Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. birželio 7 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos Centro policijos nuovados pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Č. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 22 d., apie 10 val., Vytauto prospekte, Kauno mieste, viešoje vietoje, garsiai šaukė „Vilnius“, tuo trikdydamas viešąją rimtį, gąsdindamas bei trikdydamas praeivius, blaškydamas vairuotojų dėmesį. Protokole nurodyta, jog tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje.

2007 m. birželio 11 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos Centro policijos nuovados pareigūno nutarimu A. Č. pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, 30² straipsnį bei 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą paskirta 600 Lt bauda. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos Centro policijos nuovados atstovė su skundu nesutiko, teigdama, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad šaukimas gatvėje nėra tinkama reklamos forma.

Liudytojas D. Č. patvirtino, jog A. Č. garsiai šaukė miestų pavadinimus, rinkdamas keleivius, kad buvo gauta pranešimų, skundų iš vairuotojų.

II.

Įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas dirba Tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje vadybininku informacijai ir reklamai, grupių komplektavimui bei vežėjų koordinavimui. Pagal Vadybininko reklamai, informacijai, keleivių grupių komplektavimui pareiginių nuostatų 5 punktą jis gali reklamuoti minėtos asociacijos ir jos narių paslaugas, maršrutus, atvykimo bei išvykimo laiką, taip pat teikti kitą informaciją, susijusią su asociacijos ir jos narių veikla, teisėtomis priemonėmis. Teismo konstatavimu, negali būti skelbiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, pažeidžiant įstatymuose nustatytas elgesio taisykles ir teisės normų reikalavimus, vykdydamas savo darbines funkcijas, pareiškėjas neturi pažeisti įstatymais garantuotų kitų asmenų teisių ir laisvių, viešosios tvarkos.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, kad A. Č., viešoje vietoje garsiai šaukdamas miesto pavadinimą, trikdė viešąją rimtį, nes garsiai šaukdamas „Vilnius" gąsdino bei trikdė praeivius, blaškė transporto priemonių vairuotojų dėmesį, tokiu būdu pažeisdamas įprastą viešąją rimtį. Atkreiptas dėmesys į tai, kad jis tokius veiksmus atliko pakartotinai, nes 2007 m. gegužės 29 d. bei 2007 m. gegužės 23 d. jau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios rimties trikdymą.

Nors A. Č. neigė įvykio aplinkybes, jo versijos nepatvirtino objektyvūs įrodymai. Teismas konstatavo, kad liudytojo D. Č. parodymai nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, netikėti jais nėra pagrindo.

III.

Apelianto manymu, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikius ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Be to, teismo nutartyje nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis padarytos išvados, neanalizuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai bei juridinis faktinės situacijos vertinimas, nenurodytos konkrečios teisės normos, asmens teisės ir laisvės, kurias jis pažeidė.

Apeliantas pažymi nesiekiąs trikdyti viešąją rimtį, tik teikiąs informacijos bei reklamos paslaugas tokia forma, kurią numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą). Apeliantas teigia, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašęs subjektas negalėjo nurodyti, kokios teisės normos, įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai draudžia jam vykdyti tokią veiklą, paaiškino, kad į viešojo administravimo institucijas asmenys, kurių teisės ar interesai būtų pažeisti dėl apelianto veiklos, nebuvo kreipęsi.

Apeliantui nesuprantama pirmosios instancijos teismo faktinių bylos aplinkybių analizė bei jų vertinimas. Apeliantas pažymi neginčijęs, jog teikdamas reklamos bei informacijos paslaugas, minėjo miestų pavadinimus, tačiau negalėjęs, sakydamas miestų pavadinimus, blaškyti transporto priemonių vairuotojų dėmesį ar trikdyti praeivius. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik nutarimą surašiusio subjekto pozicija, nepagrindė savo teiginių atitinkamais įrodymais, teismo nutartis yra be motyvų. Apeliantas teigia neneigęs įvykio aplinkybių, jokios savo versijos neišdėstęs. Akcentuoja, kad tas pats teismas (ta pati teisėja) analogišką jo bylą jau buvo anksčiau nutraukęs, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apelianto manymu, asmens patraukimas atsakomybėn už teisėtą darbinių funkcijų vykdymą pažeidžia gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principus. Be to, nei nutarimą surašęs subjektas, nei teismas neištyrė pažeidimo sudėties elementų (neaišku, kuo pasireiškia pažeidimo subjektyvioji pusė), teismas neįvertino jo išsakytos pozicijos dėl sankcijos dydžio. Apelianto veikla kvalifikuota ir pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nors ATPK 183 straipsnio 2 dalyje pakartotinumas numatytas kaip kvalifikuojantis požymis.

Apeliantas pažymi, jog kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu pareikštas baudžiamasis kaltinimas (patraukimas administracinėn atsakomybėn Europos žmogaus teisių teismo praktikoje traktuojamas kaip baudžiamasis kaltinimas), turi visas teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje (Öztürk v. the Federal Republic of Germany, 1984; Bendenoun v. France, 1994; kt.). Nustačius asmens kaltę, nesant objektyvių įrodinėjimo priemonių, o nutarime bei administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavus faktinius duomenis, grindžiamus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, pažeidžiamos minėtame straipsnyje įtvirtintos teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 183 straipsnį (2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-691 redakcija), kuris numato administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą (juo laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, trikdantys viešąją rimtį) paskyrimą. Minėto straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai, trikdantys viešąją rimtį, išskyrus kai jie atliekami teisėtai (pvz., vykstant koncertams, kitiems renginiams), laikytini administraciniu teisės pažeidimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį kvalifikuojami tie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, už šiuos veiksmus numatyta bauda nuo 300 Lt iki 1000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino teisingai, jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad administracinė nuobauda A. Č. už viešosios rimties trikdymą paskirta pagrįstai ir teisėtai. Bylos medžiaga (Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojo D. Č. tarnybinis pranešimas; paaiškinimai teismo posėdžio metu; G. L. ir A. Š. (Kauno autobusų stoties apsaugos darbuotojų) paaiškinimai, surašyti 2007 m. gegužės 22 d.), patvirtina, kad apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu, 2007 m. gegužės 22 d., apie 10 val., Kauno mieste, ties namu Vytauto pr. 21A, prie pat važiuojamosios dalies, garsiai šaukė „Vilnius“ (to neneigia ir pats apeliantas). Išdėstytomis aplinkybėmis jo veika pagrįstai įvertinta kaip viešosios rimties trikdymas,atsakomybė už kurią numatyta atitinkamose ATPK 183 straipsnio dalyse. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Č. pateikta 2000 m. vasario 1 d. darbo sutartis (b.l. 16-19) patvirtina aplinkybę, jog A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu dirbo Tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje vadybininku informacijai ir reklamai, grupių ir vežėjų komplektavimui. Pagal šio vadybininko pareiginių nuostatų, patvirtintų asociacijos pirmininko 2006 m. vasario 1 d. (b.l.13-15), 4 punktą jo darbo tikslas yra reklamuoti transporto įmonių (asociacijos) paslaugas, maršrutus, išvykimo-atvykimo laiką, maršrutų kainas, organizuoti paslaugų pardavimą užsakovams bei klientams. Tačiau pagal minėtų nuostatų 5 punktą apeliantas privalėjo ne tik nuolat ieškoti naujų potencialių transporto įmonių paslaugų vartotojų, reklamuoti asociacijos narius, pristatyti jų paslaugas klientams bei vykdyti kitas funkcijas, bet ir užtikrinti teisėtumo laikymąsi asociacijos veikloje. Nors apelianto teigimu, garsiai skelbdamas miestų pavadinimus (galimas važiavimo kryptis), jis vykdė savo darbo funkcijas, tačiau teismas teisingai vertino, kad vykdydamas savo funkcijas (tarp jų – reklamos), jis turėjo pasirinkti teisės, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžiantį veikimo būdą. Apelianto veiksmai byloje pagrįstai įvertinti kaip viešosios rimties trikdymas, atsakomybė už kurį numatyta ATPK 183 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su 2007 m. birželio 11 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytu A. Č. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį. Teismo nutartyje pažymėta, kad A. Č. pažeidimą padarė pakartotinai, kadangi anksčiau (2007 m. gegužės 23 ir 2007 m. gegužės 29 d.) buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios rimties trikdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas 2007 m. birželio 11 d. nutarimu, A. Č. padarė 2007 m. gegužės 22 d. Taigi, vėliau (2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. gegužės 29 d.) pagal ATPK 183 straipsnį jam paskirtos administracinės nuobaudos negali būti laikomos pagrindu pažeidimą, padarytą 2007 m. gegužės 22 d., kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad ši aplinkybė nėra pagrindas A. Č. veiką perkvalifikuoti į ATPK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažymos apie A. Č. anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus matyti, kad 2007 m. gegužės 22 d. nebuvo pasibaigęs 2006 m. rugpjūčio 24 d. jam paskirtos pagal ATPK 183 straipsnį administracinės nuobaudos galiojimo terminas (ATPK 36 straipsnis). Taigi, A. Č. 2007 m. gegužės 22 d. padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį iš esmės yra kvalifikuotas teisingai.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad pakartotinumas yra ATPK 183 straipsnio 2 dalyje aprašytą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, todėl jam negalėjo būti pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, nors teismas šio klausimo neaptarė atskirai, tačiau pripažino byloje esant tik veiką kvalifikuojantį požymį – pakartotinumą, darytina išvada, jog teismas atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė. Paskirta administracinė nuobauda (baudos dydis) pagal ATPK 30,30² straipsnyje nustatytas administracinių nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles atitinka administracinių nuobaudų skyrimo sąlygas nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Administracinė nuobauda A. Č. paskirta teisėtai, turinčio teisę nagrinėti šios kategorijos administracines teisės pažeidimų bylas pareigūno (ATPK 225 straipsnis). Nutarime skirti administracinę nuobaudą, remiantis bylos medžiaga, konkrečiai nurodyta kokiais veiksmais A. Č. trikdė viešąją rimtį. Apelianto argumentas, kad panašiu atveju administracinio tesiės pažeidimo byla buvo nutraukta, nėra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti, nes kiekvienos konkrečios bylos baigtį nulemia konkrečios faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai. Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl 2007 m. birželio 11 d. nutarimo, bylos faktines aplinkybes ištyrė ir įvertino tinkamai, skundžiamoje teismo nutartyje aptarta, kuriais įrodymais teismas rėmėsi, kuriuos ir dėl kokių aplinkybių atmetė. Apelianto argumentai, kad teismo nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis padarytos atitinkamos išvados, vertintini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad teismas neteisingai įvertino 2007 m. gegužės 23 ir 2007 m. gegužės 29 d. paskirtų apeliantui administracinių nuobaudų reikšmę šiai bylai, nesukūrė teisinės situacijos, kad dėl to byloje būtų priimtas neteisėtas sprendimas. Apeliacinėje instancijoje šis netikslumas dėl veikos kvalifikavimo ištaisytas.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.