Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-778-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
2A-778-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00348-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
UAB „Varėnos vandenys“
Atsakovas
A.K.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-778-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00348-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Varėnos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Varėnos vandenys“ ieškinį atsakovui A.K. dėl įsiskolinimo už vandens tiekimą, eksploatacines išlaidas ir pardavimo kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB “Varėnos vandenys” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 281, 81 Lt už eksploatacines išlaidas, 163, 44 Lt už pardavimo kainą, iš viso 445, 25 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2000-06-01 iki 2010-03-01 atsakovui priskaičiavo mokestį už butui teikiamas komunalines paslaugas (tinklų eksploatavimo paslauga ir pardavimo kaina). Atsakovas 2006-05-09 kreipėsi į ieškovą su pareiškimu prašydamas nutraukti vandens tiekimą. Tą dieną buvo užplombuotas šalto vandens įvadinis kranas. Atsakovui šalto vandens tiekimas buvo nutrauktas, bet eksploatacinės išlaidos skaičiuojamos remiantis 2000-05-24 Varėnos rajono savivaldybės sprendimu Nr.172 “Dėl butų fondo eksploatavimo ir techninės priežiūros”. Atsakovas nėra mokėjęs už eksploatavimo paslaugas nuo 2000-06-01 iki 2010-03-01. Nuo 2006-03-01 įsigaliojus pardavimo kainai atsakovas už šią paslaugą taip pat nemoka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui eksploatacines išlaidas už 2006 m. sausio – balandžio mėnesius-9,44 Lt (po 2,36 Lt už mėnesį) bei 6,78 Lt pardavimo mokesčio už 2006 m. kovo ir balandžio mėnesius (po 3,39 Lt už mėnesį), iš viso priteisė 16.22 Lt mokesčių ir 2 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta viešoji sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Ieškovui priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriame įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Atsakovas A. K. iki to momento kol susitarė nutraukti viešąją vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (t.y. iki 2006-05-09) privalėjo vykdyti prievolę ir mokėti nustatyto dydžio mokesčius.

Teismas rėmėsi LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 7 str.5 p. , LR aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų “Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių” 26 p. ir nurodė, jog tuo atveju, kai abonento prašyme nėra nurodyta laikinai atjungtų įrenginių prijungimo data, tai pasibaigus laikino atjungimo laikui, vandens tiekėjas su abonentu suderina ( raštu, telefonu ir t.t.) laikinai atjungtų įrenginių prijungimo datą. Šalių susitarimu nutraukus sutartį dėl šalto vandens tiekimo, teismo teigimu, ieškovas privalėjo laikytis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-28 patvirtintos “Laikino atjungimo (prijungimo) prie geriamojo vandens tinklų paslaugų kainų nustatymo metodikos ir abonento (atsakovo) laikino atjungimo nuo geriamojo vandens tiekimo kainą skaičiuoti pagal nurodytos metodikos 18 punkto formulę, o iki šios kainos patvirtinimo- pagal sutarties šalių aptartą prievolės vykdymo tvarką. Kadangi ginčo šalys tokio susitarimo nesudarė, o ieškinys dėl laikino atjungimo prie geriamojo vandens tinklų paslaugos kainos priteisimo nėra pareikštas, teismas nurodė, jog tokio reikalavimo ir nagrinėja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Varėnos vandenys” prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-06-01 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo ieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo susidariusią vandentiekio tinklų eksploatacijos skolą 158,12 Lt laikotarpyje nuo 2000-06-01 iki 2006-01-01. Teigia, kad sprendime nurodytas laikotarpis tik nuo 2006 m. sausio mėnesio. Visa atsakovo skola už vandentiekio tinklų eksploataciją nuo 2000-06-01 iki 2010-03-01 yra 281,81 Lt. Ši suma turi būti priteista vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-10-24 nutarimo “Dėl Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas patvirtinimo” 11 p., bei 2000-05-24 Varėnos rajono valdybos sprendimu “Dėl butų fondo eksploatavimo ir techninės priežiūros”;pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 4 knygos “Daiktinė teisė” V skyriaus “Nuosavybės teisė” normas. Remiantis CK 4.82 str., 4.83 str. normomis, atsakovas, kuriam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas, privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, t.y. jis privalo apmokėti vandentiekio tinklų ir kanalizacijos eksploatavimo išlaidas.dėl pardavimo kainos mokesčio (163,44 Lt) pažymi, kad ieškovas pradėjo taikyti naujas nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainas nuo 2006-03-01. Teigia, kad pardavimo kainos mokestis buvo 2,87 Lt be PVM daugiabučio namo butui mėnesiui. Nuo 2010-03-01 pardavimo kaina daugiabučio namo bute yra 3,13 Lt be PVM butui per mėnesį. Pardavimo kaina yra nustatyta komisijos, remiantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu. Į pardavimo kainą įtraukiamos abonentinės tarnybos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, techninės apžiūros, keitimo, remonto, sąskaitų parengimo bei kitos būtinos sąnaudos. Šios sąnaudos yra išskirtos iš 1 kubinio metro kainos ir nepriklauso nuo suvartoto vandens kiekio. Apeliantas pažymi, kad pardavimo kainos mokestis atsakovui buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2006-03-01, todėl susidariusią 163,44 Lt skolą atsakovas turi sumokėti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl dviejų skirtingų rūšių mokesčių priteisimo: ieškiniu prašoma priteisti 163,44 Lt pardavimo kainos mokestį ir 281,81 Lt eksploatacinių išlaidų. Reikalavimas dėl eksploatacinių išlaidų pareikštas už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d., o dėl pardavimo mokesčio priteisimo- už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. (2010-03-19 pažyma- b.l. 7).

