Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-02-06 · Civilinė byla Nr. 2-288-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
2-288-280/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07656-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
L. G.
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovės AAS, „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Vidmantas Baumila, Gitana Griškėnienė
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-288-280/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07656-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 35.2;44.2;44.5.2;116.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,

atsakovės L. G. IĮ atstovei L. G., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Gitanai Griškėnienei, trečiojo asmens draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei L. G. IĮ odontologijos kabinetui, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų - draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas prašo priteisti iš atsakovės L. G. IĮ odontologijos kabineto 17 102 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, jog laikotarpiu 2010-07-29-2011-04-11 gydė ir protezavo dantis L. G. IĮ odontologijos kabinete. Įmonės savininkė gydytoja odontologė L. G. ieškovei suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, po kurių ji jautė nemalonius simptomus: septintas dantis dešinės pusės viršuje tapo jautrus valgant ar geriant šiltą maistą, gėrimus, dantį dažnai gėlė, gydytojos nurodyti medikamentai nepadėjo, neigiami simptomai išliko. Už suteiktas paslaugas ieškovė L. G. IĮ odontologijos kabinetui sumokėjo 10150 Lt.

2011-07-15 konsultacijos metu UAB „Rokdenta“ odontologijos kabinete paaiškėjo, kad kairės pusės viršuje uždėta per trumpa karūnėlė, renkasi maisto likučiai, ko pasėkoje, laikui bėgant ir nesutvarkius pilnai, genda dantys. Karūnėlė buvo nekokybiška ir ieškovę konsultavusių šios srities specialistų buvo rekomenduota ją perdaryti. Ieškovė gydymą tęsė UAB „Rokdenta“ bei IĮ „Senamiesčio stomatologijos klinika“. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau šalims susitarti nepavyko. Odontologų rūmų išvadose nurodoma, kad vertinant gydytojos L. G. veiksmus atidumo, atsargumo kriterijais darytina išvada, jog ji neatliko savo pareigų iki galo. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus tyrimo vertinimo išvadoje nurodoma, jog ieškovei atsakovė teikė gydymo paslaugas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ekspertizės metu buvo nustatyta, jog ieškovei prieš gydymą neatliktas rentgenologinis ištyrimas, kuris yra reikalingas tikslios diagnozės nustatymui ir gydymo plano sudarymui. Ieškovės nuomone, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi patyrė tam tikrus nepatogumus dėl netinkamo gydymo, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertizės išvada, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas patvirtino, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę ir turtinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja nors viena civilinės atsakomybės sąlyga be kurių ir negali kilti atsakovei civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad atsakovės L. G. odontologijos kabinete taikyta protezavimo taktika buvo tinkama, sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, klaidų nepadaryta. Ieškovė teigia, kad atsakovė suteikė netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, ko pasėkoje 7 dantis dešinės pusės viršuje tapo jautrus valgant, geriant, dantį dažnai gėlė, todėl jog šiame dantyje buvo paliktas svetimkūnis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad 7 dantyje esantis svetimkūnis komplikacijų sveikatai sukelti negali. Taip pat konstatavo, kad nėra pakankamai įrodančių dokumentų, kurioje gydymo įstaigoje buvo paliktas svetimkūnis ieškovės D. V. 15 danties šaknų kanale. Turima medicininė dokumentacija nepatvirtina, kad svetimkūnis paliktas L. G. odontologijos kabinete. Svetimkūnio buvimas dantyje negali sukelti nepatogumų, t.y. valgant, kalbant ar miegant. Specialistai konstatavo, kad odontologui dedant maksimalias pastangas, užtikrinant maksimalų atidumą, rūpestingumą, atsargumą ir kvalifikuotumo laipsnį, yra įmanomas medicininio instrumento dalelės atskilimas, tačiau buvo konstatuota, jog atskilusi dalelė jokių komplikacijų sukelti negali. Atsakovės atstovės nuomone byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog žala ieškovės sveikatai padaryta nebuvo. Ieškovė pati atsisakė tolimesnio gydymo atsakovės L. G. odontologijos kabinete, todėl atsakovė neturėjo galimybės vykdyti savo pareigą išsiaiškinti sveikatos pablogėjimo priežastį, kurią nurodo ieškovė. Ieškovė nesikreipė pas kvalifikuotus specialistus, kurie turi teisę teikti išvadą apie suteiktų paslaugų kokybę, tačiau savo iniciatyva kreipėsi pas odondotologus dėl perprotezavimo. Buvo nuimti atsakovės protezuoti kokybiški metalo keramikos protezai ir pakeisti į daug brangesnius titano keramikos protezus. Be to, visų institucijų pateiktose išvadose cituojami tik formalūs teisės aktų pažeidimai, kurie niekaip negalėjo turėti įtakos ieškovės sveikatos sutrikdymui. Teisės aktų reikalavimų dėl informuoto sutikimo pažeidimai teismų praktikoje yra vertinami kaip formalūs ir nesudarantys pagrindo kilti gydytojo atsakomybei. Galiojantys teisės aktai numato, kad pacientui yra atlyginama turtinė ir neturtinė žala atsiradusi pažeidžiant nustatytas pacientų teises, bet mano, jog ieškovė neįrodė atsakovės L. G. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.

Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovė turėjo įrodyti visas būtinas sąlygas kilti civilinei atsakomybei, tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmai. Mano, jog nėra jokio pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Ieškovė savo reikalavimus grindžia iš esmės formaliais teisės aktų pažeidimais, tačiau priežastinio ryšio, kaip tai įtakojo padarytą žalą pacientei, neįrodo. Iš esmės adatėlės nulaužimas, kaip yra nurodoma ekspertizės akte, kad gali tai pasitaikyti net laikantis maksimalaus atidumo bei profesijai keliamų reikalavimų. Ieškovė neįrodo, kad gydytoja atliko kažkokius tai veiksmus, pažeisdama tam tikrus teisės aktų reglamentavimą, kurių priežastiniame ryšyje adatėlė nulūžo. Be to, ieškovė nesulaukusi kompetentingų institucijų išvadų, nusprendė persigydyti dantis, t.y. net ir dantis, dėl kurių nėra kažkokių tai įrodymų dėl kurių nėra ginčo. Adatėlė galėjo būti viename dantyje dėl kurio galėtų būti ginčas dėl žalos sukėlimo, ar nesukėlimo. 2011 metais ieškovė, nesulaukusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo, kreipėsi į kitas gydymo įstaigas ir savo iniciatyva persigydė dantis. Pacientas pats negali nuspręsti ar jam paslaugos buvo suteiktos tinkamai, ar netinkamai. Ekspertizės metu tai taip pat buvo konstatuota, jog dėl pergydytų dantų negalima pasisakyti dėl gydymo kokybės. Be to, atkreiptas dėmesys, jog protezavimas buvo atliktas gerokai brangesnėmis medžiagomis. Jeigu ir būtų konstatuota, jog adatėlė nulūžo dėl atsakovės veiksmų, trečiojo asmens atstovo nuomone, tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovė neturi apmokėti išlaidų, kurias patyrė ieškovė persigydydama dantis, be to žymiai brangesnėmis medžiagomis. Nepagrįstas jokiais įrodymais ieškovės pasirinkimas gydytis ir važinėti į Vilnių, nėra jokių įrodymų, kad ji tokių pačių paslaugų negalėjo gauti tame mieste, kuriame gyvena. Ieškovė neturtinės žalos dydį grindžia jai sukeltomis emocijomis, kad galbūt reikėjo ginti savo pažeistas teises . Tačiau tai nėra teisinis motyvas kodėl turėtų būtų priteisiama tokia didelė suma. Teismų praktika yra formuojama taip, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis turi būtų pagrįstas. Šiuo atveju, net jeigu būtų konstatuota, kad buvo padaryti kažkokie tai neteisėti veiksmai ir padaryta žala ieškovės sveikatai, laikinas nepatogumas ar tam tiktas skausmo sukėlimas, tikrai negalėtų būti vertinamas 10 000 lt išraiška. Ieškovės prašomos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Be to, ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti reikalingų pagrindų, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies ( CK 6.246- 6.249 str.)

Nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. V. kreipėsi į L. G. odontologijos kabinetą dėl viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų gydymo bei protezavimo. Atsakovės odontologijos kabinete ieškovei buvo nuimti seni viršutinio žandikaulio štampuoti protezai ir ruošiami dešinės bei kairės pusės dantys lietiems metalo keramikiniams protezams, atliekamas viršutinės kairės bei dešinės pusės dantų gydymas: protezavimo tikslu atliktas 13 ir 17 dantų šaknų kanalų gydymas, atvertas 15 danties kanalas (dantų numeriai - pagal tarptautinę dviženklę dantų žymėjimo sistemą; gydytojos įrašuose naudojama standartinė kvadranto sistema). Sugydžius 13 ir 17 dantų šaknų kanalus, 2010-10-01 buvo suprotezuoti viršutinio žandikaulio 13-15-17 dantis lietu metalo keramikos protezu. Sugydžiusi 25 ir 27 dantis, įdėjusi pamušalą ir helio plombą, L. G. 2010-12-15 uždėjo 23-25-27 dantų metalo keramikos tiltą (t. 1, b. l. 9-12). Po to, sugydžius 45-47 dantis, 2011-03-18 šie dantys buvo protezuoti metalo keramikos tiltu (t. 1, b. l. 201), bet dėl jų gydymo kokybės ginčo nėra. Ieškovė D. V. L. G. IĮ 2011-05-31 sumokėjo 10150 Lt už suteiktas visas odontologines paslaugas (t. 1, b. l. 27). Už ginčijamų dantų sugydymą ieškovė sumokėjo, kaip nurodė atsakovė L. G. teismo posėdžio metu, 7820 Lt (2264,83 €), šio jos tvirtinimo ieškovė neneigė.

