- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1769-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „Kauno Fauga“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“
- Advokatai
- Linas Meškys
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. S., advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno Fauga“ ieškinį atsakovui UAB „Gotika, trečiajam asmeniui BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ dėl 86 003,04 Lt skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 86 003,04 Lt skolą už atliktus darbus BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1290 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, kad 2008-08-12 tarp šalių ir trečiojo asmens buvo sudaryta rangos sutartis dėl administracinio pastato Studentų g. 3A, Kaune statybos (atsakovas buvo generalinis rangovas, ieškovas – subrangovas ir trečiasis asmuo – užsakovas). Pagal šią sutartį subrangovas įsipareigojo atlikti plastikinių langų montavimo darbus, o generalinis rangovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus ir 2008-09-18 bei 2008-10-13 aktais juos perdavė trečiajam asmeniui. Atitinkamai 2008-09-26 ir 2008-10-13 išrašė ir pateikė trečiajam asmeniui sąskaitas – faktūras. Bendra atliktų darbų vertė sutartimi buvo numatyta 130 000 Lt, tačiau Ieškovas faktiškai atliko darbų už 126 003,04 Lt. Kadangi tretysis asmuo ieškovui buvo sumokėjęs 40 000 Lt avansą, todėl liko skolingas už atliktus darbus 86 003,04 Lt. Su ieškovu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nebuvo atsiskaityta, todėl vadovaudamasis sutarties 10.1 punktu, ieškovas nutraukė rangos sutartį, apie tai pranešė sutarties šalims. Iš atsakovo, kaip subrangovo laiduotojo, pareikalavo atlyginti nesumokėtą sumą (sutarties 10.2 punktas).
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. galutiniu sprendimu 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal 2008-08-12 tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties 829, kurioje atsakovas įvardintas generaliniu rangovu, ieškovas subrangovu, o trečiasis asmuo – užsakovu, 1.1 punktą už pateiktus gaminius ir atliktus statybos darbus įsipareigojo subrangovui sumokėti užsakovas sutartyje bei jos prieduose nustatyta tvarka, 7.2.3 punktą - užsakovas su subrangovu privalėjo atsiskaityti per 45 dienas. Taip pat nurodė, kad per sutartyje nustatytą laiką užsakovas su subrangovu neatsiskaitė, tačiau ieškovas delsė ir atsiskaitymo iš užsakovo nereikalavo - ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o tik 2009-09-04 teismui iškėlus užsakovui UAB „Nordekso nekilnojamasis turtas“ bankroto bylą, ieškovas, kaip subrangovas, nepareiškė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, nors jis įvardijamas kaip galimas kreditorius (b.l. 38), tačiau kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš generalinio rangovo – UAB „Gotika“. Pažymėjo, kad ieškovas nevykdė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktų – laiku neinformavo generalinio rangovo apie tai, kad užsakovas yra nemokus, tokiu būdu atėmė iš generalinio rangovo galimybę domėtis užsakovo turtine padėtimi, daryti įtaką savalaikiams atsiskaitymams, neprašė, kad šis atlygintų subrangovo skolą pagal subrangos sutarties 10.2 punktą, atvirkščiai, pranešime dėl subrangos sutarties nutraukimo (b.l. 18) skolininku įvardijo užsakovą, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas dėl skolos išieškojimo turėtų kreiptis į betarpiškai jam skolingą asmenį. Be to, teismas nurodė, kad atsakovo prievolė pagal subrangos sutarties 10.2 punktą galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ieškovas atsakovo atžvilgiu vykdant subrangos sutartį būtų elgęsis sąžiningai ir tinkamai. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir į ieškovo atstovo pripažinimą, jog ieškinio pareiškimas atsakovui ieškovui yra tinkamesnis būdas atgauti skolą, negu kreipiantis su kreditoriniais reikalavimais bankroto byloje, teismas neneigė ieškovo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą, bet vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais sprendė, kad atsakovas negali atsakyti už užsakovo skolas, nes jis nepriėmė jo naudai atliktų darbų, negavo atlyginimo iš subrangovo už generalinio rangovo funkcijų vykdymą, be to, generalinis rangovas, atlygindamas subrangovui užsakovo skolą, patirtų nepagrįstus nuostolius, kas prieštarautų sutarties šalių lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principams, ir priteisus skolą iš atsakovo, nepagrįstai praturtėtų užsakovas, nes jis gavo daiktą – sumontuotus plastikinius langus 126 003,04 Lt vertės ir dar už jį atsakovas sumėtų subrangovui 86 003,04 Lt skolą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netinkamai aiškino ir taikė sutarčių teisėje galiojantį šalių bendradarbiavimo principą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, kadangi pagal subrangos sutartyje numatytą darbų atlikimo, jų pridavimo ir atsiskaitymo tvarką matyti, kad šalys buvo sutarę tokią sutarties vykdymo tvarką, kad iš sutarties kylančių prievolių vykdymas buvo susijęs su užsakovo - subrangovo santykiu, o generalinis rangovas į užsakovo-subrangovo santykį buvo įtrauktas kaip šalis, prižiūrinti ir priimanti atliekamus darbus bei apmokanti apeliantui už atliktus darbus užsakovo nemokumo atveju. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad apie ketinimą nutraukti subrangos sutartį, generalinis rangovas buvo informuotas 2009-11-06 pranešimu dėl sutarties nutraukimo, t.y. apeliantas be nepagrįsto delsimo siekė, kad prievolė apmokėti už atliktus rangos darbus būtų įvykdyta. Kita vertus, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas taip pat neįvertino faktinės aplinkybės, kad bankroto byla UAB „Norekso nekilnojamasis turtas" buvo iškelta paties atsakovo iniciatyva. Apelianto nuomone, tai, kad atsakovas žinodamas užsakovo finansinę padėtį, iniciavo bankroto bylos užsakovui iškėlimą ir apie tai nepranešė subrangovui, įrodo, kad pats atsakovas, kaip subrangos sutarties šalis, nesilaikė ir pats pažeidė subrangos sutarties 13.1 p. numatytą šalių bendradarbiavimo pareigą. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino subrangos sutarties nuostatas ir visiškai nepagrįstai ir nelogiškai tinkamą sutarties vykdymą įvertino kaip apelianto pripažinimą, jog užsakovas yra vienintelis galimas sąskaitų faktūrų apmokėtojas subrangos sutarties prasme. Pažymėjo, kad šalys subrangos sutartyje nesusitarė, kad kokie nors faktai ar aplinkybės turės įtakos generalinio rangovo pareigai sumokėti užsakovo nepadengtus įsiskolinimus subrangovui už atliktus darbus, be to, subrangos sutarties sąlyga, užtikrinanti, kad užsakovo nemokumo atveju su subrangovu atsiskaitys generalinis rangovas, buvo esminė sąlyga apeliantui sudarant subrangos sutartį - be jos apeliantas nebūtų sudaręs subrangos sutarties, kadangi nebūtų buvę jokio garanto, kad užsakovui nevykdant sutarties, subrangovas gaus apmokėjimą už atliktus darbus. Apelianto nuomone, teismas įvertinęs apelianto reikalavimų tenkinimo įtaką pabrėžtinai generalinio rangovo atžvilgiu, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Nurodo, kad priteisus skolą iš atsakovo, atsakovas bepatirtų nuostolių, o įgytų regreso teisę į užsakovą sumokėtos skolos apimtyje. Dėl subrangovo teisinės gynybos būdų nurodo, kad subrangovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą. Šiuo atveju apeliantas nereiškė kreditorinių reikalavimų užsakovo bankroto byloje, nes įsigaliojus pranešimui dėl subrangos sutarties nutraukimo, atsiranda teisinės pasekmės numatytos subrangos sutartyje - subrangovas dėl atliktų darbų apmokėjimo turi kreiptis į generalinį rangovą. Nurodo, kad apeliantas, būdamas sąžiningu ir teisingu teisinių santykių dalyviu, nesiekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita bei tinkamai vykdo subrangos sutartį, todėl ir nedalyvauja BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto procese.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą taikymo, o taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangos santykius, aiškinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis.).
Byloje kyla ginčas iš statybos rangos teisinių santykių tarp ieškovo UAB ,,Kauno Fauga“” ir atsakovo UAB „Gotika“ dėl įsiskolinimo pagal sutartinius įsipareigojimus priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kauno Fauga“ (subrangovas), atsakovas UAB „Gotika“(generalinis rangovas) ir tretysis asmuo UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (užsakovas) 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 829 (b.l. 7-11). CK 6.650 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamasi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas prievoliniai santykiai atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos darbus susiejo subrangovą ir užsakovą (Sutarties 7.2.1 p.). Tuo pačiu trišalės sutarties 10.2.1 punkte numatyta, kad subrangovui nutraukus sutartį joje numatytais atvejais, generalinis rangovas nedelsdamas privalo sumokėti subrangovui už atliktus statybos darbus. Byloje ginčas, jog ieškovas atliko darbų 126 003,04 Lt sumai, už kurių atlikimą užsakovas nėra sumokėjęs 86 003,04 Lt sumos, bei, kad užsakovas su generalinio rangovo žinia priėmė ieškovo atliktus darbus, tarp šalių nekyla, ginčas kilęs dėl generalinio rangovo pareigos atsiskaityti su subrangovu, užsakovui tinkamai neįvykdžius prievolės.