Byloje nustatyta, kad atsakovo prašymu (b.l. 8) vandens tiekimas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui buvo nutrauktas 2006-05-09. Taigi, byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar po vandens tiekimo atjungimo atsakovas turi pareigą mokėti eksploatavimo mokestį ir pardavimo kainos mokestį. Remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas sprendė, jog šios abi mokesčių rūšys yra susiję su vandens tiekimu ir nuotėkų šalinimu (vartojimu), t.y. su prievolinių teisnių santykių tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) egzistavimu.

Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažįstama pagrįsta iš dalies: apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais argumentus, jog pardavimo kainos mokesčio skaičiavimas sietinas su prievolinių teisnių santykių egzistavimu tarp ginčo šalių bei šių santykių pasibaigimu, atjungus vandens tiekimą atsakovo butui, tačiau pareiga mokėti eksploatavimo mokestį sietina ne su prievoliniais santykiais, t.y. ne su vartojimo faktu, bet kyla daiktinės teisės pagrindu.

Dėl eksploatavimo mokesčio prigimties bei daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003); įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Minėta, jog remiantis Lietuvos Respublikos DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalimi, bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra pripažįstama bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai. Vandentiekos ir vandenvalos vidaus tinklų eksploatavimo priežiūros ir profilaktinio remonto kainą (2 Lt be PVM per mėnesį už vieną butą) yra nustačiusi Varėnos rajono valdyba 2000 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 172 (b.l. 11-12); Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-VI-710 patvirtintas Varėnos rajono daugiabučių namų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifas 7,9 ct už kvadratinį metrą (be PVM) per mėnesį ir pripažintas netekusiu galios Varėnos rajono valdybos 2000 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 172 1.1 punktas (b.l. 16). Bendro naudojimo inžinerinės įrangos profilaktinio remonto, reguliavimo ir kontrolės išlaidos kaip gyvenamojo namo eksploatavimo išlaidų rūšis buvo numatytos tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintoje Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkoje (5.1 punktas, 1 priedo 5 punktas), tiek šį nutarimą pakeitusiuose Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose (8.2. punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas privalo mokėti mokestį už vandentiekio ir kanalizacijos tinklų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas tik už laikotarpį iki šalto vandens tiekimo atjungimo atsakovo butui, pripažįstami nepagrįstais.

Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, dėl kokios priežasties nesprendė mokesčių už eksploataciją priteisimo už laikotarpį nuo 200-06-01- iki 2006-01-01 klausimo. Nors ieškovo pateiktame paskaičiavime (b.l. 7) šio mokesčio detalus paskaičiavimas pateiktas tik nuo 2006 m. sausio mėnesio, jame yra nurodyta ir skola (158,12 Lt) 2005 m. gruodžio mėnesiui, o ieškinyje buvo nurodyta, kad eksploatavimo mokestis apskaičiuotas nuo 2000-06-01 (b.l. 2). Atsakovas A. K. 2008-05-25 rašte (b.l. 9), adresuotame UAB ,,Varėnos vandenys“, pripažįsta, kad reikalaujamų mokėti mokesčių jis nėra mokėjęs, taigi, pagrindo nepriteisti iš atsakovo eksploatavimo mokesčio nuo 2000-06-01 iki 2010-03-01, nebuvo. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo eksploatavimo mokestį už laikotarpį nuo 2000-06-01 iki 2006- 01-01 ir nuo 2006-05-01 iki 2010-03-01, t.y. iš atsakovui ieškovui priteistina iš viso 281,81 Lt eksploatavimo mokesčio, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl pardavimo kainos mokesčio.

