Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-29 · Administracinė byla Nr. I-3004-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
I-3004-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01207-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3004-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01207-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundo, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–3; 12), reikalavimas, kuriuo teismo prašoma pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – (toliau – Lukiškių TI-K)) priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo laikotarpiu nuo 2018-10-17 iki 2019-02-18, atlyginimą už pareiškėjo laikymą netinkamomis sąlygomis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-10-17 yra suimtas ir laikomas Lukiškių TIK-K. Atvykęs į šią įstaigą kreipėsi su prašymu į medicinos aptarnavimo skyrių dėl dantų skausmo, tačiau į prašymą niekas nereagavo ir apžiūrai buvo iškviestas tik po kelių savaičių. Dėl to turėjo kęsti nuolatinį dantų skausmą. Teigia, kad kai buvo iškviestas, jam buvo atliktos danties gręžimo ir taisymo procedūros be nuskausminamųjų. Nuo tada jautė dar didesnius skausmus, vaistų jam neduodavo, o budintys pareigūnai nereaguodavo ir grasindavo susidorojimu. Kad patekti pas odontologą dėl dantų skausmo, prašymus tekdavo rašyti dešimtimis. Iki 2019-02-18 buvo iškviestas tik 3 kartus, per kuriuos neatliko procedūrų, kurios pašalintų skausmą, o tik pablogino situaciją – visus tuos kartus buvo gręžiamas ir tvarkomas tas pats dantis. Teigia, kad buvo paliktas atviras nervas, todėl valgant, geriant ar net įkvepiant oro teko kentėti nežmonišką skausmą. 2018-02-18 nebepakeldamas skausmo per rytinį patikrinimą budinčiam pareigūnui įteikė prašymą, kad atsisako valgyti įstaigos maistą, kol jam nebus suteikta būtina medicininė pagalba, ir įteikė voką su skundu Kalėjimų departamentui adresuotu skundu. Po šių veiksmų apie 11 valandą buvo iškviestas į medicinos aptarnavimo skyrių pas gydytoją odontologą, kuris apžiūros metu nustatė ne tik danties, bet ir žandikaulio uždegimą ir nedelsdamas išrašė antibiotikų „Ospamox 1000 mg“ ir daug tablečių nuo skausmo (Analgino 4 tab., Ibuprofeno 8 tab., Diklako 2 tab.). Po savaitės buvo iškviestas pakartotinei apžiūrai, kurios tik metu nustatė tikrąją danties skausmo priežastį ir pradėjo gydyti visai kitą dantį, kurį nuskausmino, išgręžė ir įdėjo vaistus.

Pareiškėjas nurodo, kad nuolat kreipdavosi į įstaigos administraciją raštu ir žodžiu tiek dienos, tiek nakties metu, kad jam būtų suteikta pagalba, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami ir jam grasinama susidorojimu. Kaip pavyzdį pateikia situaciją kai 2018-01-13 visą naktį nemiegojo, dienos metu atėjusi sesutė jam davė tablečių nuo skausmo ir praėjus dantų skausmui, pareiškėjas užmigo. Už tai jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl režimo pažeidimo ir skirta nuobauda. Pareiškėjas teigia daug kartų kreipęsis ir į įstaigos budinčios pamainos viršininkus, tačiau jam būdavo nurodoma, kad seselės nuo 19.00 val. nedirba ir jokios pagalbos jie suteikti negali, o paprašius vežti į laisvės vietų atėmimo ligoninę, būdavo atsisakoma vežti.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepimu (b. l. 27–30) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė kad pareiškėjas Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) yra laikomas nuo 2018-10-17. Per šį laikotarpį rašytinių pareiškimų, prašymų arba skundų dėl odontologinio gydymo įstaigos administracijai nepateikė. Atstovas teismui pridėjo įstaigos Veiklos organizavimo skyriuje registruotus pareiškėjo prašymus, susijusius su sveikatos priežiūros užtikrinimu. Nurodo, kad 2019-02-18 pareiškėjas buvo priimtas Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) R. S. bei pokalbio metu pareiškė pretenzijas dėl, jo manymu, nekvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto darbo. Pareiškėjui buvo išaiškinta kreipimosi į Sveikatos priežiūros skyrių tvarka. 2019-02-19 pareiškėjas nutraukė bado akciją. Dėl pareiškėjo nubaudimo paaiškino, kad nuobauda – papeikimas jam skirta už Apsaugos ir priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų atsikelti ir susitvarkyti savo miegamąją vietą, kai 2019-01-13 apie 9.30 val., t. y. ne miegui skirtu dienotvarkės laiku, miegojo savo lovoje užsiklojęs antklode, lova buvo nepaklota.