Kaip jau minėta, atsiskaitymai už ieškovo atliktus darbus pagal trišalę subrangos sutartį turėjo vykti tarp trečiojo asmens ir ieškovo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas atliko sutartyje sutartus darbus, tuo tarpu tretysis asmuo (užsakovas) sutartyje prisiimtus įsipareigojimus subrangovui įvykdė iš dalies - sumokėjo 40 000 Lt avansą. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (užsakovui) iškelta bankroto byla (b.l. 39-41). Užsakovo ir generalinio rangovo atsakomybė, tinkamai nevykdant prisiimtų subrangovui įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus, ar vienam iš jų tapus nemokiam, įtvirtinta sutarties 10 punkte. Sutarties galiojimas įtvirtintas sutarties 14 punkte, t.y. sutartis galioja iki pilno prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo, todėl nustačius jog užsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus bei tapo nemokus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), kolegijos vertinimu, ieškovas įgijo teisę sutartį nutraukti. Iš byloje esančio pranešimo (b.l. 18) spręstina, kad ieškovas tinkamai tokia teise pasinaudojo, pranešė pranešimu, kurio gavimo fakto atsakovas taip pat neginčija, generaliniam rangovui apie sutarties nutraukimą (sutarties 10.1 p.). Nutraukus sutartį sutartyje numatytais atvejais, kolegijos vertinimu, sutinkamai su sutarties 10.2.1 punkto nuostatomis, prievolė atsiskaityti už ieškovo (subrangovo) atliktus darbus perėjo atsakovui (generaliniam rangovui).
Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu ir tuo pažeidė subrangos sutarties 13.1 ir 13.2 punktuose įtvirtintas nuostatas, kas sudarė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindą ieškinį atmesti. Pagal šalių sudarytos sutarties 13 punkto nuostatas, užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovas įsipareigoja nedelsiant pranešti kitai šaliai apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos sutarties įvykdymui. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai t.y. atliko sutartyje aptartus darbus, jų rezultatą užsakovas priėmė, todėl, kolegijos vertinimu, aplinkybių, galinčių turėti įtakos ieškovo darbo įvykdymui neatsirado. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas delsė teismine tvarka išsiieškoti skolą iš užsakovo, sudaro pagrindą pripažinti, kad skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnyje aptariami atvejai, kai pažeidusiu prievolę pripažįstamas kreditorius, tačiau vien nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė metus laiko į teismą dėl skolos išieškojimo iš užsakovo, nėra pagrindu pripažinti, jog dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas atleistinas nuo sutarties 10.2.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Trišalėje sutartyje nėra numatytas terminas ieškovui (subrangovui), per kurį jis privalėjo pareikšti pretenzijas užsakovui tinkamai nevykdžiusiam prievolės, apmokėjimo už atliktus darbus terminas buvo nustatytas užsakovui, šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus draudžia įstatymas (CK 1.125 straipsnio 12 dalis), o sutartyje būtent ir numatytas atvejis, siekiant apsaugoti subrangovo interesus, jog užsakovui nevykdant prievolės ar tapus nemokiam, ieškovas (subrangovas) savo pasirinkimu įgyja teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų atsakovas (generalinis rangovas) (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).
Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio patenkinimo atveju, generaliniam rangovui negavus atlyginimo iš užsakovo, generalinis rangovas patirtų nepagrįstus nuostolius, o užsakovas nepagrįstai praturtėtų. Kaip jau minėta, generalinis rangovas atsako subrangovui už užsakovo prievolių tinkamą neįvykdymą tiek pagal įstatymą (CK 6.650 straipsnio 4 dalis), tiek pagal sutarties nuostatas (sutarties 10.2.1 punktas), todėl sumokėjęs už subrangovo atliktą darbą įgis teisę reikalauti šių sumų iš užsakovo (CK 6.655 straipsnis).
Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, kad ieškovas (subrangovas) atliko subrangos darbus pagal šalių sudarytą subrangos sutartį ir sutartyje nustatytais terminais juos perdavė užsakovui, kuris darbus priėmė ir pradėjo faktiškai naudotis darbais, todėl užsakovui nevykdant tinkamai prievolės atsiskaityti už atlikus darbus, įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus iš atsakovo (generalinio rangovo). Dėl nurodyto teismo 2010 m. vasario 17 d. preliminarus sprendimas yra paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o 2010 m. birželio 15 d. galutinis sprendimas yra naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 2.580 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 907,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutari a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. galutinį sprendimą panaikinti, 2010 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Gotika“ ieškovui UAB „Kauno Fauga“ 3.487,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.