Reikalavimą priteisti iš atsakovo pardavimo kainos mokestį (163,44 Lt už laikotarpį nuo šio mokesčio nustatymo 2006 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) ieškovas grindžia 2005-04-19 Varėnos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-V-568 Dėl šalto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-012-08 sprendimu (suderinimu), 2006-01-31 Varėnos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-V-793, 2010-01-26 Varėnos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-VI-866, taip pat Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika.

Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, jog šis įstatymas nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir reglamentuoja vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius

santykius. Remiantis Įstatymo 2 str. 1 d. abonentas laikomas fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.

Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į vandens kainą. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju.

Aptariamas teisinis reguliavimas reiškia, jog Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas reguliuoja vandens tiekėjų ir vartotojų santykius, taip pat kainodarą, atsiskaitymo tvarką ir kt. Šis įstatymas nereglamentuoja atsiskaitymo, kainodaros, susijusios su daiktinėmis teisėmis (nuosavybe, taip pat ir bendrąja daline), todėl tiek juo, tiek jo pagrindu patvirtinta kainos nustatymo metodika nėra pagrindo remtis, skaičiuojant su vartojimu susijusį mokestį atsakovui. Tiek pats mokesčio pavadinimas (pardavimo kainos mokestis) tiek jo sudedamosios dalys (abonentinės tarnybos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, geriamojo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto, sąskaitų parengimo ir pateikimo birželio kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su vandens pardavimu) aiškiai liudija, jog šis mokestis skirtas aptarnauti vandens tiekimo (nuotekų šalinimo) paslaugos pardavimą, tuo tarpu kai tokia paslauga atsakovui nėra teikiama dėl to, kad atsakovas nėra vartotojas Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 1 d. prasme, teisinio pagrindo iš jo priteisti pardavimo kainos mokestį nėra. Apelianto nurodomais Varėnos rajono tarybos sprendimais nustatytas šio mokesčio tarifas, tačiau jie nėra teisins pagrindas, sukuriantis atsakovui pareigą mokėti atitinkamą mokestį. Dėl šios priežasties pripažįstamas pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria pardavimo kainos mokestis iš atsakovo priteistas tik už du mėnesius nuo jo nustatymo (2006 m. kovo 1 d.) iki atsakovo buto atjungimo nuo šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklo (2006 m. gegužės mėnesio).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinį skundą dalyje dėl eksploatavimo mokesčio ir šį mokestį priteisia už visą ieškinyje nurodytą laikotarpį, o apeliacinį skundą dalyje dėl pardavimo kainos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. atmeta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteistą iš atsakovo ieškovui sumą padidinant iki 288,59 Lt (tame tarpe- 281,81 Lt eksploatavimo mokesčio ir 6,78 Lt pardavimo kainos mokesčio). Atitinkamai, didinamas iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis už ieškinį. Kadangi šiuo atveju žyminis mokestis buvo sumokėtas ne proporcija nuo ginčo sumos, o Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. numatyta minimali žyminio mokesčio suma, indeksuota Civilinio proceso kodekso 82 str. nustatyta tvarka- sumokėta 65 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina suma nustatytina pagal patenkintų- atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Iš ieškovo prašytų priteisti 445,25 Lt priteisiama 288,59 Lt, t.y ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 65 procentus; nuo sumokėtos žyminio mokesčio sumos (65 Lt) 65 procentai yra 42,25 Lt suma, iki kurios ir didinamas iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis už ieškinį.

Apeliaciniu skundu buvo ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas dalyje dėl 429 Lt atmestų ieškinio reikalavimų. Patenkintų apeliaciniu skundu reikalavimų suma yra 272,37 Lt (tokia suma padidinama teismo sprendimu priteista suma), t.y. patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija sudaro 63 procentus, taigi nuo sumokėtos paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumos (65 Lt) ieškovui iš atsakovo priteistina 40,95 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimu ieškovui UAB ,,Varėnos vandenys“ iš atsakovo A. K. priteistą 16,22 Lt mokesčių sumą padidinti iki 288,59 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų ir 59 centų), priteistą žyminio mokesčio sumą padidinti nuo 2 Lt iki 42,25 Lt (keturiasdešimt dviejų litų ir 25 centų).

Priteisti ieškovui UAB ,,Varėnos vandenys“ iš atsakovo A. K. 40,95 Lt (keturiasdešimt litų ir 95 centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski