- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- e2-20680-1106/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“
- Atsakovas
- G. N.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovui G. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pro Invest Group“ prašo priteisti iš atsakovo G. N. 1 993,56 Eur skolą, 6,51 Eur palūkanas, 11,72 Eur delspinigius, 694,32 Eur negautas pajamas už palūkanas, 641,24 Eur negautas pajamas už administracinį mokestį 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Nustatyta, jog ieškovė su atsakovu 2020 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 116216, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 700 Eur dydžio kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą mėnesinėmis įmokomis iki 2023 m. kovo 19 d. bei mokėti 32,42 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė 2020 m. liepos 2 d. pranešimu paragino grąžinti kreditą bei įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. sutartis buvo nutraukta. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą, atsakovas nepateikė, skolos dydžio neginčijo.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 700 Eur negrąžinto kredito suma, 200,40 Eur mokėjimo palūkanų suma ir 11,72 Eur delspinigių suma.
Iš atsakovo taip pat prašoma priteisti 93,16 Eur administravimo mokestį, 6,51 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 694,32 Eur negautas pajamas už palūkanas ir 641,24 Eur negautas pajamas už administracinį mokestį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad administravimo mokestis neretai pagal sutartį yra sąlyginio pobūdžio, t. y. mokamas tik tada, kai skolininkas pažeidžia sutartį (vėluoja grąžinti kreditą). Esant tokiai situacijai jis kvalifikuotinas kaip netesybos. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Ieškovės reikalaujamas priteisti 93,16 Eur administravimo mokestis pagal savo prigimtį kvalifikuotinas kaip netesybos. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, laikytina, kad 93,16 Eur administravimo mokestis apima 6,51 Eur kompensacines palūkanas. Taigi, iš atsakovo priteisiama 93,16 Eur netesybų suma.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Ieškovės prašoma priteisti 694,32 Eur negautų pajamų suma yra mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas vykdys sutartį tinkamai. Šiam nevykdžius sutarties, ieškovė patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos, todėl šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 641,24 Eur negautas pajamas už administravimo mokestį. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.2. punktą iki kol bus grąžintas visas kreditas, administravimo mokesčiai ir palūkanos, sutarties nutraukimas nesustabdo kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal sutartį mokėtinas sumas. Kredito gavėjo mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos šios sutarties 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Aiškinant šią sutarties nuostatą darytina išvada, kad prašoma priteisti 641,24 Eur suma yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito sumos grąžinimo. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl 641,24 Eur sumos priteisimo netenkinamas, ieškovei priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, t. y. 694,32 Eur negautų pajamų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, esant įstatyme numatytoms šių palūkanų priteisimo sąlygoms, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą (2 699,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Mokėjimo dokumentas patvirtina išlaidų realumą. Laikytina, kad buvo patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų. Tad ieškovei iš atsakovo priteisiama 60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija teisės aktuose numatyto minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Pro Invest Group“, juridinio asmens kodas 302453988, buveinė Kaune, Savanorių pr. 187:
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 699,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Likusių ieškinio reikalavimų netenkinti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.