- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-118-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- D. K., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. ir D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos globos ir rūpybos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos R. M. ir D. K. pateikė teismui pareiškimą ir prašė pripažinti neveiksniu jų tėvą I. K., nustatyti jam globą bei paskirti R. M. jo globėja. Pareiškėjos nurodė, kad jų tėvas I. K. yra blogos sveikatos būklės, blogo regėjimo, persirgo infarktu, dėl sveikatos būklės jam nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-09-05 sprendimu pareiškimą atmetė, taip pat priteisė iš pareiškėjų R. M. ir D. K. po 125 Eur atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui I. K..Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ar ekspertų išvada, pateikiant atsakymus į teismo ekspertams užduotus klausimus, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu, todėl netenkino pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę I. K.. Teismui nekilo jokių abejonių dėl I. K. veiksnumo, jo gebėjimo ir galėjimo suprasti savo veiksmus, juos valdyti, įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Daryta išvada, kad aplinkybė, jog pagal amžių, persirgtas ligas ir kitus eksperto išvadoje aprašytus somatinius susirgimus, vartojamus vaistus ir kitas sveikatos būklės aplinkybes I. K. reikalingas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nesudaro pagrindo abejoti I. K. veiksnumu. Kadangi I. K. yra prižiūrimas, slaugomas ir globojamas artimo asmens – dukros L. S., teismas nenustatė pagrindo spręsti klausimą dėl pagalbos suteikimo I. K. pagal pagalbos teikimo sutartį. Teismas nenustatė jokios srities asmens teisių ir pareigų įgyvendinime, dėl kurių kiltų abejonės dėl I. K. galėjimo ir gebėjimo įgyvendinti savo teisės, vykdyti pareigas, nustačius, kad jo interesai yra užtikrinami jo paties ir jį globojančių asmenų pagalba, todėl teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl I. K. yra neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja D. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo šiuos nesutikimo su teismo sprendimu motyvus:teigia, kad byla buvo išnagrinėta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 465-467 straipsnių reikalavimų. Teismas nesiaiškino CPK 467 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, ekspertizės akto nevertino ir tik formaliai rėmėsi trumpa eksperto išvada;apeliantė nesutinka su teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir išvada, kad tėvas neturi jokių psichikos sutrikimų ir jog nenustatyta, kad tėvas dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teigia, kad tėvas ekspertizės metu dėl psichinių sutrikimų nebuvo stebimas. Nesutinka su ekspertizės akto teiginiu, kad medicininėje dokumentacijoje nėra objektyviai užfiksuota psichikos sutrikimų, ir nurodo, jog byloje pateiktas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės išrašas iš tėvo gydymo stacionare istorijos, kuriame nurodyta, jog po psichoterapeuto konsultacijos tėvui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, akte ekspertas padarė išvadą, kad psichinių sutrikimų nenustatyta. Mano, kad ekspertai tiksliai neatsakė į teismo užduotus klausimus, pateikti neišsamūs atsakymai. Be to, ekspertizės atlikimo metu kartu su ekspertais dalyvavo ir pašalinis asmuo, kuris darė įtaką ekspertams. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai nevertino byloje pateiktos eksperto išvados ir nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą dėl pakartotinės ekspertizės;nurodo, kad dėl tėvo pripažinimo neveiksniu kreipėsi su tikslu apginti tėvo interesus ir padėti jam išsaugoti turtą. Mano, kad tėvui negalima patikėti sudaryti sudėtingus sandorius su turto valdymu, disponavimu ir t. t. Siekiant apginti tėvo interesus, jis turi būti pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas turtinių santykių srityje, būtent: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).Pareiškėja R. M. pateikė pareiškimą, jog sutinka su pareiškėjos D. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir prisideda prie apeliacinio skundo bei jį palaiko.Suinteresuotą asmenį I. K. atstovaujanti advokatė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas I. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškimo reikalavimas dėl socialinio darbuotojo išvados išreikalavimo yra nepriskirtas teismo kompetencijai, nes pareiga pateikti išvadą teismui tenka pareiškėjui. Mano, kad pagrįsta teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ar ekspertų išvada, pateikiant atsakymus į teismo ekspertams užduotus klausimus. Taip pat teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. CPK 465-467 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti. Mano, kad siekiama apginti ne I. K. interesus, bet pačių pareiškėjų turtinius interesus, kadangi po I. K. mirties jos, kaip įpėdinės, paveldėtų dalį jam priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvavo argumentais, jog byloje nebuvo pateikta socialinio darbuotojo išvada apie asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse ir tuo, kad apeliantė nesutinka su ekspertizės aktu ir ekspertų išvada, ekspertai neatsakė į visus klausimus ir jie nebuvo apklausti bylos nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad savo poziciją ir argumentus dėl nurodytų motyvų apeliantė išdėstė savo apeliaciniame skunde. Aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nenurodyta. Taip pat įvertintina aplinkybė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje asmenys dalyvaujantys (tiek pareiškėjos D. K. bei R. M., tiek ir suinteresuotas asmuo I. K. bei jį atstovaujanti advokatė) ir išvadą teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė teismo posėdyje dalyvavo, išdėstė savo poziciją bei teikė paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi priimtas pareiškėjų R. M. ir D. K. 2015‑12‑31 pareiškimas dėl I. K. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškimo netenkinti. Pareiškėja R. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliantės apeliacinio skundo.Pareiškėja D. K. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme nesilaikant CPK 465-467 straipsnių reikalavimų. Apeliantė akcentuoja CPK 465 straipsnio nuostatą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo byloje būtinumo ir pažymi, kad asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015‑12-10 įsakymu Nr. A1-742. CPK 465 straipsnyje numatyti teiktini duomenys, kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir inicijuojant tokio pobūdžio civilinę bylą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos su pareiškimu dėl I. K. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo kreipėsi į teismą 2015-12-31. Iki 2016-01-01 galiojusi CPK 465 straipsnio redakcija numatė, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną. Taigi pareiškėjų kreipimosi į teismą metu socialinio darbuotojo išvados pateikimas nebuvo tiesiogiai numatytas, o kartu su pareiškimu teiktinų dokumentų sąrašas nebuvo baigtinis bei apėmė galimybę pareiškėjams teikti ir kitus turimus įrodymus.Nuo 2016-01-01 įsigaliojusioje CPK 465 straipsnio redakcijoje taip pat apibrėžiamas pareiškimo dėl fizinio pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turinys ir nurodoma, jog be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse; asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras; šiame straipsnyje numatytame pareiškime turi būti nurodytos sritys, kuriose pareiškėjas siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. Apeliantės akcentuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 taip pat įsigaliojo nuo 2016-01-01. Be to, nors apeliantė, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, remiasi nauju įstatymo reglamentavimu dėl socialinio darbuotojo išvados teikimo, tačiau nenurodo argumentų, dėl ko, ir įsigaliojus naujam reglamentavimui, minėtame įsakyme nustatyta tvarka nesikreipė dėl tokios išvados gavimo, nors tokia teisė CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims (tad ir apeliantei) numatyta (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 4 punktas).Kita vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 466 straipsnis reglamentuoja tolesnį pasirengimą tokio pobūdžio bylai ir numato, jog pagal esamus duomenis teismas, parengiant bylą nagrinėti, asmens psichikos būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Šia ekspertize siekiama nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar jo veiksnumą tam tikroje srityje apriboti. Be to, pareiškėjų pareiškime taip pat buvo išreikštas prašymas teismui skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartimi pareiškėjų pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu buvo priimtas ir nutarta paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijai. Byloje atlikta I. K., kaip asmens, kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, ambulatorinė pirminė ekspertizė ir pateiktas 2016-05-12 – 07-04 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-134/2016. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reglamentuojančios proceso teisės nuostatos.Iki 2016-01-01 CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu; neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Nuo 2016-01-01 galiojančioje CK 2.10 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi svarbu tai, jog neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra psichikos sutrikimas. Taip pat dar būtinas kitas elementas – kad dėl to asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų (tam tikroje srityje) reikšmės ar jų valdyti.Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą net pagal iki 2016-01-01 buvusį teisinį reglamentavimą teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad vienodai svarbūs yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-224/2013).Apeliantė nesutinka su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir išvadomis ir, remdamasi teiginiais iš ekspertizės išvadų, pabrėžia, kad tėvo galimybės suprasti sudėtingus teisinius klausimus apsunkintos. Tačiau, įvertinus ekspertizės akto turtinį, nustatyta, kad jame pateiktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, jog lyginant tiriamojo testavimo rezultatus su referentinės grupės, tai yra, paties produktyviausio jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnio normomis, tiriamojo darbinės atminties įvertis žemas, tai nurodo, kad dėl natūralių amžiaus pakitimų, o ne dėl sąlygotų psichikos sutrikimo, sprendžiant sudėtingesnius teisinius, turto disponavimo klausimus jo galimybės suprasti šių klausimų esmę ir adekvačiai organizuoti savo veiklą yra apsunkintos. Taigi pažymima, jog minėti požymiai lemti ne psichikos sutrikimo. Ekspertizės akte pateiktos išvados, kad nestebima asmenybės regreso požymių; tiriamasis dėl senyvo amžiaus bei silpnos fizinės sveikatos iš dalies praradęs savarankiškumą, buvusį socialinį aktyvumą, tačiau yra išlaikęs higienos, savireguliacijos įgūdžius, emocinį atsaką, gebėjimą rūpintis savo reikalais ir artimųjų gerove bei savikritiką dėl savo būsenos ir pagalbos poreikio. Iš ekspertizės akto duomenų matyti, kad apeliantės nurodomi duomenys iš VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės išrašo iš I. K. gydymo 2015-04-04 – 2015-04-15 laikotarpiu stacionare istorijos Nr. 004735, tarp jų ir duomenys apie psichoterapeuto konsultaciją, ištirti ekspertizės akte. Iš ekspertizės akto turinio duomenų matyti, kad po minėto gydymo 2015-05-11 I. K. išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 047923, kuria nurodoma, jog nuo 2015‑04-22 neterminuotai I. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.3 punktu, t. y. dėl lėtinio III-IV laipsnio inkstų nepakankamumo su kitų vidaus organų sistemų veiklos sutrikimu, kai Bartelio indeksas iki 30 balų, o ne dėl psichinės ligos.Ekspertizės akto išvadose pažymima, kad I. K. medicininėje dokumentacijoje diagnozuoti tik somatiniai susirgimai, šiuo metu I. K. psichikos sutrikimas nenustatytas. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad I. K. psichikos sutrikimu neserga. Apeliantė teigia, kad ekspertizės metu dėl psichinių sutrikimų tėvas nebuvo stebimas, tačiau iš ekspertizės akto duomenų matyti, kad stebėta ir aprašyta tiriamojo psichikos būsena ekspertizės metu bei šiuo aspektu pažymėta, jog psichikos sutrikimų nepastebėta, taip pat ekspertizės metu atliktas psichologinis tyrimas. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog I. K. pagal savo psichikos sveikatos būseną gali dalyvauti teismo posėdyje, gali teismo posėdžio metu duoti paaiškinimus ir pateikti informatyvią informaciją apie savo sveikatos būklę. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme I. K. davė sąmoningus, detalius paaiškinimus apie savo sveikatą, turtą ir kitas aplinkybes, atsakė į užduodamus klausimus. Apeliantė akcentuoja, kad teismo posėdžio metu tėvas nurodė, jog ekspertizės atlikimo metu dalyvavo L. S.. Apeliantė teigia, kad pašalinis asmuo darė įtaką ekspertams, tačiau nenurodo, kaip pasireiškė nurodoma galima įtaka ekspertams ar ekspertizės išvadoms, jų objektyvumui ir teisingumui. Be to, I. K. byloje paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu buvo dukra, taip pat buvo ekspertai vyras ir moteris. Iš I. K. byloje duotų paaiškinimų nustatyta, kad jam užduodavo klausimus ir jis pats į juos atsakydavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, ekspertizės atlikimo aplinkybėmis, ekspertizės akto objektyvumu ir teisingumu, tad šis įrodymas pagrįstai vertintas kartu su kitais įrodymais byloje. Nenustačius pagrindo abejoti byloje atliktos ekspertizės išvadomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog nepagrįstai atmestas pareiškėjų prašymas dėl pakartotinės ekspertizės. Apeliantė, teigdama, kad byla išnagrinėta nesilaikant proceso teisės normų reikalavimų, taip pat akcentuoja CPK 467 straipsnio 5 dalies reglamentavimą. CPK 467 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo.Apeliantė nurodo, kad į teismą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu kreipėsi siekdama apginti interesus ir padėti jam išsaugoti turtą – nuosavybės teise valdomą vieno kambario butą. Pareiškėjos D. K. nuomone, tėvas turi būti pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas turtinių santykių srityje, būtent: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai.Nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-04 nutartyje tarp ekspertizei suformuluotų klausimų pavesta atsakyti ir į klausimą, kokiose srityse I. K. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti bei kokiose srityse savo veiksmų reikšmės nesupranta ir negali jų valdyti. Taigi matyti, kad teismas aiškinosi aplinkybes dėl sričių, kuriose galėtų būti pagrindas apriboti asmens veiksnumą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad tiriamasis I. K. teikė paaiškinimus ir apie turimą turtą. Iš ekspertizės akte pateiktų išvadų matyti, jog nenustatyta, kad I. K. dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus byloje ir neveiksnumo tam tikroje srityje aspektu bei dėl to pasisakė, o būtent – nenustatė jokios srities asmens teisių ir pareigų įgyvendinime, dėl kurių kiltų abejonės dėl I. K. galėjimo ir gebėjimo įgyvendinti savo teisės, vykdyti pareigas esamomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis byloje apie I. K. gaunamą priežiūrą, taip pat darė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pagalbos suteikimo I. K. pagal pagalbos teikimo sutartį. Šias išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai – ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, paties I. K. paaiškinimai apie tai, kad jį prižiūri ir globoja dukra iš pirmosios santuokos L. S., dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir su jomis sutinka. Konstatuotina, kad CPK 467 straipsnio 5 dalies pažeidimo nagrinėjant šią bylą nenustatyta.Ištyrusi ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo abejoti I. K. veiksnumu ir, nesant tam būtinų sąlygų, nesudaro pagrindo taikyti CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės arba iš esmės pažeidė ar netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Kadangi priimtas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suinteresuoto asmens I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas priteisti iš pareiškėjos D. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikti I. K. 600 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, šios išlaidos nėra per didelės, dėl to apeliacinį skundą atmetus priteistinos I. K. iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos D. K. suinteresuotam asmeniui I. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.