Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. atstovo advokato Šarūno Nakučio apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros (toliau – Institucija) vedėjas Č. M. 2014-09-25 surašė M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 094659 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 55 str. 1 d., už tai, kad M. B. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, palei (duomenys neskelbtini) šlaito briauną užtverta gyvatvorė iš sukaltų gluosnio kuolų, kurie jau leidžia žalias atžalas, toliau nuo ribos 4,90-1,30 m. atstumu užsodinta (užtverta) erškėtrožių gyvatvorė. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-02 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p. bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p., reikalavimus draudžiančius pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 55 str. 1 d.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu M. B. jį apskundė Prienų rajono apylinkės teismui, kuris 2015-01-29 nutartimi M. B. skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą konstatavęs, jog nuobauda M. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

M. B. atstovas advokatas Šarūnas Nakutis skundžia Prienų rajono apylinkės teismo nutartį prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – M. B. skundą patenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad aiškinant teisės aktuose, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.3 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 punkte, numatytą draudimą pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, „tvoros“ sąvoką reikia aiškinti taip, kad ji apimtų ir gyvatvores. Teismas, pagrįsdamas šią išvadą, remiasi iš esmės vieninteliu argumentu, jog gyvatvorė riboja judėjimą, todėl atlieka tvoros funkciją ir yra viena iš tvoros rūšių. Pareiškėjos nuomone, toks teisinių nuostatų plečiamas aiškinimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Tuo tarpu teismo nurodytas požymis - judėjimo ribojimas - nepagrįstai išplečia objektų, kurie pakrantės apsaugos juostoje tariamai gali būti laikomi tvora, sąrašą. Šiuo atveju judėjimo ribojimo, kaip skiriamojo tvoros požymio nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.3 punktas, nei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 2 punktas nenustato. Teisės aktai nustato tiesiog draudimą tverti tvoras, tačiau įstatymų leidėjui tiesiogiai nenumačius konkrečių reikalavimų, kurie paaiškintų kas yra laikytina tvora, bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami pareiškėjos naudai. Teismo akcentuojamas judėjimo ribojimas negali būti laikomas vieninteliu požymiu, pagal kurį turi būti sprendžiama, kas yra laikytina tvora. Vien tai, kad judėjimas yra ribojamas, dar nereiškia, kad praėjimas yra užtvertas. Sąvokos „riboti judėjimą“ ir „užtverti“ pagal savo prasmę nėra tapačios. Pareiškėja iš esmės nesutinka su teismo argumentais, kad net ir gyvatvorės kraštuose esantys 2,10 m. ir 1,30 m laisvi, neužtverti tarpai, nevertintini kaip praėjimai. Jeigu pakrantės apsaugos juostoje, į kurią patenka pareiškėjai priklausantys sklypai, praėjimas yra, jokie pareiškėjos sklypuose augantys želdiniai ar augalai neturi būti laikomi tvora nagrinėjamų teisės aktų aiškinimo prasme. Akcentuoja, kad pareiškėjos sklypai yra prižiūrimi ir praėjimas pro juos yra nepalyginamai geresnis, nei, pavyzdžiui, praėjimas kitame (duomenys neskelbtini) upės krante, kur judėjimą pakrantės apsaugos juosta apsunkina natūraliai, labai tankiai užaugę laukiniai medžiai ir krūmai.

Pažymima, jog ATPK 7 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo straipsnio nuostatas aiškinti plečiamai ir šiuose teisės aktuose vartojamai „tvoros“ sąvokai priskirti gyvatvores ar bet kokius judėjimą pakrantės apsaugos juostoje ribojančius daiktus. Dėl to pareiškėjai negali būti taikoma administracinė atsakomybė už jos sklype augančias ir praėjimo (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta neužtveriančias gyvatvores.

Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiama nutartis priimta teismui tinkamai neįvertinus ir nepasisakius dėl visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu trys Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros darbuotojai vieningai paliudijo, kad po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki nutarimo priėmimo pareiškėja ėmėsi veiksmų ir pagerino praėjimo (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje sąlygas, t.y. panaikino dalį gyvatvorės, o pareiškėjai priklausantys sklypai, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) upe ir į kuriuos patenka (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juosta, nėra aptverti ištisine tvora ir dėl to patekimas į pareiškėjai priklausančius sklypus yra visiškai laisvas.

M. B. atstovo advokato Šarūno Nakučio skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantės atstovo nuomone, M. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinė nuobauda skirta nesant teisinio pagrindo.

M. B. administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ATPK 55 str. 1 d. nuostatomis, kurios numato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 144 eurų. Teisės norma, numatyta ATPK 55 str. 1 d., pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ir nubausta M. B., yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais pakrančių apsaugos juostai taikomus apribojimus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. numato draudimą pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p., taip pat numato analogišką draudimą tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, situacijos schema, fotolentelės, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, žemės sklypo planai, Institucijos atstovo R. M., liudytojų Č. M., S. D., L. K. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. B. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 55 str. 1 d., pagrįsti. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. B. jai priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav., esančiame (duomenys neskelbtini) upės apsaugos juostoje, užtvėrė tvorą (gyvatvorę), tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p. nuostatas.

Nors M. B. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad „tvoros“ sąvoka negali būti aiškinama plečiamai, tokiu būdu jai priskiriant gyvatvorę ir nustatant judėjimo ribojimo funkciją, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai negali reglamentuoti visų be išimties sąvokų apibrėžimų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog gyvatvorė apibrėžiama kaip tvora iš augančių krūmų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą ją esant viena iš tvoros rūšių, kurios funkcija yra būtent riboti judėjimą. Kaip matyti iš pateiktos fotolentelės, M. B. priklausančiame žemės sklype gyvatvorė iš tankiai sukaltų gluosnių kuolų leidžia atžalines ataugas, be to, giliau sklype užsodinta erškėčių gyvatvorė, būtent šių augalų pagalba formuojamos tam tikros užtvaros. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Č. M., S. D., L. K., kurie iš esmės nurodė, kad prevencinio pokalbio metu M. B. dar 2014-07-31 buvo įspėta pašalinti tvorą, tačiau minėto įpareigojimo nevykdė, o 2014-09-25 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gluosnių kuolai yra sutrumpinti, tačiau nepašalinti, bet to, papildomai sukalti kuolai prie (duomenys neskelbtini) upės bei užsodinti erškėčių krūmai. Tuo tarpu tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p., tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p., nuostatomis siekiama užkardyti galimybę tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje, tokiu būdu nesudarant jokių judėjimo apribojimų asmenims prieiti prie vandens telkinio. Taigi tokie M. B. veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais aukščiau minėtų teisės aktų kontekste.

Tai, jog po įspėjimo M. B. panaikino dalį gyvatvorės, pagerino praėjimą iš pareiškėjui priklausančio į kitą šalia esantį sklypą, o gyvatvorės kraštuose yra 1,30 m. ir 2,10 m. laisvi neužtverti tarpai nepaneigia priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.2 p., Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p., nuostatose nėra numatyta galimybė daryti vienokio ar kitokio pločio praėjimus, šiuose teisės aktuose aiškiai reglamentuotas draudimas tverti tvoras pakrantės apsaugos juostoje. M. B. minėto draudimo sąlygų nesilaikė, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 str. 1 d.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str. 1 d.). ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. B. atstovo advokato Šarūno Nakučio apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.