Atsiliepime atsakovės atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją – paciento kreipimąsi rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų laikęsis šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 5000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų buvusio Lukiškių TI-K veiksmų, kai pareiškėjui, jo teigimu, laikotarpiu nuo 2018-10-17 iki 2019-02-18 (toliau – ir ginčo laikotarpis) nebuvo užtikrintas odontologo paslaugų prieinamumas atlyginimo.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 5, 43) nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018-10-17. Tą dieną kameroje nerastas, todėl pas gydytoją nenuvestas (b. l. 58). Pirminė gydytojų apžiūra tardymo izoliatoriuje atlikta 2018-10-18, t. y. sekančią dieną po atvykimo į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka Sveikatos priežiūros tarnyboje 2018-10-18 (b. l. 80). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančiame šios apžiūros rezultatuose užfiksuota, kad nusiskundimų pats pareiškėjas neturi, anamnezė – kairiosios akies viršutinio voko paraudimas; tatuiruotė dešiniame šone, nugaroje mazgeliai, randeliai, komedonai; kairiosios akies viršutiniame voke uždegiminis mazgelis, aknė, miežis. Po apžiūros rezultatais yra pareiškėjo 2018-10-18 parašas (b. l. 82–84). Pareiškėjas 2019-10-25 pakartotinai apžiūrėtas dėl miežio, 2018-11-02 lankėsi pas psichiatrą, 2018-11-19 atsisakė vizito pas gydytoją, 2018-11-20 skundėsi pilvo skausmais dėl valdiško maisto, 2018-12-05 lankėsi pas psichiatrą, 2019-02-06 į priėmimą atsisakė atvykti.

Pas odontologą ginčo laikotarpiu pareiškėjas registravosi 2018-11-12, 2018-11-26, 2018-11-29, 2019-01-17, 2019-02-11, lankėsi 2018-11-08, 2018-11-26, 2018-12-04, 2019-12-10, 2019-01-10, 2019-01-24, 2019-02-18, buvo atliekamas gydymas (b. l. 58; 72–74, 76).

Pokalbių su suimtaisiais (nuteistaisiais), pareiškusiais apie badavimą, apskaitos žurnale užfiksuota, kad pareiškėjas 2019-02-18 pareiškė pretenzijas dėl, jo manymu, nekvalifikuoto sveikatos priežiūros specialistų darbo. Buvo nuspręsta dėl pradėto badavimo informuoti sveikatos priežiūros specialistus, pareiškėjui paaiškinta kreipimosi į sveikatos priežiūros specialistus tvarka. Pažymėta, kad badavimas tęsiamas (b. l. 31–32). Pareiškėjas savo 2019-02-18 pareiškime nurodė, kad atsisako maisto davinio tol, kol jam nebus suteikta būtina medicininė pagalba, keturis mėnesius yra priverstas kentėti dantų skausmą, kuris tyčia nepašalinamas, tabletės nepadeda, šiuo metu jau tris paras kenčia ištisinį danties skausmą (b. l. 33). Badavimą pareiškėjas nutraukė 2019-02-19 ( b. l. 35–33; 38).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūno) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš buvusio Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo) – jo teigimu, įstaiga neužtikrino odontologo paslaugų prieinamumo, todėl laikotarpiu nuo 2018-10-17 iki 2019-02-18 pareiškėjas buvo priverstas kentėti nepakeliamą dantų skausmą, tokiu būdu buvo kankinamas. Pažymėtina, kad pareiškėjui suteiktų odontologo paslaugų kokybės vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas, teismas šioje byloje vertina tik tai, ar pareiškėjui buvo užtikrintas prieinamumas patekti pas odontologą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atvykęs į šią įstaigą, kreipėsi su prašymu į medicinos aptarnavimo skyrių (Sveikatos priežiūros tarnybą) dėl dantų skausmo, tačiau į prašymą niekas nereagavo ir apžiūrai buvo iškviestas tik po kelių savaičių, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas vos tik atvykęs į Lukiškių TI-K būtų skundęsis danties (-ų) skausmais. Priešingai, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į tardymo izoliatorių atvyko 2018-10-17, tačiau tą dieną kameroje nebuvo rastas, todėl į pirminei gydytojų apžiūrai nuvestas sekančią dieną, tačiau šios apžiūros metu pareiškėjas nereiškė jokių nusiskundimų, įskaitant ir nusiskundimų, susijusių su dantų skausmu (b. l. 58, 82). Be to, pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu pas odontologą jis buvo iškviestas tik 3 kartus, paneigia asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pas odontologus lankėsi ne 3, o 7 kartus: 2018-11-08, 2018-11-26, 2018-12-04, 2019-12-10, 2019-01-10, 2019-01-24, 2019-02-18 (b. l. 58; 72–74, 76).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad pareiškėjui kreipiantis į buvusio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą, ši būtų atsisakiusi teikti jam odontologines paslaugas. Priešingai, pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą lankėsi pas odontologą, buvo atliekamos apžiūros, skiriamas gydymas medikamentais. Bylos medžiagoje yra tik pareiškėjo 2019-02-18 rašytinis pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad atsisako maisto dėl nesuteikiamo tinkamo odontologinio gydymo visus keturis mėnesius, nes tabletės jam nepadeda (b. l. 33). Tačiau iš asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų įrašų matyti, kad pareiškėjas atsisakydavo danties plombavimo (b. l. 73). Tai, kad pareiškėjo netenkina jam suteiktos odontologo paslaugos, savaime nereiškia, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kad pareiškėjui būtų užkirsta teisė pasinaudoti odontologo paslaugomis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui pranešus apie bado akciją nedelsiant buvo informuotas įstaigos direktorius (b. l. 35), Sveikatos priežiūros tarnyba – pareiškėjas tą pačią dieną lankėsi pas odontologą (b. l.76). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K (dabar Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodo, kad kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį byloje Nr. A-858-610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartį byloje Nr. A-130-858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Nr. A-315-602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmeta kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat paaiškina pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkina pačių jam suteiktų odontologinių paslaugų kokybė, jis gali kreiptis į minėtą komisiją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė