Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-926-914/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1-926-914/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07576-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
V. L.
Civilinis ieškovas
O. Č., V. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-926-914/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07576-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.4.; 2.3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui S. A.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams O. Č., V. N.,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civilinių ieškovų atstovui advokatui R. Č.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2019-02-22 apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąją eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo I. D. (I. D.), taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nebuvo gerai apžvelgiama, bei neįsitikino, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), ir dėl to kliudė pėsčiąjį I. D., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. D. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną 11.45 val. mirė Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2019-02-22, tiksliai laiko neatsimena, galėjo būti 10.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniąja eismo juosta. Matė, kad žmogus stovėjo prie perėjos, tačiau žiūrėjo į kitą pusę, todėl galvojo, kad tas žmogus per perėją neis. Kai priartėjo prie perėjos, pėsčiasis žengė į perėją ir jį partrenkė. Matė, kad yra pėsčiųjų perėja ir žmogų prie jos, žinojo, kaip turėjo elgtis, tačiau per vėlai pamatė, kad žmogus įžengė į perėją ir nespėjo sustabdyti. Žmogų partrenkė dešine automobilio puse, pirmoje juostoje. Savo veiksmus vertina neigiamai. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Neturi problemų, dėl kurių negalėtų vairuoti transporto priemonių. Važiuodamas automobiliu pašaliniais darbais neužsiėmė, telefonu nekalbėjo. Buvo taip, kad prieš trejus metus nepraleido pėsčiųjų, tada suko į kairę ir nepraleido, bet jiems nieko neatsitiko. Iki šio įvykio avarijoje nėra sužeidęs žmonių. 2010-05-22 įvykio neatsimena, prisimena, kad buvo baustas už pavojingą vairavimą. Gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad yra I. D. anūkas. Senelis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su močiute G. D.. 2019-02-22 apie 13 val. paskambino sesuo V. N. ir pranešė, kad ligoninėje mirė senelis. Sesuo pasakė, kad įvyko eismo įvykis, pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas senelis ir po eismo įvykio jis mirė ligoninėje. Ta pėsčiųjų perėja, kurioje buvo partrenktas senelis, netoli jo namų, prie „(duomenys neskelbtini)i“ prekybos centro, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Senelis kasdien eidavo per tą pėsčiųjų perėją. Paties eismo įvykio nematė ir nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 148-151).

Nukentėjusysis I. D. parodė, kad yra I. D. sūnus, gyveno ne su tėvais. Tėvas gyveno su mama G. D. (duomenys neskelbtini), bute. 2019-02-22 buvo namuose. Pas jį beveik kas dieną ateidavo tėvas, jis parnešdavo maisto, padėdavo jam, nes dėl sveikatos būklės pats negali sau parsinešti maisto. Tėvas buvo jo kojos, nes jis pats sunkiai vaikšto. Tą dieną tėtis turėjo ateiti pas jį, bet jo nesulaukė. Todėl pradėjo skambinti mamai, klausti kur tėtis, skambino apie 9.30 val. Mama sakė, kad tėčio nėra namie. Po kiek laiko dar skambino, bet tėčio ir vėl nebuvo namie. Vėliau paskambino sesei O. Č.. Sesuo pasakė, kad yra ligoninėje ir iš jos sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu tėtis buvo numuštas mirtinai (1 t., b. l. 176-179).

Nukentėjusioji G. D. parodė, kad yra I. D. žmona, gyveno su vyru (duomenys neskelbtini), bute. Turėjo du vaikus, sūnų I. D. ir dukrą O. Č.. Vaikai kartu negyveno, jie gyvena atskirai. 2019-02-22 vyras ryte apie 9.30 val. išėjo į parduotuvę. Vyras eidavo į parduotuves aplink namus, tai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jai buvo kažkaip keista, nes vyras tą kartą išėjęs ilgokai negrįžo, nors visada grįždavo greitai. Ji skambino sūnui, klausė gal pas jį yra tėvas, bet sūnus pasakė, kad ne. Vyras labai dažnai užeidavo pas sūnų, nes sūnus turi neįgalumą, sunkiai vaikšto. Vyras nešdavo sūnui maistą. Kai sūnus sakė, kad nėra tėvo, ji po kiek laiko dar skambino sūnui, bet vyro pas jį nebuvo. Po pietų paskambino dukra ir pranešė, kad nutiko nelaimė, mašina partrenkė vyrą ir jis žuvo. Ji tos avarijos, kur žuvo vyras, nematė ir nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 192-193).

