Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, kuria nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti, nukentėjusiosios ir jos atstovo, pritarusių prokuroro prašymui, bei nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą nagrinėti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 22 d., apie 19.30 val., savo sodybos kieme, esančiame Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su A. B. metu, lenktiniu peiliu smogė nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas kiauryminį durtinį–pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą, pasireiškusį kiaurine durtine–pjautine krūtinės ląstos kairiosios pusės sienelės žaizda, kairiojo plaučio apatinės skilties priekinio krašto pjautiniu pažeidimu, kiauriniu durtiniu–pjautiniu širdiplėvės ir kairiojo širdies skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę bei trauminiu šoku, nuo ko nukentėjusysis 2005 m. spalio 23 d. mirė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį pakeisti – nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir sumažinti bausmę. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad serga nepagydoma liga, taikyti jam BK 76 straipsnį ir jį nuo laisvės atėmimo bausmės atleisti .

Kasatorius teigia, kad nuosprendyje ir nutartyje padaryta išvada, jog jis savo brolį nužudė kieme įvykusio konflikto metu, yra neteisinga. Padaryti nusikaltimą jis buvo išprovokuotas, nes brolis, nesant jokio ginčo, panaudojo fizinį smurtą – jį pastūmė, dėl to jis nugriuvo ant žemės. Būdamas supykęs, išvestas iš pusiausvyros, dėl to – fiziologinio afekto būsenos, dūrė jam peiliu, siekdamas tik apginti save, o ne jį nužudyti. Teismas konstatavo, kad tikslo nužudyti brolį jis neturėjo, kad jo tyčia susiformavo staiga, tačiau nepripažino, kad jis buvo staigaus susijaudinimo būsenos bei padarė išvadą, kad jis tyčia nužudė brolį. Kasatorius mano, kad jo staigiam susijaudinimui įtakos turėjo ne tik nukentėjusiojo neteisėtas poelgis, bet ir jo (kasatoriaus) nepagydoma liga – vėžys.

Be to, kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jis serga nepagydoma liga, BK 76 straipsnio netaikė nurodęs, jog susirgimas neįtrauktas į nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės, sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra lemianti. Nuteistasis teigia, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam būtų kančia, o kolonijos personalui tai būtų papildomas rūpestis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis).

Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Pagal BPK 369 straipsnį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Kasaciniame skunde priimtų sprendimų apskundimo pagrindas nenurodytas. Jame nei viena baudžiamojo proceso įstatymo norma, kuri, kasatoriaus nuomone, buvo pažeista, nenurodyta. Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo klausimą, kasacinės instancijos teismas turi vadovautis BPK 376 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Baudžiamojo kodekso specialiosios ir (ar) bendrosios dalies normos pritaikymo tinkamumo klausimą kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal nuosprendyje ar nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius netinkamą, jo nuomone, baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia prašymu kitaip vertinti byloje ištirtus įrodymus ir faktus, t. y. ginčija teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Iš esmės tie patys argumentai buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus argumentus išsamiai ir detaliai yra atsakyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nėra, todėl kasacinis skundas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. B. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.