- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- eI3-2558-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08332-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 21 RE-(AG-435/04-2023).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. N06-3280-1 (toliau – ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas) (pasirašytas atsakovės 2023 m. birželio 2 d.) informavo, kad kompensacija nebus skiriama dėl tos priežasties, jog saulės elektrinė buvo įrengta ant pareiškėjos gyvenamojo namo stogo, o neįsigyta iš elektrinių parko. Pareiškėjas tik gavęs APVA 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą suprato, kad 2022 m. vasario mėn. teikdamas paraišką ketinant statyti saulės elektrinę ant savo gyvenamojo namo stogo žmogiškai suklydo užpildęs ne tą paraišką, t. y. užpildė paraišką dėl saulės elektrinės įsigijimo iš elektrinių parkų. Šiuo atveju, pareiškėjas neketino įsigyti elektrinės iš saulės elektrinių parkų, kadangi ją buvo planuota statyti tik ant gyvenamojo namo stogo, ką patvirtina pateiktos nuotraukos, t. y. saulės elektrinė sumontuota ant pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymi, jog tokiame projekte pareiškėjas dalyvavo pirmą kartą, taigi ir paraišką dėl paramos gavimo pildė pirmą kartą. Pareiškėjas negali prisiminti, kur galimai padarė klaidą pildydamas paraišką (ar iš pradžių pasirinko neteisingą formą, ar pildomoje formoje pasirinko ne tą gaminimo būdą), tačiau akivaizdu, kad APVA buvo pateikta ne ta paraiška, dėl kurios buvo kreiptasi į APVA. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek APVA nagrinėdama jo prašymą dėl kompensacijos skyrimo, tiek Komisija, nagrinėdama jo skundą neįvertino išdėstytų faktinių aplinkybių, o tik formaliai, nesigilindamos nei į teisės normas ir į faktinę situaciją, priėmė pareiškėjo atžvilgiu nepalankius sprendimus.
Teigia, jog 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą dėl kompensacijos skyrimo APVA turėjo priimti ne vėliau kaip per 60 dienų. Dokumentus APVA pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 13 d., taigi sprendimas turėjo būti priimtas vėliausiai iki 2023 m. vasario 13 d., tačiau buvo priimtas praėjus daugiau nei 5 mėnesiams. Be to, APVA kaip kompetentinga valstybės institucija, vertindama pareiškėjo pateikus dokumentus negalėjo nepastebėti, kad yra neatitikimai tarp teiktos paraiškos ir pateiktų dokumentų bei pareiškėją apie tai informuoti, jog šiuos neatitikimus jis ištaisytų, tačiau nesikreipė ir jokių patikslinančių duomenų, ar informacijos dėl neatitikimų neprašė pateikti. Tokius APVA veiksmus pareiškėjas vertina kaip biurokratizmą bei nenorą bendradarbiauti. Be to, tokių suklydusių asmenų kaip jis buvo ir daugiau.
Nurodo, jog pareiškėjas visą laiką buvo įsitikinęs, kad pateikė tinkamą paraišką ir visais savo sąmoningais ir tikslingais veiksmais siekė įsigyti elektrinę ant gyvenamo namo stogo bei tapti gaminančiu vartotoju. Taip pat ilgą laiką nerandant rangovo, o elektrinės sumontavimo terminui besibaigiant, pareiškėjas 2022 m. liepos mėn. pabaigoje skambino į APVA pasitikslinti, kas būtų tuo atveju, jei jis nespėtų elektrinės sumontuoti iki 2022 m. rugsėjo mėn. Pokalbio metu konsultantė pareiškėjui paaiškino, kad iki nustatyto termino elektrinės neįsirengus, bus prarasta teisė gauti kompensaciją. Iki 2022 m. pradžios apie saulės elektrinių įsigijimą su valstybės kompensacija pareiškėjas visiškai nesidomėjo, todėl nežinojo ir nesuprato, kad pateiktą paraišką galima atšaukti be jokių padarinių ateityje, kad tai yra ilgalaikis Europos sąjungos lėšomis finansuojamas projektas ir bus galimybė teikti paraiškas ateityje (konsultantė, su kuria pareiškėjas bendravo 2022 m. liepos mėn. jam taip pat nepaaiškino).
