- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-22
- Bylos Nr.
- N-62-718-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S
2006 m. birželio 22 d.
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismo nutarimu J. S. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 ⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) "Liva" direktorius, neįvykdė teisėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2005 m. liepos 22 d. reikalavimo, kuriame buvo nurodyta iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. pateikti finansines ataskaitas bei informaciją apie kiekvienam apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. jis privalėjo pateikti finansines ataskaitas bei informaciją apie kiekvienam apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Iki 2005 m. gegužės 14 d. jis nepateikė finansinės ataskaitos (Forma Nr. 4) už 2005 m. I ketvirtį, iki 2005 m. gegužės 14 d. jis nepateikė finansinės ataskaitos Forma Nr. 4 už 2005 m. II ketvirtį, todėl tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį; Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.782, 22 punktą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530, 36 punkto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 130 punkto reikalavimus. Kadangi J. S. pirmiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už ATPK 188 ⁶ straipsnio l dalyje ir ATPK 188 ⁶ straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą, todėl jo padaryti veiksmai protokole inkriminuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 ⁶ straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad J. S. kaltas dėl šio teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, jog jis įstatymo įpareigotas nustatytu laiku ir tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir teikti ataskaitas, tačiau dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, nes pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą iškeldinant bendrovę "Ridlita" iš užimamų patalpų kartu su šios ir kitų bendrovių turtu ir dokumentais buvo paimti ir jo bendrovės dokumentai, kurie iki šiol negrąžinti, jis negali tinkamai ir laiku pateikti valstybinei socialinio draudimo institucijai reikiamų ataskaitų. Dėl šios priežasties negalėjo savo pareigos tinkamai nevykdyti. Apylinkės teismas, ištyręs J. S. paaiškinimus, proceso dalyvių paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kitus bylos rašytinius duomenis, padarė išvadą, kad J. S. , UAB "Liva" direktorius, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies reikalavimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 36 punkto nuostatomis, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių 22 punkto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 130 punkto reikalavimais ir užtikrinti, kad nustatyta tvarka ir laiku būtų sumokėtos socialinio draudimo įmokos už laikotarpį, nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokole ir šiai institucijai teikiamos būtinos finansinės ataskaitos ir informacijos. Bet iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų dokumentų seka, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo J. S. negalėjo laisvai disponuoti jam priklausančiais finansiniais duomenimis, kurių pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, už kurių nepateikimą valstybinio socialinio draudimo institucijai, jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šios aplinkybės atsirado ne dėl J. S. tiesioginių veiksmų bei esant jo kaltei, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių buvo paimti finansiniai dokumentai ir laiku jam nesugrąžinti. Be to, jis kreipėsi į prokuratūros įstaigas dėl UAB "Liva" neteisėto finansinių dokumentų paėmimo aplinkybių ištyrimo, bet tokie tyrimai neužbaigti ir šių tyrimų duomenys teismui nepateikti. Valstybinio socialinio draudimo įmokų finansinių ataskaitų nepateikimas, jų pavėluotas pateikimas, valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas apibrėžtinas kaip sąmoninga, tyčinė veika, kuri gali būti padaroma be pateisinamų priežasčių, tai yra turi būti nustatyti tokie tyčiniai pažeidėjo veiksmai, kuriais jis siekia nuslėpti duomenis apie socialinio draudimo įmokas, nepateikti reikiamų atskaitų ir tyčia nevykdyti teisėtų institucijos pareigūnų reikalavimų. Pažymima, kad administracinė atsakomybė atsiranda tik esant tiesioginei patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltei (ATPK 9 straipsnis). Konstatuota, kad dėl šios priežasties J. S. veiksmuose nėra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir paskirti J. S. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliaciniame skunde sakoma, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur pasakyta, kad draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Įstatymas aiškiai uždeda draudėjui prievolę - pateikti finansines ataskaitas, nenumato jokių išimčių. Ta aplinkybė, kad draudėjas, šiuo atveju - administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo senesnių metų teiktų finansinių ataskaitų kopijų jo atsakomybės nepanaikina, jis anksčiau teikė ataskaitas ir todėl prarastus dokumentus visada galėjo atsistatyti, pasinaudodamas draudimo institucijos duomenų bazėse esama informacija. Jis nesiėmė jokių priemonių sutvarkyti dokumentacijai. Be to, J. S. negalėjo nežinoti koks kiekvieną mėnesį skaičiuojamas atlyginimas jo vadovaujamoje įmonėje. Įmonėje dirba tik du darbuotojai. J. S. pats yra akcininkas ir direktorius. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad J. S. pats vengia atsiimti dokumentus iš UAB „Simpatija", kuri jau kelis kartus kreipėsi raštu į J. S. , kad šis pasiimtų iš UAB „Liva" dokumentus. Teismas neįžvelgė piktavališkumo, nors jis yra akivaizdus. J. S. neteikia ataskaitų, neskaičiuoja įmokų, jų nemoka. Tokiu būdu visiškai vengia mokėti privalomuosius mokesčius, o teismas tokią veiką paskatino. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn be jau minėto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pažeidė ir Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių 22 punkto reikalavimus, kur įpareigojama, kad darbdavys (draudėjas) pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui informaciją apie kiekvienam apdraustajam per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas. Ši informacija kartu pateikiama su finansine apyskaita (4 forma) kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Taip pat pažeidė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių atitinkamai 36 bei 130 punktų reikalavimus, kurie taipogi įpareigoja laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei teikti ataskaitas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnis įvardija pareigūnus, kuriems gali būti taikomos sankcijos už teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytos tvarkos. J. S. yra UAB „Liva" direktorius, todėl jis patenka į minėto straipsnio jurisdikciją, yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, galintis ir privalantis atsakyti už įmonės vykdomus pažeidimus, susijusius su Valstybiniu socialiniu draudimu. Manoma, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir nesuvokiamą nutarimą.
