- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-685-368/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00067-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Knituva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tervita“
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Kategorijos
- 20.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Knituva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tervita“, trečiajam asmeniui V. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Knituva“ nurodo, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pirkdama baldus iš atsakovo UAB „Tervita“ sumokėjo 5 996,00 Lt, tačiau baldų negavo. Teigia, kad atsakovas nurodė, jog paties ieškovo prašymu baldai buvo perduoti D. M., o šis juos 2010-09-29 perdavė ieškovo atstovui – trečiajam asmeniui V. T., todėl laiko, kad sutartis yra įvykdyta. Prašo priteisti 5 996,00 Lt įsiskolinimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovas gera valia skolos negrąžina.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tervita“ prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad už perkamus baldus ieškovas sumokėjo 5 996,00 Lt. Teigia, kad paties ieškovo atstovo – trečiojo asmens V. T. žodiniu prašymu baldai buvo perduoti D. M., kuris juos 2010-09-29 perdavė ieškovui, todėl laiko, kad sutartis yra įvykdyta. Tvirtina, kad baldų pirkimo-pardavimo metu nieko nežinojo apie ieškovui keliamą bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pirkimo-pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės arba patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
Šalys pripažįsta, kad buvo sudariusios baldų, t. y. 5 160,00 Lt vertės kampo (duomenys neskelbtini) ir 630,00 Lt vertės pufo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už perkamus baldus sumokėjo atsakovui 5996,00 Lt. Pinigų atsakovui sumokėjimą už baldus patvirtina atsakovo kasos pajamų orderiai (7, 10 b. l.). Taigi savo pareigą sumokėti pinigus už įsigytas prekes ieškovas įvykdė tinkamai. Byloje būtina nustatyti, ar atitinkamai savo pareigą – perduoti pirkėjui prekes įvykdė atsakovas, nes ieškovas teigia, kad baldai jam nebuvo perduoti.
Atsakovas tvirtina, kad ieškovo atstovo V. T. žodiniu prašymu baldus perdavė D. M., kuris baldus pagal 2010-09-29 aktą perdavė V. T.. Tai, kad baldai buvo perduoti D. M. patvirtina ir krovinio važtaraštis apie baldų priėmimą (9 b. l.).
Liudytojas A. T. paaiškino, kad jo sūnus V. T., kuris šiuo metu yra išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, dirbo ieškovo UAB „Knituva“ komercijos direktoriumi ir buvo atsakingas už prekybą baldais. Teigia, kad jis pats dirbo UAB „Knituva“ direktoriumi, tačiau negali paaiškinti, kokius konkrečiai baldus jo vadovaujama įmonė pirko iš atsakovo ir kur yra prieš tai minėti baldai, nes tais klausimais nesidomėjo. Tvirtina, kad byloje pateiktą 2010-09-29 baldų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė jo sūnus V. T..
Liudytojas D. M. patvirtino, kad savo draugo V. T. asmeniniu prašymu 2010-09-28 vienai dienai minėtus baldus priėmė iš atsakovo pasaugoti savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, t. y. 2010-09-29 pagal priėmimo perdavimo aktą šiuos baldus perdavė V. T.. Iš teismui byloje pateikto baldų priėmimo-perdavimo akto originalo matyti, kad D. M. minėtus baldus perdavė V. T..
Iš byloje esančios darbo sutarties, UAB „Knituva“ įstatų ir UAB „Knituva“ komercijos direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, t. y. iki 2010-09-17 d., tretysis asmuo V. T. dirbo šios įmonės komercijos direktoriumi ir buvo atsakingas už prekybą, produkcijos realizavimą ir kt. (3–4, 28–29, 30–32, 33–47 b. l.). Tai, kad baldų pirkimo-pardavimo sandoris tarp ginčo šalių buvo pradėtas vykdyti dar prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovui patvirtina byloje pateikti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai (7, 8 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad 2010-07-26 d. tretysis asmuo V. T. iš ieškovo UAB „Knituva“ avansu gavo 1 800,00 Lt išankstiniam apmokėjimui už prekes atsakovui UAB „Tervita“ ir tą pačią dieną minėta suma kaip avansinis mokėjimas už baldus buvo pervesta atsakovui. Likusi pinigų suma, t. y. 2 000,00 Lt atsakovui buvo sumokėta bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Knituva“ – 2010-09-17, o 2 196,00 Lt sumokėta keliomis dienomis vėliau – 2010-09-22 (10 b. l.). Taigi iš minėtų baldų pirkimo–pardavimo aplinkybių matyti, kad tretysis asmuo V. T., būdamas vienu iš UAB „Knituva“ vadovų ir žinodamas apie ieškovui UAB „Knituva“ gresiantį bankrotą ir teisme nagrinėjamą bankroto bylą (bankroto byla iškelta V. T. tėvo – tuometinio UAB „Knituva“ direktoriaus pareiškimu, 3–4 b. l.), prisistatydamas atsakovui teisėtu ieškovo atstovu jau po bankroto bylos iškėlimo, gavo iš atsakovo minėtus baldus, tačiau ieškovui jų nepateikė ir už jų gavimą neatsiskaitė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas žodiniu V. T. prašymu perduodamas vienai dienai baldus pasaugoti D. M. jokių teisės normų nepažeidė, nes pinigai už baldus buvo sumokėti, o apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Knituva“ atsakovui negalėjo būti žinoma, nes baldai D. M. buvo perduoti 2010-09-28, t. y. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną (9 b. l.). Tai, kad atsakovas paštu išsiuntė ieškovui pasirašyti 2010-09-28 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), rodo, kad atsakovas nežinojo apie ieškovui iškeltą bankroto bylą (11 b. l.).
Esant šioms aplinkybėms yra visiškai akivaizdu, kad tretysis asmuo V. T., būdamas vienu iš UAB „Knituva“ vadovų ir naudodamasis šios įmonės susidariusia bankroto situacija, gavo ieškovo pirktus baldus iš atsakovo, tačiau ieškovui jų nepateikė ir neatsiskaitė. Kadangi ieškovui yra padaryta žala ne dėl atsakovo, o dėl trečiojo asmens – V. T., už kurio veiksmus atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį neprivalo atsakyti, ir šiuo atveju nėra nei atsakovo kaltės, nei jo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio žalos ir atsakovo veiksmų ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė negalima (CK 6.253 str. 4 d. ). Dėl nurodytų motyvų ieškinys atmestinas, tačiau tai neužkerta kelio ieškovui reikalauti atlyginti įmonei padarytą žalą dėl jos buvusių darbuotojų, tarp jų ir buvusių įmonės vadovų kaltės (CK 2.87 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.