Ieškovė, pajutusi skausmus 15-17 dantų srityje, nebepasitikėdama atsakove L. G., kuri jai siūlė pradžioje gydytis antibiotikais, o vėliau: nuimti viršaus dešinės pusės dantų tiltą ir pergydyti nemokamai , atsisakė jos siūlomų paslaugų, 2011-07-08 kreipėsi į UAB „Rokdenta“, kur ieškovei buvo nuimtas 13-15-17 dantų tiltas (t. 1, b. l. 14), nes gydytojas K. M. nustatė, kad reikia pergydyti 17,15 dantį, diagnozavo lėtinį periodontitą. Tuo tikslu 2011-07-19 D. V. kreipėsi į Kauno m. Senamiesčio stomatologijos kliniką, kur jai suteikiamos endodonto paslaugos ir iš 15 danties buvo pašalinta restauracinė medžiaga, performuotas ir gutaperča užpildytas kanalas. 2011-08-22 Senamiesčio stomatologijos klinikoje iš 17 danties pašalinta plombinė medžiaga, kanalai praeiti ir užpildyti gutaperča (t. 1, b. l. 22-23, 80-81). Ieškovė IĮ Senamiesčio stomatologijos klinika 2011-07-19 sumokėjo 415 Lt, o 2011-08-22 sumokėjo 800 Lt už odontologo konsultaciją ir endodontinį gydymą (t. 1, b. l. 34-35). Ją šioje klinikoje konsultavo gydytojas V. L., rekomendavo perdaryti ir 23-25-27 MK tiltą. Tik dėl šios rekomendacijos UAB „Rokdenta“, sutikus ieškovei, pašalino L. G. pagamintą tiltą, pagamino 23-25-27-28 tiltinį protezą.

UAB „Rokdenta“ ieškovei 2011-09-09 17 dantį užplombavo sidabro amalgama, 13-15 dantis sustiprino stiklo pluošto kaiščiais, o 2011-12-19 pricementavo 17-15-13 titano keramikos tiltą. Nustatyta, kad iš esmės 17-15-13 dantų pergydymą lėmė netinkamas 17 danties gydymas prieš 17-15-13 dantų protezavimą L. G. odontologijos kabinete. 15- danties endodontinis pergydymas atliktas dėl to, kad buvo rastas 15-o danties kanale svetimkūnis, kuris specialistų tvirtinimu, skausmo sukelti negalėjo. Šiuo atveju ne pacientės dantyje paliktas svetimkūnis, bet prieš protezavimą rentgenologinio tyrimo neatlikimas, gydymo plano neparengimas suteikia pagrindą teigti, kad atsakovas netinkamai suteikė paslaugas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas.

UAB „Rokdentoje“ po konsultacijos Kaune pas gydytoją V. L. 2011-09-16 dėl blogo burnos kvapo nuimtas 23-25-27 tiltas. 2011-09-23 25-as dantis išvalytas, sustiprintas stiklo pluošto kaiščiais, plombuotas helio plomba. 2011-12-09 uždėtas laikinas 23-25-27-28 tiltas, 2012-06-20 pricementuotas 23-25-27-28 titano keramikos tiltas (t. 1, b. l. 14-21; 84-91). Ieškovė UAB „Rokdenta“ 2011-07-18, 2011-09-16, 2011-09-23 sumokėjo 1 900 Lt už odontologijos paslaugas (T. 1, b. l. 28-30).

Kaip jau minėta, kad nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovei buvo atliktas L. G. odontologijos kabinete 17-15-13 ir 23-25-27 dantų protezavimas metalokeramikos tiltiniais protezais. Už šiuos darbus ieškovė jai sumokėjo 7820 Lt. UAB „Rokdenta“ metalokeramikos tiltinis protezas buvo nuimtas nuo 17-15-13 bei 23-25-27 dantų. Atsakovė L. G. teismo posėdžio metu netiesiogiai pripažino, kad gydymas nebuvo atliktas kokybiškai, nes tvirtino, kad siūlė ieškovei D. V. pergydymą, t.y. siūlė nuimti viršutinės dešinės pusės protezą, jį pagaminti naują, pergydyti 17 dantį be atlyginimo, bet ieškovė D. V. su tuo nesutiko.

Ieškovė nurodo, kad L. G. sumokėjo iš viso 10330 Lt, o L. G. pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma 10 150 Lt, bet už šią sumą buvo gydyti ir apatiniai dantys, o jų gydymo kokybė ieškovę tenkina. Atsakovės L. G. odontologijos kabinete vieno metalo keramikos vainikėlio kaina 600 Lt., apsauginio vainikėlio kaina 80 Lt. Nors ir atsakovė tvirtino, kad 23-25-27 dantis gydė ir protezavo tinkamai, bet su tuo sutikti negalima, nes ieškovei dėl buvusio protezo netikslaus 27 danties distalinio krašto ( rentgenologiškai nustatyta distaliai per trumpas vainikėlis), kas nustatyta dviejų ieškovę tiesiogiai gydžiusių ir konsultavusių specialistų (gydyt. V. L. ir K. M.) buvo tikslinga pakeisti protezą nauju. Pagal atsakovę L. G. ši problema kilo dėl to, kad nebuvo sutvarkyti tos pusės apatiniai dantys, juos irgi reikalinga protezuoti. Šiuo atveju teismas pažymi, kad atsakovė L. G. 23-25-27 dantis gydė ir protezavo savo nuožiūra, tokio gydymo rezultato nesuderino su ieškove.Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog ieškovė buvo informuota apie būtinybę protezuoti ir 28 dantį ir dėl neprotezavimo galinčias kilti neigiamas pasekmes. Nors atsakovė teigia, kad padaryti pažeidimai yra formalūs ir nesudarantys pagrindo kilti gydytojo atsakomybei, tačiau pažymėtina, kad teisės aktų reikalavimai parengti gydymo planą ir su juo supažindinti pacientą nėra betiksliai, jie skirti užtikrinti, kad pacientas turėtų visapusišką informaciją apie prieinamus gydymo būdus, galinčias kilti komplikacijas, gydytojo siūlomą gydymo metodą ir galėtų priimti tinkamą sprendimą dėl gydymo.

Atsakovė ir tretysis asmuo nurodė, kad ieškovė nesikreipė pas kvalifikuotus specialistus, galinčius patvirtinti, kad paslaugos nebuvo suteiktos tinkamai, o pati pacientė negali spręsti dėl paslaugų kokybės. Teismas sutinka, kad pacientas privalo laikytis įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos, tačiau nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ją gydęs odontologas K. M. patvirtino, kad ieškovei buvo kilusių komplikacijų, dantis pakeltas, jį skaudėjo, todėl delsti ieškovė nepageidavo. Kadangi ieškovė paskubėjo nuimti vainikėlius, LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija turėjo mažesnes galimybes įvertinti atsakovės suteiktų paslaugų kokybę, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina ir remiasi ne tik LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais netinkamai atsakovės suteiktas paslaugas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis - prieš gydymą nebuvo atliktas rentgenologinis ištyrimas ir nebuvo sudarytas gydymo planas, ieškovė nebuvo siųsta gydytojo endodontologo konsultacijai, o tai turėjo įtakos komplikuotam ieškovės 17-15-13 ir 23-25-27 dantų gydymui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pacientei paslaugos nebuvo suteiktos, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

Kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros DEN Nr. 0118 vieno titano keramikos vainikėlio UAB „Rokdenta“ kaina 1200 Lt. 2011 m. gruodžio 9 d. ieškovei išrašyta PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. 0118 - 13 200 Lt sumai už metalo keramikos vainikėlius ( frezuoti titano vainikėliai) už 11 vienetų. Ieškovė 2011-12-12 sumokėjo 13 200 Lt už 11 vnt. titano keramikos vainikėlių pagal PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr.0118 (t.1,b.l. 33, 36). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė du kartus lankėsi IĮ Senamiesčio stomatologijos klinika ir už suteiktą endodontinį gydymą buvo sumokėta 1215 Lt ( 35 b.l., 1 tomas).