Atsiliepimas
J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, o apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Apeliantas įrodinėja, kad jis, UAB „Liva" direktorius J. S. , privalėjo teikti finansines ataskaitas ir, kadangi jų neteikė, turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Dėl to, kad jis turėjo tokią prievolę, neginčija. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad jis turėjo tokią prievolę. Bet šios prievolės neįvykdė ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Teisingai nustatyta, kad jis negalėjo disponuoti vadovaujamos bendrovės dokumentais. Be reikalingų buhalterinių dokumentų finansinės ataskaitos paruošti nėra jokios galimybės. Nors finansinėms ataskaitoms paruošti neturėjo reikalingų dokumentų, bet kuriuo atveju stengėsi surašyti ir pateikti Sodrai minėtas ataskaitas. Tačiau Sodra jų nepriėminėjo, motyvuodama tuo, kad jos neišsamios. Dėl to, kad jis neteikė išsamių finansinių ataskaitų, nėra jo kaltės, o be kaltės nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nėra jo kaltės ir jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kai toks veiksmas padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus (Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas). Taigi, apylinkės teismas pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jame nurodytas fakto aplinkybes turėjo nustatyti, ar pagrįstai pareikštas kaltinimas, t. y. ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. S. veiksmuose nėra kaltų veiksmų ir šią išvadą pakankamai aiškiai argumentavo. Apylinkės teismo nutarimas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Todėl apelianto pareiga nuneigti teismo argumentus remiantis bylos medžiaga ir parodyti jų neatitikimą nustatytoms fakto aplinkybėms. Tačiau, kaip matyti iš pateiktojo apeliacinio skundo teksto, tokių motyvų nėra. Neužtenka teigti, kad įstatymas uždeda draudėjui prievolę pateikti finansines ataskaitas ir nenumato jokių išimčių. Tačiau, kad atsirastų administracinė atsakomybė pagal inkriminuotąjį pažeidimą to nepakanka. Būtina įrodyti, kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y., kad, kaip teisingai akcentuota apylinkės teismo nutarime, kad yra subjektyvioji pusė, nes administracinė atsakomybė atsiranda tik esant tiesioginei patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltei. Nepakanka pažymėti, kad teismas neįžvelgė piktavališkumo, nors jis yra akivaizdus, reikia nurodyti kokie konkretūs duomenys tai įrodo ir tuo pačiu paneigia teismo išvadą. Kiti apelianto argumentai, kad J. S. yra tinkamas subjektas, jog nustatyti pažeidimo objektyviosios pusės elementai, nekelia abejonių ir to neneigė apylinkės teismas priimtame nutarime. Apeliaciniame skunde teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tą faktą, jog J. S. pats vengia atsiimti dokumentus iš UAB „Simpatija", kuri jau kelis kartus kreipėsi raštu į jį, kad šis pasiimtų UAB „Liva" dokumentus, nėra pagrįstas konkrečiais duomenimis. Iš teismo posėdžio protokolo nematyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją atstovavęs asmuo būtų pateikęs kokius nors argumentuotus paaiškinimus, iš kurių matytųsi, kad J. S. kaltė įrodyta.
Beje, pažymėtina, kad apelianto pateiktasis prašymas apeliacinės instancijos teismą paskirti J. S. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, kada to nepadarė pirmosios instancijos teismas, neatitinka teisingumo principų ir teisėjų kolegijai tokios teisės nesuteikia įstatymas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis).
Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.