Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-1054/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
II-2-1054/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
J. P.
Nukentėjusysis
I. K.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-1054/2018Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00088-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4. (S)
PLUNGĖS apylinkės teismasNUTARTIS2018 m. kovo 15 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant pareiškėjui J. P.,nukentėjusiajai I. K., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Skuodo rajono policijos komisariatas) atstovui M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. P. skundą dėl Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 84ANN-132104440-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 84ANN-132104440-17 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda (150 Eur). Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2017 m. spalio 27 d. apie 18 val., I. K. važiuojant dviračiu keliu Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis ties J. P. sodyba, ją užpuolė du J. P. palaidi šunys, kurie išbėgę iš sodybos apvertė su dviračiu važiuojančią I. K. ir jai įkando į dešinę ranką. Dėl J. P. šunų nepriežiūros atsirado žala I. K. sveikatai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą 2017 m. lapkričio 29 d. Skuodo rajono policijos komisariato Nutarimą. Nurodo, kad Nutarime nurodyti faktai neatitinka tikrovės, nenustatyta, kad nukentėjusiajai I. K. padaryti kokie nors sužalojimai ir kad juos padarė pareiškėjo šunys, Skuodo rajono policijos komisariatas išnagrinėjo administracinę bylą jam nedalyvaujant ir nepranešus apie nagrinėjimo datą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės paaiškinti įvykio aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad jis matė, jog šunys nukentėjusiajai nieko nedarė, bet ji šaukė, kad jai šuo įkando į ranką, ji po minėto sužalojimo į gydymo įstaigą nesikreipė, kreipėsi į kaimo felčerę tik po savaitės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. palaikė savo skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad savo sodyboje, kur turi ūkį, laiko du ne veislinius šunis – Rudį ir Juodį. Rudį paprastai visada pasileidžia, kai būna sodyboje. Pareiškėjas pripažino, kad tą vakarą, kai įvyko incidentas, sodyboje buvo pasileidęs abu šunis. Kai išgirdo triukšmą, ėjo nuo tvarto link tos vietos, iš kur sklido garsas, šunys buvo nubėgę prie nukentėjusiosios, pašaukė šunis ir pamatė kaimynę I. K., kuri varėsi dviratį ir šaukė, jog ją užpuolė ir apkandžiojo jo šunys. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad visa jo sodyba nėra aptverta tvora, šunys gali išbėgti iš jo teritorijos, teritorija nėra apšviesta, nuo jo pastatų iki kelio yra apie 100-150 metrų atstumas.

Atsiliepimas

Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo kaltė yra įrodyta. Pareiškėjui buvo skirta mažiausia už administracinį nusižengimą numatyta nuobauda. Nurodė, kad pareiškėjas, policijos pareigūnams atvykus į jo sodybą dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir protokolo surašymo, su pažeidimu nesutiko, atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, nors tokia galimybė jam buvo suteikta, taip pat atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atvykti į Skuodo rajono policijos komisariatą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo, tačiau pareiškėjas nurodė, kad į bylos nagrinėjimą neatvyks, kadangi nieko nėra padaręs. Atsižvelgus į šias aplinkybes, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, Skuodo rajono policijos komisariato atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Nutarimą nepakeistą. Atstovas taip pat patikslino, kad skundžiamame Nutarime turėtų būti nurodyta, kad įvykis su nukentėjusiąja ir pareiškėjo šunimis įvyko 2017 m. spalio 28 d., o ne 2017 m. spalio 27 d.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad, atvykus surašyti administracinio nusižengimo protokolą pas pareiškėją, jis buvo nusiteikęs agresyviai ir kalbėjo pakeltu tonu, su nurodytais pažeidimais nesutiko ir administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė. Taip pat nurodė, kad, atvykus į pareiškėjo sodybą dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, matė gal 3 šunis, iš kurių vienas buvo palaidas.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad, nuvykus pas pareiškėją į jo sodybą surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas kalbėjo pakeltu tonu, jo sodyboje matė vieną šviesios spalvos palaidą šunį.

Nukentėjusioji I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ją dviračiu važiuojančią keliu namo ties J. P. sodyba užpuolė jam priklausantys šunys, vienas iš šunų buvo parvertęs ją ant žemės ir įkando į dešinę ranką, dėl patirto šoko ji šaukė apie 5 minutes. Į gydymo įstaigą iš karto nesikreipė, kadangi buvo ką tik grįžusi iš užsienio ir neturėjo socialinio draudimo, pirmąją medicininę pagalbą iš karto po įvykio suteikė dukra, o vėliau dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į kaimo felčerę. Nurodė, kad pareiškėjas savo kaltės dėl jos apkandžiojimo nepripažino ir jos neatsiprašė.

