Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-5454-956/2016 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūrai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės L. B. nutarimą Nr. VI-20 ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą jo pareiškimą spręsti iš naujo. Prokurorės teiginys, kad jo skundą išnagrinėjo, neatitinka tikrovės, nes skunde nebuvo ko nagrinėti, kadangi jis prašė, kad būtų paskirtas prokuroras teisės mokslus būtų baigęs nepriklausomos Lietuvos laikais.Prašė suteikti jam galimybę duoti išsamius paaiškinimus žodžiu, nes dėl senyvo amžiaus paaiškinti 636 raštus yra sudėtinga. Prokurorė, neturėdama raštų ir nepakvietusi jo žodžiu duoti parodymus, negalėjo priimti teisingo nutarimo.Būtent dėl šių priežasčių prašo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės L. B. nutarimą Nr. VI-20 panaikinti ir grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūrai nagrinėti iš naujo, suteikiant jam galimybę duoti išsamius paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, įvertinęs byloje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorai, tirdami pareiškėjo prašymą, skundą, rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į kompetentingas institucijas – Panevėžio apygardos administracinį teismą, Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą; b) rinko faktinius duomenis dėl prašyme, skunde nurodytų aplinkybių; c) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus; d) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjo argumentų, prašymų ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo pagal prašymus atnaujinti procesus išnagrinėtose administracinėse bylose.Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės buvo ištirtos tiek prašymo nagrinėjimo metu, tiek skundo dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo metu. Jokių naujų įrodymų, paneigiančių tyrimo metu surinktus duomenis bei patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė.Teismas įvertinęs šalių argumentus, nusprendė, kad pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Prokurorui nenustačius teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, ir šią išvadą skundžiamame nutarime tinkamai motyvavus, padarė išvadą, kad teismui nėra pagrindo įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar imtis kitų viešojo intereso gynimo veiksmų.Pareiškėjo argumentą, kad prokuroras negalėjo priimti teisingo nutarimo, kadangi jo neiškvietė duoti paaiškinimus, atmetė, nes prokuroras turi teisę (įgaliojimą) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus, o ne pareigą. Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. buvo atvykęs į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kur paaiškino savo pirminį prašymą ir pateikė prašymą-paaiškinimą, prašymus nagrinėjusiam prokurorui.Teismas nurodė, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė dėl prokurorų teisinio išsilavinimo, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Taip pat pareiškėjui išaiškino, kad klausimo dėl viešojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigūnas neturi nei pareigos, nei teisės nagrinėti patį pažeidimo faktą ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas viešuoju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bylą grąžinti į prokuratūrą nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, bylos turėtų būti persiųstos prokuratūrai ir atnaujintos, nes teismas byloje dėl nuostolių atlyginimo (bylos Nr. 3-65-3-00140-2011-6) nagrinėdamas ieškinį nenustatė žalos atsiradimo priežasties ir kaltininko, o vadovavosi savivaldybės juristės V. J. suklastotais dokumentais.Byloje Nr. 3-65-3-00404-2015-3, teismas vadovavosi prielaida, kad konkursas neturėjo neigiamų pasekmių, kas neatitinka tikrovės. Konkurso sąlygos buvo taip suformuluotos, kad potencialūs vežėjai nebegalėjo jame dalyvauti. Konkurso sąlygose buvo parašyta, kad nuostoliai nebus atlyginami 2 metus, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Po 4 neįvykusių konkursų keleivius be konkurso veža Autobusų parkas, prieš kurį pareiškėjas laimėjo konkursą 1998 metais, pasiūlęs paslaugas 40 proc. pigiau.Dėl dokumentų klastojimo ir prokurorų neatidaus darbo vyko bereikalingi 52teismai ir buvo sugaišinti 86 teisėjai. Taip padaryta žala valstybei ir teisinei sistemai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o J. V. atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų, aplinkybių, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normų, vertino ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, nepažeidė tokio prašymo nagrinėjimo procedūros ir nepasisakė dėl viešojo intereso esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, išskyrus J. V. subjektyvią nuomonę dėl prokurorų veiklos pažeidimo.Pagal prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 5 p., prokuroras turi teisę, tačiau neprivalo, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus žodžiu. Pareiškėjas buvo atvykęs į prokuratūrą, pateikė pirminį prašymą, davė paaiškinimus žodžiu, pateikė raštu prašymą-paaiškinimą, todėl prokurorui užteko duomenų priimti nutarimą.Apelianto pareiškimas dėl Panevėžio rajono savivaldybės veiksmų vykdant keleivių pervežimą ir pažeistų UAB „Juntė“ interesų, išnagrinėtas 2010 m. Surinktoje medžiagoje nenustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi viešojo intereso pažeidimu ir sudarytų pagrįstas prielaidas procesiniam prokuroro kreipimuisi į teismą, priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.Prokuratūroje surinktos medžiagos pagrindu, pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl UAB „Juntė“ padarytos turtinės žalos išieškojimo. Išnagrinėjęs administracinę bylą, teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu prašymą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi sprendimą paliko galioti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra viešojo intereso pažeidimo, todėl nėra teisinio pagrindo prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimą.Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Juntė“ skundą Panevėžio savivaldybės administracijai dėl pripažinimo keleivių vežimo konkurso neteisėtu ir įpareigojimo išduoti leidimus UAB „Juntė“ vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais, kurią Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti Panevėžio rajono savivaldybės įsakymą 2007-10-14 Nr.A-881 bei konkurso rezultatus. Kadangi ši byla yra nenagrinėta, todėl proceso atnaujinimas iš viso nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. VI-20 pagrįstumo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuroro R. S. 2016 m. kovo 18 d. nutarimas Nr.VI-7 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose administracinėse bylose. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas.Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Galiausiai tai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato nagrinėjantis bylą teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016 m. vasario 18 d. gautas pareiškėjo J. V. 2016 m. vasario 17 d. prašymas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos - 2007-2008 m., neteisėtų konkursų vežėjui vežti keleivius parinkti suorganizavimo.Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. kovo 7 d. buvo gauti papildomi prašymai, kuriais pareiškėjas prašė iš Panevėžio rajono savivaldybės išreikalauti duomenis apie tai, kiek buvo išmokėta kompensacijų Panevėžio autobusų parkui vežant keleivius Ramygalos krypties maršrutuose nuo 2008-01-01 iki 2016-01-01; iš Panevėžio autobusų parko išreikalauti duomenis, kiek Panevėžio autobusų parkas turėjo pajamų, veždamas keleivius Ramygalos krypties maršrutais nuo 2008-01-01 iki 2016-01-01; prašė kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus įsakymai Nr. A-881/2007-10-14, Nr. A- 200/2008-03-04, Nr. A-480/2008-06-05, Nr. 83512008-10-03 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 4 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-62/2006-02-14, 14.1, 14.2, 14.3, 14.4, 14.5, 14.6 str.; iš Panevėžio rajono savivaldybės išreikalauti sutarčių kopijas su papildomais priedais tarp Panevėžio autobusų parko ir Savivaldybės nuo 2004-09-20 iki 2010-12-31; savivaldybės raštų kopijas, kuriuos ji siuntė Panevėžio autobusų parkui nuo 2004-09-20 iki dabar; Panevėžio autobusų parko Panevėžio rajono savivaldybei pateiktus dokumentus dėl nuostolingų maršrutų nuostolių kompensavimo (prašymo nagrinėjimo byla Nr. 10.5.-5/2016).Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. S. pareikalavo Panevėžio apygardos administracinio teismo pateikti išnagrinėtas administracines bylas, kurias Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. pateikė, J. V. prašomų skundu duomenų nereikalavo, nes Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausios prokurorės rezoliucija J. V. pareiškimas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduotas spręsti organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui. Skundžiamu nutarimu buvo nagrinėtas skundas tik dalyje dėl viešo intereso gynimo. Nutarimu konstatuota, kad nurodytos skunde aplinkybės ne dėl viešo, o dėl privačių J. V. interesų. Šių argumentų J. V. nepaneigė. Iš J. V. 2016 m. vasario 17 d. skundo nėra pakankamai aiškus jo reikalavimas, jis tvirtino, kad „prieš jo šeimą ir valstybę įvykdytas sunkus nusikaltimas“. Jis tikėjosi susigrąžinti teisę teikti keleivių pervežimo paslaugas privačiu autobusu.Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2016 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. VI-7 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime prokuroras pažymėjo, kad ištyrus pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, nenustatyta teisės aktų pažeidimų ar kitų pagrindų, kurie sudarytų pagrįstas prielaidas materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui ir nenustatyta, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Nutarime buvo pasisakyta ir dėl papildomai pateiktų pareiškėjo prašymų dėl duomenų išreikalavimo, taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis nutarimą gali apskųsti aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.Panevėžio apygardos prokuratūroje 2016 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. balandžio 10 d. skundas dėl 2016 m. kovo 18 d. nutarimo atisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prašė prašymą nagrinėti iš esmės, paskiriat prokurorą, kuris teisės mokslus baigė nepriklausomos Lietuvos laikais.Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, gavęs pareiškėjo 2016 m. balandžio 10 d. skundą, 2016 m. balandžio 18 d. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareikalavo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant pareiškėjo 2015-2016 m. prašymus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kopijų. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba 2016 m. balandžio 21 d. pateikė 2015 m. spalio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2016 m. kovo 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2016 m. kovo 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijas, duomenis apie J. V. pareiškimus ir jų nagrinėjimo rezultatus iš prokuratūros informacinės sistemos IPS.Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2016 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. VI-20, kuriuo buvo paliktas galioti 2016 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. VI-7 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra išaiškinta, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. tikrina, ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu palikti galioti Panevėžio apygardos prokuroro R. S. 2016 m. kovo 18 d. nutarimą padarytų proceso teisės normų pažeidimų, todėl pagrįstai skundo netenkino.Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir papildomai pažymi, jog, nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismai bei prokurorai netinkamai dirbo, administracinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 3-65-3-00140-2011-6 pagal UAB „Juntė‘ skundą Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos išieškojimo, nenustatė žalos atsiradimo priežasties ir kaltininko, byloje Nr. 3-65-3-00404-2015-3 teismas atsisakė priimti UAB „Juntė“ skundą Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl keleivių vežimo konkurso pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo Panevėžio rajono savivaldybę išduoti UAB „Juntė“ leidimus vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais dėl termino skųsti aktus praleidimo, nes teismai vadovavosi prielaidomis, suklastotais dokumentais, tačiau šie jo teiginiai liko subjektyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apeliantas iš esmės remiamasi tik nauju faktu dėl Panevėžio rajono savivaldybės juristės nuteisimo. Tvirtina, kad jis gali paaiškinti savo pateiktus dokumentus žodžiu, todėl prokurorai jį turi išklausyti. Tačiau vien dėl šio fakto negalima spręsti, kad J. V. būtų atskleidęs kažką naujo ir esminio, ko nėra nustatyta išnagrinėtuose jo nevienkartiniuose skunduose įvairioms institucijoms.Taip pat pareiškėjas atskirajame skunde aiškiai nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės patvirtina skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 straipsnio 4 dalis), jis nurodo aplinkybes apie tai, kad pažeistos jo teisės, kad prokurorai su juo geranoriškai nebendradarbiauja. Apie viešo intereso pažeidimus nekalba, kritikuoja anksčiau teismų padarytas išvadas išnagrinėtose bylose pagal jo skundus.Byloje nustatyta, kad apeliantas, gindamas savo teises, jau 2010 m. vasario 4 d. nurodinėjo analogiškas aplinkybes, dėl kurių prašė prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Panevėžio apygardos prokuroras 2010 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. V. skunde nurodytų dokumentų klastojimo faktų Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje, siekiant pagrįsti piktnaudžiavimą tarnyba, nenustačius Panevėžio rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Be to, pareiškėjo pareiškimas dėl Panevėžio rajono savivaldybės veiksmų vykdant keleivių pervežimą ir pažeistų UAB „Juntė“ interesų yra išnagrinėtas 2010 m. gegužės 5 d., nenustačius teisės aktų pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi viešojo intereso pažeidimu, priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Tai ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Nr. 3-65-3-00140-2011-6 patvirtina, kad J. V. skunde išdėstytos aplinkybėse nebuvo ir nėra viešo intereso pažeidimo. Taigi prokuroras nustatytomis aplinkybėmis neturi pakankamo materialinio ir procesinio pagrindo inicijuoti proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose, nes iš esmės tik tokia apimtimi priimtas skundžiamas nutarimas.Apelianto nurodyta byla Nr. 3-65-3-00140-2011-6, kaip minėta, išnagrinėta, joje J. V. ieškinys UAB „Juntė“ dėl žalos atlyginimo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmestas, bylą peržiūrėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2013 m. birželio 13 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi savo teise ginti pažeistus interesus pareiškėjas yra pasinaudojęs. Tai, kad padarytos išvados jo netenkina, nereiškia, kad pažeistas viešas interesas, kad prokuroras turi iš naujo aiškintis aplinkybes.Byloje Nr. 3-65-3-00404-2015-3 Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Juntė“ skundą Panevėžio savivaldybės administracijai dėl pripažinimo keleivių vežimo konkurso neteisėtu ir įpareigojimo išduoti leidimus UAB „Juntė“ vežti keleivius Ramygalos krypties maršrutais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi ši byla nebuvo nagrinėta dėl praleistų senaties terminų, joje proceso atnaujinimas prokuroro pareiškimu irgi nėra galimas dėl tos pačios priežasties.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad

pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.