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad yra I. D. dukra. Tėtis gyveno su mama G. D. (duomenys neskelbtini), bute. Turi brolį I. D., jis gyvena atskirai ne su tėvais. Ji po darbo kasdien užeina pas tėvus į namus. 2019-02-22 apie 12 val. užėjo pas mamą į namus. Namuose tėčio nebuvo mama sakė, kad parduotuvėje. Mama sakė, kad tėtis užtruko, dar negrįžo, mamai buvo keista. Mama sakė, kad pas brolį nuėjo. Mama pasakė, kad skambino broliui, bet ir ten tėčio nebuvo. Ji mamai sakė, gal tėtis į kitą parduotuvę nuėjo ir tikrai grįš. Iš mamos išėjo už kokių 30 minučių. Tėtis dar nebuvo grįžęs. Išėjusi ėjo į parduotuvę ir važiavo link namų. Kada buvo netoli namų, jai paskambino iš nežinomo numerio ir pasakė, kad skambina iš chirurginės reanimacijos. Klausė, ar pažįsta I. D.. Atsakė, kad yra dukra ir telefonu pranešė, kad tėvas pateko į eismo įvykį, buvo pristatytas į ligoninę, bet mirė. Apie tai, kur įvyko tas eismo įvykis, kur žuvo tėtis, sužinojo iš interneto. Ten suprato, kad tėtis žuvo eidamas per pėsčiųjų perėją prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji pati to eismo įvykio nematė, nors išėjusi iš mamos buvo tame prekybos centre (2 t., b. l. 4-5).

Nukentėjusioji V. N. parodė, kad yra I. D. anūkė. Su seneliu kartu negyveno, senelis gyveno su močiute G. D.. 2019-02-22 buvo namuose ir po pietų kieme susitiko savo mamą O. Č.. Mama pasakė, kad mirtinai nutrenkė senelį. Mama daugiau nelabai kalbėjo, buvo šoke. Vėliau namuose truputi nusiraminusi papasakojo, kad sulaukė skambučio iš ligoninės ir pranešė, kad senelis pateko į autoįvykį ir neišgyveno, žuvo. Ji pati to eismo įvykio nematė ir nieko paaiškinti, kaip viskas nutiko, negali. (2 t., b. l. 21-22).

Liudytoja R. M. parodė, kad 2019-02-22 ryte po 10 val. ėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, į namus. Ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kuomet buvo netoli kitos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, išgirdo trenksmą. Garsą išgirdo iš nugaros, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada atsisuko link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pamatė prie pėsčiųjų perėjos sustojusius automobilius. Apsisuko ir grįžo atgal, priėjo arčiau. Priėjusi pamatė, kad ant gatvės guli vyriškis. Tai pamačiusi suprato, kad ne automobiliai susidūrė, o įvyko eismo įvykis ir sužalotas žmogus. Matė perėjoje sustojusį automobilį, jei neklysta, to automobilio priekiniai ratai buvo už perėjos. Markės automobilio nežino, juodos spalvos automobilis. Matė iš automobilio išlipusį vyriškį, jis ėjo prie gulinčio žmogaus. Tas gulintis žmogus atrodo dar judėjo, bet nėra tikra, prie jo nėjo. Aplinkui buvo žmonių, girdėjo kaip klausinėjo, ar kas matėte, bet niekas nesakė, kad matė. Viena moteris sakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Paties susidūrimo momento nematė ir negali pasakyti, ar pėsčiasis ėjo per perėją, tik išgirdo trenksmą ir atsisukusi pažiūrėjo. Kokia buvo diena tą rytą, gerai neatsimena, tikrai nelijo, gal švietė saulė. Tiksliai įvykio vietoje negali parodyti, kur gulėjo tas vyras ir kur stovėjo ta mašina, nes tuo metu tokios informacijos nefiksavo (2 t., b. l. 34-35).

