- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-237-485/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria, netenkinus prokurorės skundo, nutarta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-14 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K. (E. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. vasario 6 d. nutartimi, paskirta bausme (laisvės atėmimu 3 metams) ir E. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesiams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2005 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 11 mėnesių 5 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 95-14 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, atmetus prokurorės skundą, patvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 95-14 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant pareigas: 1) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis.
5. Prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-14 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pataisos įstaigos surinkti dumenys apie E. K., taip pat pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, taip pat jo pažanga šią riziką mažinant nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka dėl dviejų labai sunkių, negrįžtamas pasekmes sukėlusių nusikaltimų padarymo. Jis praeityje taip pat teistas už tyčines nusikalstamas veikas ir tai nuteistąjį charakterizuoja kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, E. K. nesielgė išimtinai teigiamai, šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka, o turimi 16 paskatinimų buvo skirti ne už išskirtinius poelgius, bet už kasdienį elgesį, darbą. Pagal pataisos įstaigai pateiktus vykdomuosius dokumentus, iš nuteistojo išieškoma 938,97 Eur, o išmokėta tik 229,35 Eur. Iki patekimo į pataisos įstaigą nuteistasis pragyveno iš valstybės pašalpų, atsitiktinių darbų, kas pagrįstai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistajam išėjus į laisvę, minėtų finansinių įsipareigojimų išieškojimas būtų apsunkintas. Pagal OASys metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (60 balų). Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ji privalo būti dar mažinama, nuteistojo taisymosi procesą tęsiant pataisos namuose.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į prokurorės skundą nuteistasis prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria priimtas sprendimas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
7. Prokurorės skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 15 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
10. Nuteistasis E. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausmės), taip pat yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau probacijos taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, E. K. nustatoma vidutinė – 60 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro 8 dinaminiai balai, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju E. K. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų kito asmens gyvybei, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, padarymą. Kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė skunde, šias veikas jis padarė būdamas teistas. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, jam du kartus buvo atidėtas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vieną kartą jis paskirtų pareigų tinkamai nesilaikė. Taip pat jam buvo taikytas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, kurį nuteistasis taip pat pažeidė. Nepaisant švelnesnio pobūdžio priemonių (probacijos) taikymo, nuteistasis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už plėšimo bei neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais nusikaltimus paskirtos bausmės (lygtinio paleidimo laikotarpiu) įvykdė du naujus labai sunkius tyčinius nusikaltimus ir jų pobūdis sudaro pagrindą spręsti, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nuteistajam nebuvo pakankamos, – tiek jo nusikalstamų veikų, tiek asmenybės pavojingumas didėjo. Nors į ankstesnę kriminalinę praeitį jau buvo atsižvelgta aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką (nustatant statinius rizikos veiksnius), tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
12. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis per lygtinio paleidimo komisijos nustatytą laikotarpį išklausė dvi visuomenės sveikatos biuro paskaitas, lankė psichologo konsultacijas, atliko skirtas užduotis, dalyvavo socialinės reabilitacijos „Padėk sau“ programoje. Be to, jis dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, per visą bausmės atlikimo laiką buvo 16 kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi jis buvo perkeltas bausmės atlikimą tęsti atvirojoje kolonijoje, nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus, pažeidimų nenustatyta. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.
13. Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas tik vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai, kuris vertinamas kaip statinis, tačiau jis, bausmę atlikdamas nuo 2005 m. birželio 14 d., dar 2014 m. rugsėjo 19 d., tai yra atlikęs pakankamai reikšmingą bausmės dalį, buvo baudžiamas drausmine tvarka, viso pataisos įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus bausmės atlikimo metu pažeidė net šešis kartus, be kita ko, ir kartodamas tuos pačius vidaus tvarkos pažeidimus, taigi jo elgesys teigiama linkme iš esmės yra koreguojamas tik nuo paskutinės nuobaudos panaikinimo. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė taip pat kartodamas tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Jis du labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei padarė dviejų mėnesių laikotarpiu. Iš aptartų duomenų galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje didžiąją dalį bausmės atlikimo laiko nebuvo pakankama.
14. Be to, kaip teisingai nurodoma prokurorės skunde, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus turi finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro 938,97 Eur. Iš jų E. K. bausmės atlikimo laikotarpiu yra atlyginęs tik 229,35 Eur. Nors šie įsipareigojimai socialinio tyrimo išvadoje įvertinti kaip nuteistajam įveikiami, tačiau vis tik jam vykdant darbinę veiklą, taip pat finansiškai padedant artimiesiems, jo pastangos efektyviai ir savalaikiai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus nepakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš veikų, už kurias nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, susijusi ir su nusikalstamų veikų nuosavybei darymu, be kita ko, panaudojant fizinį smurtą, o ankstesni teistumai sudaro pakankamai reikšmingą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį, turimi piniginiai įsipareigojimai, galimai sąlygosiantys nuteistojo finansinį nestabilumą probacijos laikotarpiu, vis dar neužtikrina pagrįsto manymo, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Vis dar nepakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu lemia ir tai, kad, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis linkęs labiau pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, gali kitus asmenis vertinti stereotipiškai, o save vertina gerai kompanijose su panašiomis vertybėmis. Iki šiol pataisos proceso metu stebimi tam tikri jo tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo sunkumai, jis linkęs minimizuoti savo veiksmų pasekmes, teigdamas, kad jo veiksmai ir elgesys tėra reakcija į aplinkos stimuliaciją. Siejant su sprendimų priėmimu ir elgesio strategijų parinkimu, nuteistajam vis dar išlieka vidutinė smurtinio nusikalstamo elgesio rizika (HCR-20 metodika), iš ko galima spręsti, kad nuteistojo pasirenkamos elgesio strategijos iki šiol nebuvo koreguojamos tokia apimtimi, kad eliminuotų galimų pakartotinių smurtinių nusikalstamų veikų darymo riziką.
16. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nėra pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu dar nėra. Todėl pritartina prokurorės skundo argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas sumažinti kintančių riziką nusikalsti didinančių veiksnių įtaką jo elgesiui.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis, kuria patvirtintas Komisijos 2020 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 95-14 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl prokurorės skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsisakyti patvirtinti minėtą Komisijos nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
prokurorės skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2020 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 95-14 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K. (E. K.).
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.