Liudytoja L. K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną 2017 m. spalio 28 d. šeštadienį buvo atvykusi aplankyti mamą I. K. į jos namus, tačiau mamos jos namuose nerado, ji buvo išvykusi. Apie 19-20 h vakare mama grįžo namo, papasakojo, kad ją užpuolė J. P. šunys, mamos rankoje matėsi 2 gilūs šuns iltinių dantų įkandimai, didelė mėlynė – sprindžio dydžio hematoma –, ranka buvo patinusi. Kadangi dirba gide, yra apmokyta suteikti pirmąją medicininę pagalbą, todėl mamai dezinfekavo žaizdą, ją aptvėrė. Mama tą vakarą į medikus nesikreipė, kadangi neturėjo socialinio draudimo, į policijos pareigūnus tą patį vakarą taip pat nebuvo kreiptasi.

Iš pareiškėjo ir Skuodo rajono policijos komisariato atstovo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad pareiškėjo J. P. sodybos teritorija nėra uždara – visa teritorija nėra aptverta tvora (b. l. 57-61).

Naminio gyvūno pasai patvirtina, kad pareiškėjas J. P. laiko juodos ir rudos spalvos mišrios veislės šunis, vardais „Rudis“ ir „Juodis“, kurie yra skiepyti nuo pasiutligės (b. l. 51-54).

Nukentėjusiosios I. K. medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusioji 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiajai nustatytos dvi dantų kandimo žymės dešiniame žaste, viduriniame trečdalyje susidarę šašai, aplinkui didelė apie dviejų delnų dydžio hematoma (b. l. 23).

Iš Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro nukentėjusiosios I. K. medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. nukentėjusiosios dešinio žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje kąstinė žaizda sugijusi, pasidengusi dalinai fiksuotu šašu (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, nesutinka su Skuodo rajono policijos komisariato atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, mano, kad byla buvo ištirta nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytos ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicijos, veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji nusižengimo sudėties požymiai: padarytas vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir jais pažeistas įstatymo saugomas objektas (šiuo atveju įstatymo saugomos vertybės – asmens sveikata ar turtas). Šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra būtini neteisėto elgesio padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai (subjektas, subjektyvioji pusė) – galintis pagal ANK atsakyti asmuo, pažeidėjo tyčia gali būti ir neapibrėžta, tačiau pažeidėjas suvokia ar privalo ir gali suvokti, kad nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pagal ANK 569 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 563, 567, 569 straipsniai).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžiuose pateiktus pareiškėjo, institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovo paaiškinimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo vertinimu, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad J. P. veikoje, yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai ir J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai, todėl jam administracinė nuobauda skundžiamu Nutarimu paskirta pagrįstai.

Šiuo atveju yra svarbu identifikuoti, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos.

Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtintų Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. A1-691 (su pakeitimais ir papildymais) (toliau – Taisyklės), 40 punkte numatyta, jog atviroje žemės valdoje šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti voljeruose, narvuose ar kitoje laikymo įrangoje. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

Iš bylos duomenų (paties pareiškėjo, liudytojų, nukentėjusiosios teismui bylos nagrinėjimo metu pateiktų parodymų, pareiškėjo ir institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovo pateiktų fotonuotraukų) nustatyta, kad pareiškėjo J. P. žemės valda nėra uždara – visa pareiškėjo sodybos teritorija nėra aptverta tvora. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad laiko savo šunis palaidus atviroje žemės valdoje ir tą dieną, kada nukentėjusioji vyko keliu pro pareiškėjo sodybą, jie buvo palaidi. Liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai T. P. ir A. D. patvirtino, kad atvykus protokolo surašymui ir įvykio aplinkybių patikslinimui į pareiškėjo sodybą, vienas iš šunų buvo palaidas. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas J. P., laikė jam priklausančius šunis palaidus, t. y. nepririštus arba neuždarytus voljeruose, narvuose ar kitoje laikymo įrangose, atviroje savo žemės valdoje, ir tokiu būdu pažeidė Taisyklių 40 punkto bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.