Liudytojas G. B. parodė, kad 2019-02-22 dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. A.. Apie 10.12 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra eismo įvykis, kuriame nukentėjo pėsčiasis. Į įvykio vietą atvyko 10.33 val. Atvykus pamatė už perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, arčiau prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, stovintį apgadintą automobilį „Toyota“, valstybinių numerių neatsimena. Šalia automobilio buvo vairuotojas, kurio anketinių duomenų neatsimena, ši informacija nurodyta tarnybiniame pranešime 2019-02-22. Važiuojamoje dalyje pėsčiojo, su kuriuo susidūrė vairuotojas, nebuvo, jis buvo medikų automobilyje. Ant kelio matėsi kraujo dėmės, maisto produktai, pienas. Kraujo dėmė už perėjos, toje vietoje, kur buvo nukritęs po smūgio pėsčiasis, pienas buvo ant pačios perėjos. Bendravo su automobilio vairuoju, tai vyriškis paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir užsižiūrėjo į statybininkų darbus, kurie vyko (duomenys neskelbtini) teritorijoje, ir nepastebėjo per perėją ėjusio pėsčiojo, ko pasakoje jį nutrenkė. Vyriškis buvo išsigandęs, šoke, vyresnio amžiaus. Buvo vienas, keleivių automobilyje nebuvo. Iki jiems atvykstant, buvo atvykę kolegos, kurie patikrino vairuotojo blaivumą, vairuotojas buvo blaivus. Eismo įvykio vieta nufotografuota, sudarytas eismo įvykio planas, surašytas techninės transporto priemonės apžiūros aktas. Vėliau iš Šiaulių ligoninės buvo gauta informacija, kad pėsčiasis mirė ligoninėje. Tuo metu buvo giedra saulėta, sausa kelio danga. Vairuotojas dokumentų surašymui buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių (2 t., b. l. 38-39).

Eismo įvykio pažymoje ir tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-02-22 apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini), V. L., vairuodamas lengvąjį automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį I. D.. Pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nustatė, jog vairuotojas vairavo automobilį būdamas blaivus (1 t., b. l. 21-24, 25).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kompaktiniame diske įrašytas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusį eismo įvykį. Pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje partrenktas žmogus (1 t., b. l. 30, 31-32).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvusios oro sąlygos: kritulių nebuvo, temperatūra nuo -5 iki -3,6⁰ C, matomumas 19-20 km (1 t., b. l. 36).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, požymiai, sudaryta schema, fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 37-51).

Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai (apgadintas priekinis bamperis ir variklio dangtis), kiti šio automobilio požymiai (1 t., b. l. 52-53).

Medicininiame mirties liudijime užfiksuota I. D. mirties data – 2019-02-22 (1 t., b. l. 56).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad I. D. mirtis įvyko nuo galvos smegenų kontuzijos. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rastas kontuzinis židinys galvos smegenyse, povoratinklinė kraujosruva, kruvinas skystis galvos smegenų skilveliuose, ligos istorijos duomenys. Všj Respublikinės Šiaulių ligoninės duomenimis, I. D. mirė 2019-02-22 11.45 val. I. D. galvos smegenų kontūzija, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva apie kairį inkstą, dubens kaulų lūžiai, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, nubrozdinimai ir kraujosruvos kaktoje, nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, pasmakrėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, abiejose blauzdose, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešiniame pakinklyje, kairio kelio srityje padaryti keleto valandų bėgyje iki mirties kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo, sukėlusio gyvybei pavojingą būseną. Visi I. D. kūne rasti sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti vienu metu. Visi I. D. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu. Smūgis judančios transporto priemonės dalimis susidūrimo su pėsčiuoju momentu buvo suduotas į kairę kūno pusę, nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje. Į tai nurodo kairio šeivikaulio galvutės lūžis ir kairio blauzdikaulio sąnarinis lūžis 36 cm aukštyje nuo padų, dubens kaulų lūžis kairėje pusėje. I. D. kūne nenustatyta sužalojimų, būdingų pervažiavimui transporto priemonės ratais. I. D. kūne nenustatyta sužalojimų, būdingų vilkiniui transporto priemone. Nukentėjusysis susidūrimo su transporto priemone momentu buvo vertikalioje padėtyje kairiu šonu atsisukęs į transporto priemonę. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, ar nukentėjusysis susidūrimo su transporto priemone momentu stovėjo ar judėjo. Mirusiojo I. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 60-62).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. L. parodė savo važiavimo kryptį, vietas, kur jis buvo tuo metu, kai pamatė pėsčiąjį, ir kur buvo pėsčiasis, kur įvyko susidūrimas (2 t., b. l. 75-85).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. L., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 48), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (greičio viršijimas) (2 t., b. l. 49-50), dirbantis (2 t., b. l. 51). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 2), gauna nuolatines pajamas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis taip pat iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą (4500 eurų) (3 t., b. l. 14, 15, 16). Byloje yra laiduotojo A. N. prašymas perduoti kaltinamąjį V. L. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (3 t., b. l. 8). Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotojas A. N. yra vertas teismo pasitikėjimo. Teisme A. N. nurodė, kad V. L. pažįsta apie 20 metų, kaltinamasis buvo jo tėvo bendradarbis, su kaltinamuoju susitinka kartą per savaitę ir dažniau, gyvena netoliese, taip pat bendrauja su V. L. sūnumi. A. N. neteistas (3 t., b. l. 9), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi (3 t., b. l. 11-12), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tarp laiduotojo ir kaltinamojo yra artimi, draugiški ryšiai, todėl manytina, kad laiduotojas gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam V. L.. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl V. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Kadangi padaryta veika, susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, padaryta veika sukėlė sunkias neatstatomas pasekmes, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam terminui (BK 68 str.).

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys (patikslintas), kuriuo prašoma R. Č. naudai iš V. L. ir „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo solidariai priteisti 3122,34 eurų turtinės žalos atlyginimo; 38500 eurų patirtos neturtinės žalos G. D.; 38500 eurų patirtos neturtinės žalos O. Č.; 38500 eurų patirtos neturtinės žalos I. D.; 30000 eurų patirtos neturtinės žalos R. Č.; 30000 eurų patirtos neturtinės žalos V. N.; iš V. L. ir „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo solidariai priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; G. D. naudai iš V. L. ir „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo solidariai priteisti 9230 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 35-52).

Byloje 2019-10-17 gautas civilinių ieškovų vardu advokato R. Č. ir kaltinamojo V. L. prašymas, kuriuo prašoma nuosprendžiu patvirtinti 2019-10-17 šalių sudarytą taikos sutartį ir baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti; nustatyti kaltinamojo turto priverstinę hipoteką; pratęsti 2019-09-12 teismo nutartimi nustatytą V. L. laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško taikos sutarties įvykdymo, leidžiant V. L. įkeisti apribotą turtą civilinių ieškovų O. Č., R. Č. ir V. N. naudai.

Iš 2019-10-17 taikos sutarties matyti, kad civilinių ieškovų vardu advokatas R. Č., kaltinamasis V. L. ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo vardu teisininkė K. A. pasirašė susitarimą, kuriuo:

1. Kaltinamasis ir draudikas įsipareigoja atlyginti civiliniams ieškovams bendrą 47500 eurų neturtinę žalą (tame tarpe G. D. 2500 eurų, I. D. 2500 eurų, O. Č. 15167 eurų, R. Č. 13667 eurų, V. N. 13666 eurų) tokia tvarka ir sąlygomis:

1.1. 4500 eurų kaltinamasis civiliniams ieškovams O. Č., I. D. ir G. D. yra atlyginęs iki taikos sutarties pasirašymo (kiekvienam po 1500 eurų).

1.2. Per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kaltinamasis privalo pervesti bendrą 20000 eurų sumą (O. Č. 6667 eurų, R. Č. 6667 eurų, V. N. 6666 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

1.3. Iki 2020-03-01 kaltinamasis privalo pervesti bendrą 18000 eurų sumą (O. Č. 6000 eurų, R. Č. 6000 eurų, V. N. 6000 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

1.4. Per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos draudikas privalo pervesti bendrą 5000 eurų sumą (kiekvienam civiliniam ieškovui po 1000 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

2. Draudikas įsipareigoja atlyginti civiliniam ieškovui R. Č. 3122,34 eurų turtinę žalą, per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigines lėšas į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

3. Teismo turėtas išlaidas (pašto išlaidos ir pan.) byloje šalys atlygina lygiomis dalimis (jei tokios būtų). Kiekviena šalis atlygina savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei viena iš šalių neprašo viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų.

4. Šalys susitaria, kad kaltinamojo įsipareigojimų civiliniams ieškovams pagal šią taikos sutartį užtikrinimui teismo nuosprendžiu dėl šios taikos sutarties patvirtinimo nustatoma priverstinė hipoteka 38000 eurų sumai žemiau nurodytam kaltinamojo turtui:

4.1.1. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.2. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.4. Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.5. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.6. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.7. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.8. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini);

4.1.9. Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini).

5. Priverstinė hipoteka taikoma pagrindinės prievolės, numatytos taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose, kurios bendra suma yra 38000 eurų (O. Č. 12667 eurų, R. Č. 12667 eurų, V. N. 12666 eurų), užtikrinimui bei prievolei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį mokėtinoms 5 procentų dydžio metinėms palūkanoms, skaičiuojamoms nuo prievolės sumokėti taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose numatytas įmokas pažeidimo momento iki visiško prievolės įvykdymo, užtikrinimui.

6. Ši taikos sutartis laikytina bendru šalių prašymu teismui nustatyti turto priverstinę hipoteką.

7. Kaltinamajam pavėlavus atlikti bet kurį taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytą mokėjimą ir/arba taikos sutarties 13 punkto įpareigojimą, civiliniai ieškovai įgyja teisę reikalauti visų sumų, numatytų taikos sutarties 1 punkte, sumokėjimo prieš terminą kartu su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nesiunčiant jokio atskiro pranešimo kaltinamajam dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo ir nenustatant jokio papildomo termino taikos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.

8. Civiliniai ieškovai pareiškia, jog atsisako visų civilinio ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimų kaltinamojo ir draudiko atžvilgiu, pareikštų baudžiamojoje byloje Nr. 1-926-914/2019.

9. Taikos sutarties šalys yra susipažinusios ir supranta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, atsirandančias sudarius ir teismui patvirtinus šią taikos sutartį, t.y. supranta, kad vėl kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

10. Taikos sutarties šalys viena kitai pareiškia, kad įsigaliojus šiai taikos sutarčiai tarp jų kilęs teisminis ginčas bus visiškai ir galutinai išspręstas, pagal sutartyje numatytas ir sutartas sąlygas.

11. Bendrą prašymą dėl talkos sutarties patvirtino teismui pateiks civiliniai ieškovai ir kaltinamasis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Šalys prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pratęsti kaltinamojo turto nuosavybės apribojimą, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-12 nutartyje, iki visiško šios taikos sutarties įvykdymo, leidžiant kaltinamajam įkeisti apribotą turtą civilinių ieškovų O. Č., R. Č. ir V. N. naudai.

13. Teismui nenustačius priverstinės hipotekos, kaltinamasis per 2 dienas nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo turi notarine tvarka įkeisti (sutartinė hipoteka) ir hipotekos registre įregistruoti šios taikos sutarties 4 punkte nurodytą turtą O. Č. (12667 eurų), R. Č. (12667 eurų) ir V. N. (12666 eurų) naudai užtikrinant taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktų prievoles. Notarines ir kitas su hipoteka susijusias išlaidas apmoka kaltinamasis.

14. Kaltinamajam įvykdžius pilnai taikos sutarties 1.2 punktą, kaltinamasis ir civiliniai ieškovai bendru prašymu kreipiasi į teismą ir/arba hipotekos registrą dėl hipotekos ir/arba arešto panaikinimo dėl turto, numatyto taikos sutarties 4.1.2 punkte ir 4.1.3 punkte.

15. Kaltinamajam įvykdžius pilnai Taikos sutarties 1.3 punktą, kaltinamasis ir civiliniai ieškovai bendru prašymu kreipiasi į teismą ir/arba hipotekos registrą dėl hipotekos ir/arba arešto panaikinimo likusiam turtui.

16. Civiliniai ieškovai neprieštarauja dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

17. Civiliniai ieškovai palieka teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl kaltinamojo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę apribojimo.

18. Draudikas, pagal taikos sutarties 1.4 punktą, 2 punktą atlyginęs turtinę ir neturtinę žalą civiliniams ieškovams, nereikalaus regreso tvarka šių išmokų atlyginimo iš kaltinamojo.

19. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimto nuosprendžio, kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

20. Ši taikos sutartis sudaryta keturiais vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, likę trys - šios taikos sutarties šalims.

Taikos sutartis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvirtintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato hipotekos taikymo civilinio ieškinio užtikrinimui. Konkrečiu nagrinėjamu atveju civiliniam ieškiniui užtikrinti šioje byloje taikoma BPK 151 straipsnyje numatyta priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, hipotekos nustatymas to paties ieškinio užtikrinimui laikytinas pertekliniu, todėl ši prašymo dalis atmestina.

Iki visiško taikos sutarties įvykdymo paliktinas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. L. į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, leidžiant jį įkeisti civilinių ieškovų O. Č., R. Č. ir V. N. naudai:

1) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini):

– pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),– pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),– pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),– pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

– kitus inžinerinius statinius (šulinys, tvora, tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) patalpą - butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

V. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 86-87).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinis diskas (prie 1 tomo bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje;

2. automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti savininkui V. L. (1 t., b. l. 54-55), paliktinas savininko neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Patvirtinti 2019-10-17 taikos susitarimą, sudarytą tarp civilinių ieškovų vardu advokato R. Č., kaltinamojo V. L. ir civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo vardu teisininkės K. A., kuriuo:

1. Kaltinamasis ir draudikas įsipareigoja atlyginti civiliniams ieškovams bendrą 47500 eurų neturtinę žalą (tame tarpe G. D. 2500 eurų, I. D. 2500 eurų, O. Č. 15167 eurų, R. Č. 13667 eurų, V. N. 13666 eurų) tokia tvarka ir sąlygomis:

1.1. 4500 eurų kaltinamasis civiliniams ieškovams O. Č., I. D. ir G. D. yra atlyginęs iki taikos sutarties pasirašymo (kiekvienam po 1500 eurų).

1.2. Per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kaltinamasis privalo pervesti bendrą 20000 eurų sumą (O. Č. 6667 eurų, R. Č. 6667 eurų, V. N. 6666 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

1.3. Iki 2020-03-01 kaltinamasis privalo pervesti bendrą 18000 eurų sumą (O. Č. 6000 eurų, R. Č. 6000 eurų, V. N. 6000 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

1.4. Per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos draudikas privalo pervesti bendrą 5000 eurų sumą (kiekvienam civiliniam ieškovui po 1000 eurų) į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

2. Draudikas įsipareigoja atlyginti civiliniam ieškovui R. Č. 3122,34 eurų turtinę žalą per 5 dienas po teismo nuosprendžio patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigines lėšas į civilinių ieškovų atstovo, advokato R. Č., banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitos IBAN numeris (duomenys neskelbtini).

3. Teismo turėtas išlaidas (pašto išlaidos ir pan.) byloje šalys atlygina lygiomis dalimis (jei tokios būtų). Kiekviena šalis atlygina savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei viena iš šalių neprašo viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų.

4. Kaltinamajam pavėlavus atlikti bet kurį taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytą mokėjimą, civiliniai ieškovai įgyja teisę reikalauti visų sumų, numatytų taikos sutarties 1 punkte, sumokėjimo prieš terminą kartu su 5 procentų metinėmis palūkanomis ir teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nesiunčiant jokio atskiro pranešimo kaltinamajam dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo ir nenustatant jokio papildomo termino taikos sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.

5. Civiliniai ieškovai pareiškia, jog atsisako visų civilinio ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimų kaltinamojo ir draudiko atžvilgiu, pareikštų baudžiamojoje byloje Nr. 1-926-914/2019.

6. Taikos sutarties šalys yra susipažinusios ir supranta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, atsirandančias sudarius ir teismui patvirtinus šią taikos sutartį, t.y. supranta, kad vėl kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

7. Taikos sutarties šalys viena kitai pareiškia, kad įsigaliojus šiai taikos sutarčiai tarp jų kilęs teisminis ginčas bus visiškai ir galutinai išspręstas, pagal sutartyje numatytas ir sutartas sąlygas.

8. Draudikas, pagal taikos sutarties 1.4 punktą, 2 punktą atlyginęs turtinę ir neturtinę žalą civiliniams ieškovams, nereikalaus regreso tvarka šių išmokų atlyginimo iš kaltinamojo.

9. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimto nuosprendžio, kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Iki visiško taikos sutarties įvykdymo palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. L. į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, leidžiant jį įkeisti civilinių ieškovų O. Č., R. Č. ir V. N. naudai.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. kompaktinį diską palikti saugoti byloje;

2. automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti savininko V. L. neribotai nuosavybei.

Išaiškinti V. L., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Marius Steponaitis