Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-05-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-05-30 17.30 val. prekybos centre „Senukai“, adresu Klaipėda, Šilutės pl. 35, prekybos salėje iš buitinės technikos skyriaus paėmė smūginį grąžtą „BOSH“ (1 vnt.), 92,39 Eur vertės, praėjo pro kasą už jį nesusimokėjęs ir šiais savo veiksmais pagrobė smulkų svetimą turtą, kurio bendra vertė 92,39 Eur, ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

P. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareiškimu dėl teisės pažeidimo, apsaugos darbuotojo tarnybiniu pranešimu, priėmimo–perdavimo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Taip pat pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pats pareiškėjas nurodo, kad dėl savo administracinio nusižengimo prisipažino ir labai gailisi. Tiesa, iš bylos medžiagos nematyti, kad A. P. būtų prisipažinęs, jog padarė smulkaus svetimo turto pagrobimą, tačiau vis tik toks apeliacinio skundo teiginys taip pat įrodo, kad pareiškėjas sutinka su teismo atlikta jo veiksmų kvalifikacija ir prisipažįsta įvykdęs ATPK 50 str. numatytą pažeidimą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. P. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties požymius.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-18-2014, 2AT-19-2014). Būtent pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-99-895/2015). Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes: įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas nuosavybei, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (apie prisipažinimą padarius pažeidimą ir gailėjimąsi pareiškėjas užsiminė tik apeliaciniame skunde, todėl tai nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį A. P. jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Taip pat labai svarbu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi net keliolika galiojančių nuobaudų, dalis nuobaudų paskirtos už pažeidimus nuosavybei, paskirtų baudų nemoka. Pareiškėjui teismo nutarimais ir anksčiau jau buvo paskirtas administracinis areštas: pagal 2016-05-30 Administracinių teisės pažeidimų registro duomenis (b. l. 10–20), tris kartus buvo paskirtas penkiolikos, vieną kartą dešimties ir vieną kartą dvidešimties parų administracinis areštas. Šie duomenys suteikia objektyvų pagrindą manyti, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis A. P. gyvenime, bet dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. Todėl manytina, kad šiuo atveju paskirta griežčiausia nuobauda neperžengiant ATPK 50 str. sankcijos ribų – 30 parų administracinis areštas – yra proporcinga padarytam pažeidimui ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus (ATPK 20 str.), nes kol kas taikytos nuobaudos to užtikrinti negalėjo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog yra ligotas žmogus ir areštinėje nesulaukia tinkamo gydymo. Tačiau šie administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. nusiskundimai dėl sveikatos būklės ir negalėjimo atlikti arešto nuobaudą nepatvirtinti medicininiais dokumentais, gydytojų komisijos išvada ar kitais teisinę reikšmę turinčiais dokumentais, todėl yra nepagrįsti ir vertinami kaip siekis išvengti administracinio arešto atlikimo.

Dėl apeliaciniame skunde pateikto prašymo paskirti viešųjų darbų bausmę pasakytina, kad tokia bausmė yra numatyta tik Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (42, 46 str.), todėl už administracinį teisės pažeidimą neskirtina. ATPK 21 str. 4 d. yra numatyta galimybė vietoj baudos paskirti ne daugiau negu 400 valandų trukmės nemokamus viešuosius darbus. Tačiau kadangi šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bauda nebuvo paskirta, o, apygardos teismo vertinimu, 30 parų administracinis areštas buvo paskirtas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo svarstyti administracinio arešto pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus, nes ATPK tokios procesinės galimybės nenumato.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. (A. P.) apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.