Pareiškėjas įsitikinęs, kad valstybė, skatindama gyventojus saugoti ir puoselėti aplinką, taupyti energijos išteklius bei žadėdama iš dalies kompensuoti jiems dėl to patirtas išlaidas, turėtų aiškiai, nedviprasmiškai ir suprantamai išaiškinti, kokią paraišką ir kaip reikia pildyti, o per apsirikimą gyventojui padarius apmaudžią klaidą turėtų būti sudaryta galimybė ją ištaisyti.
Atsiliepimas
Atsakovė APVA atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Agentūra 2023 m. sausio 18 d., patikrinusi pareiškėjo išlaidų kompensavimo prašymą, nustatė, kad yra pateikti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai, t. y. UAB ,,NRG Site“ 2022 m. lapkričio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 002818, 2022 m. lapkričio 24 d. išrašytas atliktų darbų ir įrangos perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1, 2022 m. lapkričio 14 d. deklaracija operatoriui apie elektros energiją gaminančio vartotojo ne didesnės kaip 30 kW galios elektrinės įrengimą. Iš šių dokumentų bei pateiktų nuotraukų nustatė, jog saulės elektrinė buvo sumontuota ant pastato stogo, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, Agentūra neturėjo galimybės patvirtinti pareiškėjo išlaidų kompensavimo prašymo ir išmokėti paramos, kadangi saulės elektrinė buvo sumontuota ant pastato stogo, o ne įsigyta iš elektrinių parko. Patvirtinus tokį išlaidų kompensavimo prašymą ir išmokėjus finansavimą būtų nepasiektas priemonės tikslas, pažeistos 2014-2020 metų E. S. fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-115 priemonės „AIE namų ūkiams“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1-312 (toliau – ir Aprašas) nuostatos ir padaryta žala E. S. biudžetui.
Teigia, jog 60 dienų terminas nustatytas finansavimo lėšų išmokėjimui, t. y. tiems atvejams, kai išlaidų kompensavimo prašymas yra įvertinamas teigiamai, neturi trūkumų ir finansavimo lėšos gali būti išmokėtos. Konkrečiu atveju atsakovė sutinka, jog Agentūra pavėlavo priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo, tačiau net ir per 60 dienų terminą priimtas sprendimas nebūtų pakeitęs pareiškėjo padėties, kadangi pastarasis saulės elektrinę įsirengė ant namo stogo, o ne įsigijo iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Taigi, pavėluotas Agentūros 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo priėmimas nepadarė jokios žalos pareiškėjui ir nepakeitė jo padėties.
Nurodo, kad Agentūra, administruodama projektus, privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis. Konkrečiu atveju priemonė skirta iki 10 kW galios AIE naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, įsigijimui iš elektrinių parkų. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Aprašo nuostatose ir kvietime. Agentūra neturi teisės interpretuoti aiškių teisės aktų nuostatų kitaip nei parašyta, ar pareiškėjus vertinti skirtingai. Agentūra neturi pareigos paklausti kiekvieno pareiškėjo, ar pastarasis pateikė projekto registracijos formą į tinkamą priemonę, kadangi projektų registracijos formų gaunama tūkstančiais. Kiekvienas pareiškėjas pildydamas projekto registracijos formą sutinka su finansavimo sąlygomis ir tvarka. Priemonių kvietimai skelbiami viešai, juose aiškiai nurodoma, kokios yra kompensacijos gavimo taisyklės ir kiekvienas pareiškėjas, teikdamas projekto registracijos formą, turi susipažinti su minimomis taisyklėmis, būti atidus ir rūpestingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog ginčo šaliai kreipiantis į teismą po to, kai ji pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma) institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; kt.).
Taigi, nors pareiškėjas pateiktu teismui skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 21 RE-(AG-435/04-2023), tačiau, atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismas spręs ginčą dėl teisės ir vertins APVA 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. N06-3280-1 teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Agentūroje 2022 m. vasario 3 d. užregistruota pareiškėjo projekto registracijos forma, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas nori įsigyti iki 10 kW galios AIE naudojančių technologiją, skirtą elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, iš elektrinių parkų, elektros energiją naudojant adresu (duomenys neskelbtini), bei prašyti kompensacijos. Agentūroje atlikus vertinimą, pareiškėjo projekto registracijos forma 2022 m. kovo 15 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T1-110 buvo įtraukta į teigiamai įvertintų registracijos formų sąrašą.
Agentūroje 2022 m. gruodžio 13 d. užregistruotas pareiškėjo projekto išlaidų kompensavimo prašymas, kuriuo buvo prašoma kompensacijos už 10 kW galios AIE naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, įsigijimą iš elektrinių parkų, elektros energiją naudojant adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 4400-5432-8402.
Atlikusi išlaidų kompensavimo prašymo ir pateiktų dokumentų vertinimą, atsakovė nustatė, kad pareiškėjas saulės elektrinę įsidiegė ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, o ne įsigijo iš saulės elektrinių parko, taip pažeisdamas Aprašo 3 priedo 3 punkto nuostatas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, Agentūra 2023 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. N06-3280-1, kuriame nurodė, jog pareiškėjo išlaidų kompensavimo prašymas atmetamas, o kompensacinė išmoka neskiriama.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. N06-3280-1, 2023 m. liepos 4 d. pateikė skundą Komisijai.
Komisija 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21 RE-(AG-435/04-2023), kuriuo atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 21 RE-(AG-435/04-2023) pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Aprašas. Šio aprašo 3 priedo 1 punkte nustatyta, kad finansavimo gavėjas pagal 2014-2020 metų E. S. fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-115 priemonės „AIE namų ūkiams“ veiklą „Iki 10 kW galios AIE naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms įsigijimas iš elektrinių parkų“ yra fizinis asmuo nuosavybės teise valdantis gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą, gyvenamosios paskirties butą arba sodų paskirties pastatą (sodo namą), kurie turi būti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Aprašo 3 priedo 3 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo turi tapti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos, esančios elektrinių parke (saulės elektrinėje) bendraturčiu, bei gaminančiu vartotoju teisės aktų nustatyta tvarka (įskaitant, bet neapsiribojant sudaryti atitinkamas sutartis ir kitus jų priedus, su elektros energijos tiekėju ir (ar) energetikos tinklų operatoriumi, pagal kuriuos galima identifikuoti, kad asmuo yra laikomas gaminančiu vartotoju, įsirengti apskaitos prietaisą (išskyrus atvejus, kai Fizinis asmuo jau yra tapęs gaminančiu vartotoju ir (ar) atlikęs dalį ar visus reikiamus veiksmus ir pateikti Išlaidų kompensavimo prašymą APVA ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo APVA kvietimo teikti registracijos formas galiojimo pabaigos dienos.
Vertinant minėtas Aprašo nuostatas, matyti, kad vienas iš esminių reikalavimų, keliamų pagal šią priemonę, jog fizinis asmuo turi tapti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos, esančios elektrinių parke (saulės elektrinėje), bendraturčiu, bei gaminančiu vartotoju.
Šiuo atveju nustatyta, jog Agentūra atsisakė tenkinti pareiškėjo išlaidų kompensavimo prašymą, pateiktą pagal priemonę „AIE namų ūkiams (įsigijimas iš elektrinių parkų)“ kadangi pareiškėjas saulės elektrinę įsirengė ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) stogo, o ne įsigijo iš saulės elektrinių parko. Ginčo dėl nurodytų aplinkybių byloje nėra.
Tačiau pareiškėjas skunde nurodo, jog teikdamas paraišką ketinant statyti saulės elektrinę ant savo gyvenamojo namo stogo žmogiškai suklydo užpildęs ne tą paraišką, t. y. užpildė paraišką dėl saulės elektrinės įsigijimo iš elektrinių parkų, nors saulės elektrinę ketino statyti ant gyvenamojo namo stogo. Pareiškėjo įsitikinimu, APVA vertindama pareiškėjo pateikus dokumentus negalėjo nepastebėti, kad yra neatitikimai tarp teiktos paraiškos ir pateiktų dokumentų bei privalėjo pareiškėją apie tai informuoti, jog jis galėtų šiuos neatitikimus ištaisyti, tačiau į jį nesikreipė, jokių patikslinančių duomenų, ar informacijos dėl neatitikimų neprašė pateikti. Tokius APVA veiksmus pareiškėjas vertina kaip biurokratizmą bei nenorą bendradarbiauti.
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Vien klaida nėra pakankama, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galinių teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).
Teismo įsitikinimu, Agentūra negali būti atsakinga už pareiškėjo pasirinkimus ir padarytas klaidas. Konkrečiu atveju priemonė skirta iki 10 kW galios AIE naudojančių technologijų, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms, įsigijimui iš elektrinių parkų. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta Aprašo nuostatose ir kvietime. Agentūra neturi teisės interpretuoti aiškių teisės aktų nuostatų kitaip nei parašyta, ar vertinti pareiškėjus skirtingai. Kaip pagrįstai sprendimuose nurodė Komisija ir APVA, visa informacija, susijusi su priemone bei kvietimu teikti paraiškas, buvo išviešinta, todėl pareiškėjas turėjo atidžiai susipažinti su kvietimo sąlygomis ir nuspręsti, pagal kokį kvietimą įgyvendins jo poreikius atitinkantį projektą. Akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmus lėmė ne suklydimas, bet nepakankamas atidumas, kurio iš esmės negalima pateisinti. Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad Agentūros darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog APVA nesikreipė į jį, t. y. jokių patikslinančių duomenų, ar informacijos dėl neatitikimų neprašė pateikti, teismas pažymi, jog Agentūra, vertindama pareiškėjo išlaidų kompensavimo prašymą, Aprašo nuostatų nepažeidė. Pareiškėjo padaryta klaida užpildant ne tą paraiškos formą, šiuo atveju negali būti taisoma pagal Aprašo 3 priedo 34 punkte nurodyta tvarką, kadangi, kaip pagrįstai nurodo Agentūra, jis yra skirtas išlaidų kompensavimo prašymui patikslinti ir (ar) trūkstamiems dokumentams pateikti. Šiuo atveju pareiškėjui netinkamai įgyvendinus projektą, t. y. įsirengus saulės elektrinę ant gyvenamojo namo stogo, o ne įsigijus dalį iš saulės parko, tokia klaida negali būti ištaisoma kaip numatyta Aprašo 3 priedo 34 punkte. Ginčo atveju buvo nustatyti ne trūkumai, o esminė neatitiktis Apraše nustatytiems reikalavimams, keliamiems fiziniams asmenims. Todėl pritartina Agentūrai, kad išlaidų kompensavimo prašymas negalėjo būti patikslintas ar pataisytas, juolab pateiktas pagal kitą priemonę, todėl nebuvo jokios būtinybės kreiptis į pareiškėją dėl išlaidų kompensavimo prašymo patikslinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad APVA priėmė 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. N06-3280-1 praleidusi terminą šiam sprendimui priimti.
Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymi, kad tai savaime nėra pagrindas naikinti ginčijamą APVA 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. N06-3280-1. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį Nr. A-556-602/2018). Šiuo atveju, nors Agentūra pavėlavo priimti sprendimą dėl išlaidų kompensavimo prašymo atmetimo, tačiau sutiktina tiek su atsakove, tiek su Komisija, kad net ir per 60 dienų terminą priimtas sprendimas nebūtų pakeitęs pareiškėjo padėties, kadangi pareiškėjas saulės elektrinę įsirengė ant gyvenamojo namo stogo, o ne įsigijo iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos pozicijos tokio pobūdžio bylose nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-629-2024).
Remdamasis sistemine ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analize ir atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad APVA 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. N06-3280-1 ir Komisijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 21 RE-(AG-435/04-2023) yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.