Kaip nurodyta aukščiau, ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali ir yra būtini Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo padariniai – atsiradusi žala asmens sveikatai ar turtui.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – nukentėjusiosios I. K. medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusiajai 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. Daukšių kaimo medicinos punkte nustatyti sužalojimai – dvi dantų kandimo žymės dešiniame žaste, viduriniame trečdalyje susidarę šašai, aplinkui didelė apie dviejų delnų dydžio hematoma (b. l. 23). Iš Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro nukentėjusiosios I. K. medicininių dokumentų išrašo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. nukentėjusiosios dešinio žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje kąstinė žaizda sugijusi, pasidengusi dalinai fiksuotu šašu (b. l. 24). Liudytoja byloje apklausta L. K. Š. patvirtino, kad I. K. rankoje tą vakarą, kai įvyko incidentas su pareiškėjo šunimis, matė 2 gilius šuns iltinių dantų įkandimus, didelę mėlynę – sprindžio dydžio hematomą –, ranka buvo patinusi. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo to, kad nukentėjusioji I. K. važiavo dviračiu pro jo sodybą ir, kaip pats nurodė, girdėjo nukentėjusiosios šauksmą. Pareiškėjas taip pat pripažino tai, kad jo šunys buvo palaidi, tačiau nurodė, kad jie jai nekando. Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai, kadangi pats pareiškėjas patvirtino, kad jo šunys buvo nubėgę prie nukentėjusiosios ir jis ėjo kelio link, nuo jo pastatų iki kelio yra apie 100-150 metrų atstumas, jo sodybos teritorija nėra apšviesta, taigi būdamas ne šalia nukentėjusiosios neapšviestoje teritorijoje pareiškėjas vargu, ar galėjo matyti, ar jo šunys kando nukentėjusiajai ar ne. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nematė viso įvykio, nes prie nukentėjusiosios pirmiau pribėgo šunys, o tik po to priėjo jis pats, konstatuojama, kad pareiškėjo argumentas, jog jo šunys nukentėjusiajai negalėjo įkasti laikomas nepagrįstu ir neįrodytu. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pateikė daiktinį įrodymą (striukę), su kuria nukentėjusioji nurodė, jog buvo tą dieną, kai buvo užpulta, ir apžiūros metu striukės rankovėje buvo pastebimi defektai, kurie galėjo būti padaryti šuns įkandimais dantimis. Taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu kaip įrodymas papildomai buvo pateiktos nukentėjusiosios dešinės rankos fotonuotraukos, kuriose matomos dvi gyjančios žaizdos panašios į šuns įkandimo žymes (b. l. 25). Taigi vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, atsižvelgiant į teismo posėdžiuose pateiktus pareiškėjo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo nuomone, yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl pareiškėjo J. P. veiksmų nesilaikant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. laikant jam priklausančius šunis palaidus atviroje savo žemės valdoje, neužtikrinant, kad jie neišbėgtų iš teritorijos, atsirado padariniai – žala asmens (nukentėjusiosios I. K.) sveikatai. Pareiškėjo J. P. neteisėta veika buvo pažeistas įstatymo saugomas objektas – asmens sveikata.

Vertinant pareiškėjo elgesį iš subjektyviosios pusės šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad jam priklausantys gyvūnai (šunys) privalo būti laikomi laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, o teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Elgesys, kai pareiškėjas, pažeisdamas Taisyklių ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus laikė jam priklausančius šunis atviroje žemės valdoje nepririštus arba neuždarytus voljeruose, narvuose ar kitoje laikymo įrangoje, dėl ko buvo padaryta žala asmens sveikatai, neatitinka apdairaus ir atidaus asmens elgesio standartų. Akivaizdu, kad nusižengimo subjektas (pareiškėjas) yra galintis pagal ANK atsakyti asmuo (sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus, pakaltinamas), ši aplinkybė nebuvo ginčijama nagrinėjimo teisme metu, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, teismas konstatuoja, kad J. P. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 84ANN-132104440-17 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pati nukentėjusioji bei institucijos, surašiusios ginčijamą Nutarimą atstovas pripažino, kad Nutarime turėtų būti nurodyta kita pažeidimo data, t. y. ne 2017 m. spalio 27 d., o 2017 m. spalio 28 d., nėra esminis pažeidimas, keičiantis viso ginčijamo Nutarimo ir nustatyto pažeidimo esmę bei nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Nutarimą.

Pareiškėjas skunde, kaip argumentą skundžiamam Nutarimui panaikinti, nurodo ir tai, kad Skuodo rajono policijos komisariatas išnagrinėjo administracinę bylą jam nedalyvaujant ir nepranešus apie nagrinėjimo datą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės paaiškinti įvykio aplinkybių. Pažymėtina, jog ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių duomenų (administracinio nusižengimo protokolo) ir liudytojais byloje apklaustų policijos pareigūnų T. P. bei A. D. parodymų nustatyta, kad pareiškėjas J. P. atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, įrodymų, kad pareiškėjas reikalavo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pateikė reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė, tokių duomenų byloje nėra. Kaip nurodė Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pareiškėjas į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nustatytu laiku neatvyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka pagrįstai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė paaiškinti visas įvykio aplinkybes policijos pareigūnams atvykus patikslinti įvykio aplinkybes ir dėl protokolo surašymo į jo sodybą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, paaiškinimų neteikė, protokolą pasirašyti atsisakė. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Nutarimą dėl to, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir skundžiamas Nutarimas buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. P. skundo ir palikti Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 84ANN-132104440-17 nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė