Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

pareiškėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkaičiui

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje spręsdama pareiškėjo AB “ (duomenys neskelbtini)“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., R. J. dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas yra kreipęsis į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., R. J., kuriame prašė: panaikinti Anykščių raj. valdybos 1994-08-18 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių raj. valdybos 1994-08-18 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės L. J. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių raj. valdybos 1994-08-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių raj. valdybos 1994-08-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės L. J. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad 2013-03-20 tretieji suinteresuoti asmenys T. J. ir R. J. pateikė Anykščių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo prašė įpareigoti pareiškėją AB „(duomenys neskelbtini)“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir bet kokias kitas medžiagas, atstatyti sklypus į buvusią padėtį iki sklypų savavališko užėmimo. Prie ieškinio tretieji suinteresuoti asmenys pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, tačiau pareiškėjui iš šių duomenų nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jo pažeistas teises, kadangi pareiškėjas nežinojo, ar tikrai trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypai patenka į 1994-04-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)“ Dėl žemės sklypų suteikimo Anykščių valstybiniam statybinių medžiagų kombinatui“ suteiktą teritoriją. Tik 2014-04-23 Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui pateikus informaciją apie trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir sklypų planus, pareiškėjas sužinojo apie tai, kad galimai yra pažeisti jo interesai, nes L. J. ir J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią teritoriją, kuri aukščiau paminėtu aktu buvo suteikta pareiškėjui. Tačiau net ir tada pareiškėjui nebuvo visiškai aišku dėl galimo jo teisių pažeidimo, nes pareiškėjui nebuvo žinoma, ar buvo gauti J. P. ir L. J. sutikimai gauti dalį žemės ribotam tiksliniam naudojimui, kuo pareiškėjas nedelsdamas pradėjo domėtis, pareikšdamas prašymą teismui išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylų kopijas. Šias kopijas pareiškėjo direktorius gavo 2014-05-23. Todėl tik tuomet, kai pareiškėjas turėjo visus būtinus duomenis, jis ne tik objektyviai, bet ir subjektyviai galėjo suprasti apie savo pažeistas teises. Todėl pareiškėjas mano, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo atstovas prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti palaiko, remdamasis prašyme išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo su prašymu nesutinka ir prašo termino skundui paduoti neatnaujinti. Atsakovas paaiškino, kad J. P. ir L. J. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos po to, kai pareiškėjui buvo suteikti žemės sklypai. Todėl žemės sklypų, į kuriuos buvo atkuriamos nuosavybės teisės, ribos buvo tikslinamos taip, kad jie nepatektų į naudingųjų išteklių teritorijų ribas. Pareiškėjas jau tada kaip gretimo sklypo naudotojas galėjo dalyvauti žemės sklypų ribų nustatyme. Grąžintuose žemės sklypuose buvo verčiamasi žemės ūkio veikla, todėl dar iki 2000 metų pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, kad gretimi sklypai yra privatūs. 2000 metais pareiškėjui savavališkai užėmus sklypus, pareiškėjo direktorius buvo nubaustas administracine tvarka. 2001-03-09 pareiškėjui išnuomoto sklypo plane buvo nurodyta, kad gretimo sklypo savininkė yra L. J. Pareiškėjo nuomojamo sklypo plane matyti, kad jam pagal 1994-04-21 ir 1994-05-19 Anykščių rajono valdybos potvarkius suteikti žemės sklypai ribojasi su žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklausė J. P. ir L. J., o taip pat matyti, kad jie nepatenka į pareiškėjui suteiktų žemės sklypų teritoriją. Kadastriniai sklypų matavimai negali turėti jokios įtakos pareiškėjo galimybėms išsiaiškinti galimą teisių pažeidimą, nes vietoje paženklintų ir privačia nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos niekada nesikeitė. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis ir ginti tariamai jo pažeistas teises, tačiau to nedarė ir delsė net 20 metų. Todėl atsakovas mano, kad terminas skundui paduoti yra praleistas nesant svarbių priežasčių. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašo neatnaujinti termino skundui paduoti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo su prašymu nesutinka ir prašo termino skundui paduoti neatnaujinti. Atsakovo atstovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstė faktus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti apie tariamai jo pažeistas teises jau nuo 2001-02-26, kai buvo paženklintos pareiškėjui iš valstybės išsinuomotų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir pareiškėjo atstovas – direktorius technikai ir gamybai E.A. pasirašė žemės sklypų, besiribojančių su L. J. žeme, paženklinimo akte. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, parengtame 2001-03-09, kurį yra pasirašęs pareiškėjo direktorius technikai ir gamybai E.A., yra nurodyta pareiškėjo nuomojamo sklypo gretimybėje (duomenys neskelbtini) esanti L. J. žemė. AB“ (duomenys neskelbtini)“ (monomineralinio kvarcinio smėlio karjerui Šeimyniškių ir Penionių kaimuose eksploatuoti) žemės nuomos projekte, kurį 2001-02-27 suderino direktorius technikai ir gamybai E.A., yra pažymėti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suteikti Anykščių rajono valdybos 1994-04-21 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994-05-19 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo atstovė mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas nuomos sutartis, turėjo galimybę pasidomėti, ar tinkamai yra suformuoti žemės sklypai, ar jo teisių nepažeidžia suformuoti ir įregistruoti gretimi žemės sklypai, sužinoti, kad gretimi sklypai yra privatūs, išsiaiškinti, kokiu pagrindu jie priklauso J. P. ir L. J. Be to, atsakovės atstovė paaiškino, kad ginčijamais aktais atkuriant nuosavybės teises, grąžintų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami tomis pačiomis, anksčiau paženklintomis ribomis ir žemės sklypų ribos nepasikeitė bei nebuvo pažeistos gretimų pareiškėjo nuomojamų žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos 2001-02-26 atliekant pareiškėjui išnuomotų sklypų kadastrinius matavimus. Atsakovo atstovė mano, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kurios jam sukliudė savalaikiai pasidomėti galimu jo teisių pažeidimu. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaiko raštu išdėstytus argumentus, mano, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra svarbios ir prašo neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas G.B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą, nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas skundui paduoti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas apie tariamą savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti 2000-08-23, kai Anykščių rajono apylinkės teismas pareiškėjo direktoriui paskyrė baudą už savavališką privačios L. J. žemės užėmimą. Atstovas mano, kad 2001-02-27, kuomet pareiškėjo direktorius technikai ir gamybai E.A. suderino iš valstybės nuomojamų žemės sklypų ribas, turėjo žinoti apie gretimybėje esančią L. J. žemę bei pareiškėjui negalėjo likti abejonių dėl gretimo sklypo privatizavimo ir tariamo jo teisių pažeidimo. Be to, 2001-03-23 L. J. sudarė taikos sutartį, kuria buvo išspręstas kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčijamais sklypais pagrįstumo. Todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas mano, kad pareiškėjui apie skundžiamus aktus turėjo būti žinoma vėliausiai nuo 2001-03-23. Be to, tretiesiems suinteresuotiems asmenims kartu su ieškiniu Anykščių rajono apylinkės teismui 2013-03-20 pateikus ir ginčijamų sklypų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija, iš kurių aiškiai matyti sklypų įregistravimo juridinis pagrindas, tai yra ginčijami aktai, pareiškėjui jau 2013-03-20 tapo žinoma skundžiamus aktus priėmusi institucija, aktų priėmimo data ir numeriai. Todėl atstovas mano, kad sužinojęs apie priimtus aktus, pareiškėjas negalėjo nežinoti ir apie tais aktais jo pažeidžiamas teises. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas mano, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas itin ilgą laiką nesidomėjo priimtais aktais ir savo tariamų teisių gynimu. Per tą laiką pasikeitė sklypų savininkai, kurie įgijo teisėtą lūkestį, kad sklypų ribos ir plotas nesikeis bei kad nebus pažeistas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmesti.

Praleistas terminas skundui paduoti neatnaujinamas, administracinė byla nutraukiama.

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama galimybė kreiptis į teismą, siekiant jas apginti(Administracinių bylų teisenos įstatymo – toliau ir ABTĮ 5str.). Tačiau įstatymas įpareigoja asmenį savo teisę kreiptis į teismą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų - nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str.1d.).Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas 2014-06-23 skundu (2-5b.l.) Panevėžio apygardos administraciniam teismui apskundė Anykščių rajono valdybos 1994-08-18 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais J.P. ir L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Todėl šiuo atveju specialus įstatymas, galiojęs skundžiamų aktų priėmimo metu, tai yra įstatymo Nr.1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 20 straipsnis nustatė 20 dienų procesinį terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atstatymo apskųsti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl termino skundui paduoti yra nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu bei skundą paduodančiam asmeniui neturėjo būti įteiktas ar paskelbtas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą(administracinio akto esmę)dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:Nr.AS-7-301/2006, Nr.A-146-90/2010, Nr.A-858-1464/2012 ir kt).

Byloje surinkti duomenys patvirtina reikšmingus termino skundui paduoti skaičiavimui faktus. Byloje nustatyta, kad 2000-08-23 nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas nustatė, kad AB“ (duomenys neskelbtini)“ savavališkai užėmė privačią L. J. žemę, esančią Pienionių kaime Anykščių rajone (Ažuožerių kadastrinėje vietovėje užimta apie 93 arus, o Piktagalio kadastrinėje vietovėje užimta apie 2,4 ha). Nutarime pažymėta, kad šalia L. J. žemės yra smėlio karjeras, kuriuo naudojasi AB „(duomenys neskelbtini)“ ( It., 108,114 b.l.). Paminėtu nutarimu AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda. 2001-03-23 J. P., L. J. atstovas R.J. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, kuria bylos šalys susitarė, kad L.J. žemės sklypu AB „(duomenys neskelbtini)“ galės naudotis už sutartą atlygį, tai yra perkant transporto paslaugas. Taikos sutartis buvo patvirtinta 2001-03-23 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-26-03/2001( 1t.,109,120-122 b.l.). Šios taikos sutarties sąlygos dar kartą buvo analizuojamos ir vertinamos 2011 metais Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-487-425/2011, kurios šalimi taip pat buvo AB (duomenys neskelbtini)“(1t., 123-128b.l.). Rengiant valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 11,9223 ha valstybinės žemės sklypo Šeimyniškių kaime ir 2,4735 ha valstybinės žemės sklypo Pienionių kaime išnuomojimo pareiškėjui AB“ (duomenys neskelbtini)“, 2001-02-26 paminėti žemės sklypai buvo paženklinti, dalyvaujant naudotojo AB „(duomenys neskelbtini) atstovui – direktoriui technikai ir gamybai E.A. ir su išnuomojamais sklypais besiribojančio sklypo savininkei L.J. 2001m kovo mėnesį parengtuose žemės sklypų (monomineralinio kvarcinio smėlio karjerų) planuose atitinkamai skaičiais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pažymėtas su išnuomojamais sklypais besiribojantis L.J. žemės sklypas. Paminėtus planus suderino ir pasirašė tas pats AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas(1t., 149-154 b.l.). Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu buvo rengiamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Monomineralinio kvarcinio smėlio karjerui Šeimyniškių ir Pienionių kaimuose eksploatuoti žemės nuomos projektas“. Šiame projekte pažymėti ir sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjo ginčijamais aktais. 2001-02-27 paminėtas projektas suderintas ir pasirašytas AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus technikai ir gamybai E.A. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pagal ginčijamus aktus J. P. grąžintus žemės sklypus 2000-03-27 įsigijo L. J. (1t, 115-119b.l.).Paminėti faktai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui ne kartą teko dalyvauti sprendžiant klausimus dėl jo naudojamų ir pagal ginčijamus aktus privatizuotų sklypų ribų bei iš aptartų dokumentų ne tik galėjo, bet ir turėjo būti žinomas faktas, kad paminėti sklypai yra valdomi privačių savininkų.

Taip pat byloje nustatyta, kad žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais aktais, dabartiniai savininkai T. J. ir R. Juodelis. 2013-03-20 su ieškiniu atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuosavybės teisių į žemę gynimo kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą. Prie ieškinio pridėjo įrodymus, patvirtinančius ieškovų nuosavybės teises į žemės sklypus, tame tarpe ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija, esančius nagrinėjamos bylos 1 tomo 115-119 lapuose, kurie kartu su ieškiniu buvo įteikti atsakovu keliamoje civilinėje byloje įtrauktam AB „(duomenys neskelbtini)“. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjo atstovas. Paminėtuose išrašuose aiškiai ir konkrečiai yra nurodyti pareiškėjo ginčijami potvarkiai, kurių pagrindu buvo įregistruota J. P. ir L. J. nuosavybės teisės į žemės sklypus. Be to, iš 2013-04-26 AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį aptartų aplinkybių ir faktų, matyti, kad pareiškėjas turi visą informaciją apie ginčijamus aktus ir jais privatizuotus žemės sklypus, jų unikalius numerius, buvusius ir esamus savininkus (2 t., 23-28).Be to, atsiliepime į ieškinį pareiškėjas nurodė, jog buvo išreiškęs ketinimą pirkti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančius žemės sklypus ir tuo klausimu 2013-02-13 buvo gavęs išvadą iš nekilnojamojo turto srityje dirbančios bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aptarti faktai įrodo, kad nuo 2000-2001 metų pareiškėjui turėjo būti žinoma apie tai, kad žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais aktais, yra privatūs, buvo žinomi šių sklypų duomenys, ribos ir savininkai, kas sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui apsispręsti dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Be to, apie skundžiamų aktų turinį, tai yra apie aktus priėmusią instituciją, priėmimo datą, numerį, aktu nustatytas teises ir pareigas pareiškėjas sužinojo iš oficialių dokumentų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, kurie jam buvo įteikti kartu su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į žemę gynimo. Pareiškėjas savo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nenurodo, kada konkrečiai jis gavo paminėtus dokumentus, tačiau akivaizdu, kad 2013-04-26 rašydamas atsiliepimą į ieškinį, jau buvo nuodugniai išanalizavęs visas reikšmingas su skundžiamais aktais susijusias aplinkybes. Tačiau skundą dėl aktų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2014-06-23, tai yra daugiau kaip po vienerių metų nuo to momento, kai pareiškėjas neginčijamai sužinojo apie skundžiamų aktų priėmimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, jo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Formuodamas administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad praleistas terminas administracinėse bylose gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tos, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą bei nepriklausė nuo jo valios(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.AS-556-341/2009; Nr. AS-62-235/2011 ir kt.). Pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų nebuvimą ir nežinojimą, ar atkuriant nuosavybės teises buvo gauti pretendenčių sutikimai dėl dalies sklypų riboto naudojimo. Pareiškėjas teigia, kad tokių duomenų nebuvimas jam trukdė įsitikinti, kad jo teisės yra realiai pažeistos. Pareiškėjas teigia, kad visus reikalingus duomenis gavo 2014-05-23, tai yra tada, kai pagal jo prašymą Anykščių rajono apylinkės teismas padarė pareiškėjui dokumentų kopijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks skundo padavimui teismui termino eigos skaičiavimas, teigiant, kad apie pažeistas teises buvo sužinota vėliau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra vertinamas kaip prielaidų asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą sudarymas bei teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principų pažeidimas(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-467/2011 ir kt.).Rinkimas duomenų, kurių trūkumu, pareiškėjas teisina savo delsimą kreiptis į teismą, priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios. Teismo aptarti faktai patvirtina, kad dar nuo 2000-2001 metų, kai buvo kilę teisiniai ginčai tarp pareiškėjo ir skundžiamais aktais privatizuotų žemės sklypų savininkų, kai buvo sudaromos civilinės sutartys dėl valstybinės žemės nuomos, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, tačiau nebuvo suinteresuotas operatyviai gauti reikiamą informaciją ir duomenis apie skundžiamus aktus. Net ir teigdamas, kad pareiškėjui buvo reikšmingi trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų kadastriniai duomenys, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad po atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų ribos, kurios buvo žinomos jau nuo 2001-02-26, kuomet buvo ženklinami pareiškėjui išnuomojami valstybinės žemės sklypai, besiribojantys su L.J. žeme. 2013m kovo - balandžio mėnesiais, net ir gavęs trečiųjų suinteresuotų asmenų ieškinį bei šių asmenų pateiktus visus būtinus duomenis apie skundžiamus aktus, pareiškėjas ir toliau nesirūpino rinkti jo nurodytų papildomų duomenų, kad galėtų savalaikiai su skundu kreiptis į teismą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris veikia pasitelkdamas ne vieną darbuotoją. Be to, pareiškėjas naudojosi advokato pagalba. Taigi konstatuojama, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti apie skundžiamų aktų priėmimą, o iš trečiųjų suinteresuotų asmenų gavęs tokius duomenis, ir toliau elgėsi neatsakingai, nepateisinamai neapdairiai, demonstravo visišką nesuinteresuotumą savalaikiai ir operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises. Kaip patvirtino pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, jis, tik praėjus metams nuo civilinės bylos, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas dalyvauti atsakovu, iškėlimo Anykščių rajono apylinkės teisme, pateikė prašymą teismui dėl J. P. ir L. J. nuosavybės teisių atkūrimo bylų išreikalavimo bei dokumentų kopijų gavimo. Todėl pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, o delsimas ginti savo galimai pažeistas teises buvo susijęs tik su paties pareiškėjo valia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, bet ir operatyvumo standartas, tai yra svarbu, kada suinteresuotas asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamus aktus ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-261-660/2014, Nr. AS-108-756/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčija daugiau kaip prieš dvidešimt metų priimtus administracinius aktus. Įstatymas nesuteikia asmenims galimybės neapibrėžtą laiko tarpą, tai yra, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant teisinių santykių stabilumą ir įtvirtinant jų neapibrėžtumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, jau seniai turėjo ir galėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų galimą savo teisių pažeidimą, o iki pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą praėjęs laiko tarpas, net ir skaičiuojant jį nuo vėliausios datos, kuri objektyviai ir neginčijamai patvirtina pareiškėjo išsamų žinojimą apie ginčijamus administracinius aktus, tai yra nuo 2013m kovo-balandžio mėnesių, yra nepateisinamai ilgas. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą, o teismui atmetus prašymą jį atnaujinti, administracinė byla nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas prašo priteisti šių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį tretieji suinteresuoti asmenys teisę į išlaidų atlyginimą įgyja, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės. Teismui paduotu skundu pareiškėjas siekė nuginčyti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos skundžiamais administraciniais aktais, įgijimo teisėtumą. Teismui nusprendus atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir nutraukti administracinę bylą, tokiu būdu iš esmės yra apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Darydamas šią išvadą, teismas vertina šias su byla susijusias aplinkybes. Priimant pareiškėjo skundą, Panevėžio apygardos administraciniam teismui buvo kilusi abejonė dėl galimai praleisto termino skundui paduoti(It.,6b.l.). Todėl 2014-06-25 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui tapo žinoma apie prašomus panaikinti administracinius aktus. Pareiškėjas teismui nurodė, kad pareiškėjui tapo žinoma apie skundžiamus administracinius aktus, kai jis 2014-05-23 Anykščių rajono apylinkės teisme gavo skundžiamų administracinių aktų kopijas. Pareiškėjas teigė, kad jis nėra praleidęs termino skundui paduoti( It., 8 b.l.). Tik 2015-01-08 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad visus duomenis, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais, tai yra duomenis, kokia institucija priėmė skundžiamus administracinius aktus, kada juos priėmė, kieno atžvilgiu juos priėmė, kokia šių administracinių aktų esmė, pareiškėjas sužinojo kartu su 2013-03-20 trečiųjų suinteresuotu asmenų ieškiniu iš Anykščių rajono apylinkės teismo gavęs ieškinio priedus - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija. Be to, iš nagrinėjamoje byloje gautų proceso šalių atsiliepimų į skundą, paaiškėjo aplinkybės, patvirtinančios, kad iki pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą, jam jau ilgą laiko tarpą galėjo ir turėjo būti žinomi duomenys, kurių pakako, kad pareiškėjas galėtų savalaikiai ginti galimai pažeistas teises teisme. Taigi dėl paties pareiškėjo teismui pateiktos klaidinančios informacijos, susijusios su skundo padavimo teismui termino nustatymu, bei pagal pareiškėjo skundą iškeltos administracinės bylos nagrinėjimo tretieji suinteresuoti asmenys patyrė išlaidas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nors administracinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl pareikštų materialinio pobūdžio reikalavimų, tačiau jos baigtis, tai yra priimtas procesinis sprendimas, yra naudingas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taip apginant jų teises, todėl yra pagrindas jiems priteisti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjų atstovo prašymų ir teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad administracinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys naudojosi advokato pagalba. Todėl atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka(ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į skundą surašymą sumokėjo 797,25 Eur(2752,75Lt) ir už advokato atstovavimą 2015-01-08 teismo posėdyje sumokėjo 302,50Eur. Nustatant galimą priteisti išlaidų atlyginimo dydį už atsiliepimo į skundą surašymą, taikomas Rekomendacijų 8.2 punktas. Atsižvelgus į teismui pateikto atsiliepimo į skundą turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, teisingumo ir protingumo principus, daroma išvada, kad prašoma priteisti 797,25 Eur suma už atsiliepimo surašymą ir jo pateikimą teismui yra reali, apskaičiuota pagal Rekomendacijose nustatytą tvarką, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį atsiliepimo surašymo metu (iki 2014 m. spalio 1 d. ji buvo 1000,00 Lt (289,62 Eur), žr., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543), neviršijanti Rekomendacijose numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl priteisiama. Nustatant priteistiną sumą už atstovavimą 2015-01-08 teismo posėdyje, vadovaujamasi Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktais, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį teismo posėdžio vykimo metu (nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nustatyta 300 Eur dydžio minimali mėnesinė alga). Priteistina suma sudaro 90 Eur( 300Eur x 0,15; 45Eur x 2val.).Dokumentų, patvirtinančių, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra sumokėję už kitas atstovavimo paslaugas, teismui nepateikta. Nustatyta, kad išlaidas atstovavimui patyrė Tadas Juodelis, todėl jam iš pareiškėjo priteisiamas 887,25 Eur dydžio turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsniu, 101 straipsnio 7 punktu straipsniu, 105, 106 ir 149 straipsniais, nutaria :

pareiškėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti atmesti ir neatnaujinti pareiškėjui AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatymo nustatyto termino skundui paduoti; nutraukti administracinę bylą Nr. I-173-739/2015;priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini), T. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 887,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą;

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.