Už gydymą Vilniuje ir Kaune bei kitos su tuo susijusios pas kitus odontologus patirtos išlaidos negali būti ieškovei atlyginamos, nes byloje nustatyta, kad ieškovei dantų gydymas buvo neišvengiamas, ir jeigu ji būtų tiesiogiai kreipusis į UAB „Rokdenta“ ir į Senamiesčio stomatologijos kliniką, būtų buvus gydoma ir būtų neišvengiamai turėjusi reikalaujamų išlaidų. Nenustatyta, kad ieškovė turėjo daugiau išlaidų pas kitus specialistus tik dėl to, kad atsakovė L. G. netinkamai atliko savo paslaugas, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp patirtų didesnių išlaidų ir atsakovės veiksmų. Ieškovei, jos pasirinkimu kitame mieste pas kitus gydytojus, iš naujo buvo pergydyti iš esmės tie patys dantys, jie protezuoti geresnės kokybės protezais, todėl ir kainavo brangiau, po ko paaiškėjo, kad atsakovei L. G. sumokėta 2264,83 € (7820 Lt) suma liko be gydymo rezultato. Nustačius tai, kad ieškovei buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos šešiems dantims (17-15-13, 23-25-27), jie buvo pergydyti iš naujo, todėl ieškovei priteisiant žalos atlyginimą, turi būti priteisiamos už netinkamą gydymą L. G. sumokėtos sumos, nes tai ir yra tikroji tiesioginė ieškovei padaryta turtinė žala

Teisiniai argumentai

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už jose dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283, 6.284 straipsnių. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė ( CK 6.246- 6.249 straipsnis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui ( CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus ( netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kadangi atsakovės L. G. civilinė atsakomybė apdrausta, pareiga atlyginti jos veiksmais padarytą žalą tenka trečiajam asmeniui draudimo bendrovei AAS„Gjensidige Baltic“. Kadangi ieškovė reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš L. G. IĮ odontologijos kabineto, tai šioji turi teisę iš draudimo bendrovės AAS„Gjensidige Baltic“ gauti atlygintinos iš jos priteisiamos žalos dydžio draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal draudimo sutarties sąlygas, kad galėtų ieškovei D. V. atlyginti padarytą žalą.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis)

Gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Ar asmuo tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t.y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertinant byloje esančius ir surinktus įrodymus

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra atsižvelgiama į šiuos kriterijus, t.y. į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį , kitas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovė nurodo, jog neturtinė žala dėl blogo dantų gydymo pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Ieškovė šia neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog iš esmės formuojama teismų praktika numato tokio dydžio žalos atlyginimą. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog jų nuomone prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė buvo paskyrusi ieškovei vaistus dėl galimų uždegiminių procesų, tačiau šių vaistų ieškovė nevartojo, o kreipėsi į UAB „Rokdenta“ dėl dantų pergydymo ir protezavimo. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad gydymas L. G. odontologijos kabinete buvo baigtas 2011 m. balandžio mėnesį, o į UAB “Rokdenta“ ieškovė kreipėsi 2011 m. liepos mėnesį, kai pati nebesutiko, kad odontologė L. G. nuimtų protezą ir pergydytų 17-dantį. Akivaizdu, kad L. G., teikdama paslaugas, siekė gero rezultato, tačiau dėl pasitikėjimo savo patirtimi ir nepakankamo atidumo, rezultatas nebuvo tinkamas. Ieškovė tam tikrus nepatogumus ar dvasinius išgyvenimus patyrė neilgą laiko tarpą. Dalis jos nurodomų patirtų išgyvenimų priklausė ir nuo jos pačios pasirinkimo kaip ir kur gydytis. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis 260 Eur ( Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į dalinį ieškinio tenkinimą, proporcingai patenkintiems reikalavimams šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str., 98 str., CPK 91 str.)).

Ieškovė D. V. turėjo 1132 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 766 Eur (2643 Lt) ekspertizės išlaidų, atsakovė L. G.- 463.39 Eur advokato pagalbos išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos siekia 23 Eur. Ieškinys patenkinamas 46 procentais. Todėl atsakovė turi ieškovei atlyginti 46 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tokią pat dalį išlaidų į valstybės biudžetą, o ieškovė atsakovei-54 procentus šios bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų į valstybės biudžetą. L. G. ieškovei turi atlyginti 873 Eur išlaidų, o ieškovė D. V. atsakovei - 250 Eur. Atlikus įskaitymą, L. G. ieškovei turi atlyginti 623 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą priteistinas 76 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. G. odontologijos kabineto, įmonės kodas 248133770, ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2264.83 € turtinės žalos atlyginimo, 260 € neturtinės žalos atlyginimo, 623 € bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. G. odontologijos kabineto, įmonės kodas 248133770, 76 € žyminio mokesčio ir 10.58 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, šias sumas sumokant į VMI Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 1556).

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12.42 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, šią sumą sumokant į VMI prie Finansų ministerijos Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 1556).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė