Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-318-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
2S-318-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04876-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-318-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04876-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1; 122.2; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5545-179/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ ieškinį atsakovei A. V. dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 50 Lt vykdymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. vasario 19 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L-2-638-0302/2002 priteisė ieškovei iš atsakovės 872,86 Lt skolą. Ieškovė minėtą teismo įsakymą pateikė vykdymui antstolių kontorai prie Alytaus rajono apylinkės teismo ir 2002-04-17 pavedimu Nr. 108 sumokėjo 150 Lt administravimo išlaidų, kurios priverstinio vykdymo metu iš atsakovės nebuvo išieškotos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš atsakovės ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad vykdymo išlaidos kyla dėl vykdomojo dokumento vykdymo priverstine tvarka vykdomojoje byloje ir yra neatsiejamai susijusios su vykdomąja byla. Išvestiniai iš vykdomosios bylos procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, teismo vertinimu, negali būti savarankiško reikalavimo naujoje byloje dalyku ir vykdymo išlaidų klausimas įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti išnagrinėtas vykdomojoje byloje, kurioje priverstine tvarka buvo vykdomas vykdomasis dokumentas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad pagal išieškojimo tvarką, galiojusią įsakymų pateikimo vykdyti metu, išieškotojas pats savarankiškai turėdavo kreiptis į teismą dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų priteisimo, todėl vykdymo išlaidų klausimas tuo metu negalėjo būti išnagrinėtas vykdomosiose bylose. Atsižvelgiant į tai, ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo vykdymo išlaidas, kurios susidarė priverstinai vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje L-2-638-0302/2002.

Ieškovė nurodė, kad minėtas Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti tuometinei antstolių kontorai prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 metais, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso. Pastarojo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismo įsakymų pateikimo vykdyti metu galiojusio 1964 m. Civilinio proceso kodekso (2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2022 patvirtinta redakcija) 402 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad išieškotojo sumokėtos vykdomosios bylos administravimo išlaidos teismo nutartimi išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui. Minėto straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat tais atvejais, kai šio kodekso 437 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka surašomas turto neradimo aktas, teismo antstolis nusiunčia skolininkui rašytinį siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą sumokėti į teismo antstolių kontoros specialiąją depozitinę sąskaitą. Jei skolininkas geruoju šių sumų nesumoka, teismo antstolis su pareiškimu ir išieškotinų sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismą, prašydamas tas sumas išieškoti ir išmokėti jas sumokėjusiems asmenims. 1964 m. CPK 402¹ straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad teismo antstolio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (402 straipsnis) apylinkės teismas išnagrinėja per tris dienas nuo pareiškimo gavimo; teismo antstolis turi teismui pateikti vykdomąją bylą, kitus reikalingus dokumentus. Todėl apeliantės argumentas, kad pats išieškotojas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nenurodė jos teiginius patvirtinančių teisės normų. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojančio CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio ir negali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas iškeliant naują civilinę bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks reikalavimas atsisakytinas priimti nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negavo duomenų, ar vykdomoji byla dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. teismo įsakymo įvykdymo šiuo metu yra išlikusi. Tačiau nepriklausomai nuo šios aplinkybės, teismas pažymi, jog civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Nors vykdymo išlaidų išieškojimas neišlikusioje vykdomojoje byloje būtų neįmanomas, tačiau pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą yra ieškovo prerogatyva (CK 1.138 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas