Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. V. atstovams: adv. Z. Klapatauskui ir R. M. V., bei atsakovui R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad 2010 m. kovo 16 d. su atsakovu R. U. ieškovė pasirašė rašytinę skolos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 2 000 Lt. Pinigus atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iki 2010 m. liepos 01 d. Atsakovo skola ieškovei susidarė pagal susitarimą, kuris buvo sudarytas nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr.2-14-744/2010 Pakruojo raj. apylinkės teisme.

Palūkanas mokėti sutartyje nebuvo numatyta, todėl iš atsakovo priteistinos įstatyminės palūkanos ir palūkanos pagal sutartį ( LR CK 6. 37, 6.210, 6. 874) - abiem atvejais po 5 procentus metinių palūkanų nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, t. y. nuo 2010-07-01, iki paskolos visiško grąžinimo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 6. 870 - 6. 874, 6.37, 6.210 str., LR CPK 111,135 str., ieškovė teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo R. U. jai 2 000 Lt skolos, du kartus po 5 procentus metinių palūkanų nuo 2010-07-01 iki paskolos visiško grąžinimo.

2. Iš atsakovo R. U. priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu.

Dėl to jis 2010-03-17 ieškovei J. V. surašė Pretenzija ir išsiuntė registruotu laišku su įteikimu, kurioje išdėstė savo poziciją, dėl šio surašyto „Susitarimas dėl skolos atlyginimo“ nurodydamas, jog buvo suklaidintas ir nėra jokių pinigų iš ieškovės pasiskolinęs. Todėl prašė grąžinti šį „Susitarimą dėl skolos atlyginimo“ kaip neturintį juridinės galios.

1. Išreikalauti iš Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-14-744/2010.

2. Ieškinį atmesti.

3. Priteisti iš ieškovės visas jo su bylinėjimusi patirtas išlaidas.

Teismas iš Pakruojo raj. apylinkės teismo išsireikalavo atsakovo nurodytą bylą pridėjimui prie nagrinėjamos bylos.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iki posėdžio buvo susisiekęs tiek su abiem ieškovės atstovais ir siūlė jiems pagalvoti apie taikų ginčo sureguliavimą. Jis nori su ieškove sudaryti taikos sutartį, tačiau pastarosios atstovas (tėvas) su tuo nesutinka. Teigė, kad dėl buvusio susitarimo panaikinimo kreipsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tuo pačiu prašė teismo priteistinos skolos grąžinimą ieškovei išdėstyti vienerių metų laikotarpiui ir netenkinti ieškovė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Terminas „sutartis“ civilinėje teisėje turi įvairių reikšmių. Sutartimi suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievolės pagrindu, ir pati sutar­tinė prievolė, ir rašytinis dokumentas, kuriame įtvirtinta sutartinė prie­volė.

Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviejų arba daugiau asmenų susi­tarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.).

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Sutartims taikomos kodekso normos, reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius.

Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos šalių valios išraiška. Bet šis valios aktas turi specifinių bruožų, atskiriančių civilinę sutartį nuo kitų juridinių faktų, išreiškiančių valią, pavyzdžiui, „susitarimo“ arba „sutikimo“. Sąvokos „sutartis“ ir „susitarimas“ savo apimtimi ne visada sutampa. Sutartis - tai susitarimas, tačiau ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Sutarties sąvokoje, be susitarimo, pabrėžiamas ir kitas momen­tas: sukūrimas, pakeitimas arba nutraukimas civilinių teisinių santykių. Jei šio požymio nėra, nėra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitari­mo, požymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal šį kriterijų sutartis atribojama nuo kitų susitarimų, nesukuriančių teisinių padarinių.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią sutarties šalims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kaip visi asmenys privalo laikytis įstatymų, nustatančių visiems privalomas elgesio taisykles, taip ir šalys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatytų taisyklių. Šalys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kitų asmenų, nesančių sutarties šalimis, teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo numatytas.

Paprastai šalių teisės ir pareigos pagal sudarytą sutartį atsiranda nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutar­tyje ir paprastai orientuotas į ateitį. Bet šalys gali nustatyti, kad sutartis yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Pavyzdžiui, pripažinus tėvyste vaiko tėvas yra įpareigojamas teikti vaikui išlaikymą ne nuo jos pripažinimo momento, o nuo vaiko gimimo momento.

Paprastai sutartis baigiasi tinkamai ją įvykdžius. Bet sutartyje arba įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pabaigą pagal sutartį (CK 6. 189 str 3 d.), t. y. šalys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos įvykdymu, o susieti su galio­jimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali būti numatyta įstatyme.

Iš teismui pateikto susitarimo matyti, kad jos šalys susitarė, jog pagal šią sutartį atsakovas pripažįsta 2 000 Lt skolą ieškovei ir įsipareigoja ją sumokėti iki 2010-07-01.

Šia skolos sutartimi viena šalis (skolininkas) turėjo perduoti kitai šaliai (kreditoriui) nuosavybėn pinigus. Kuomet šalis nevykdo piniginės prievolės, ji pagal sutartį arba įstatymą privalo sumokėti kreditoriui palūkanas už naudojimąsi jam nepriklausančiais pinigais. Šio susitarimo 2 dalimi numatyta, kad skolą atsakovas ieškovei turi grąžinti iki 2010-07-01, o to nepadarius kaip jau minėta, jis privalo mokėti įstatymines materialines palūkanas. Esminės skolos sutarties sąlygos sumokėti ieškovei 2 000 Lt sumą atsakovas iki teismo sprendimo momento neįvykdė. Pastebėtina, kad pagal LR CK 1.73 straipsnio 1 d. 1p., fizinių asmenų sandoris turi būti paprastos rašytinės, jeigu jo suma viršija penkis tūkstančius litų, tačiau įstatymas nedraudžia šalims sudaryti rašytinius susitarimus ir dėl mažesnės pinigų sumos.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. V. ir atsakovas R. U. 2010-03-16 pasirašė susitarimą dėl skolos sumokėjimo (b. l. 5), kuria skolininkas (atsakovas) įsipareigojo ieškovei grąžinti 2 000 Lt iki 2010 m. liepos 01 d. Skolos sutarties sudarymo faktą patvirtina rašytinė skolos sutartis, kurios forma atitinka skolos sutarties formai įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus. Skolos sutartyje nurodyta, kad skolininkas (atsakovas) pripažįsta kreditorei (ieškovei) 2 000 Lt skolą. Duomenų apie 2 000 Lt perdavimą ieškovei byloje nėra.

Nors atsakovas R. U. iš pradžių neigė skolos faktą, tačiau jokių rašytinių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti jis nepateikė. Teismas nesivadovauja atsakovo paaiškinimais, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš teismui pateiktos 2010-03-16 skolos sutarties matyti, kad šią sutartį pasirašė ieškovė ir atsakovas, patvirtindami šioje sutartyje esančių duomenų teisingumą. Nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl 2 000 Lt skolos, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus tėvas, tėvystę pripažinęs laisva valia, turintis teisinių žinių, yra įgijęs teisininko išsilavinimą, todėl pasirašydamas šalių susitarimą dėl skolos iš sutarties teksto turėjo suvokti, kad įsipareigoja ieškovei sumokėti atitinkamą pinigų sumą. Kadangi atsakovas neblogai išmano teisinius dalykus ir geriau negu ieškovė orientuojasi skoliniuose santykiuose, todėl teismas laiko jį stipresne šių santykių šalimi.

Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė ir savarankiško ieškinio su reikalavimu dėl 2010-03-16 skolos sutarties nuginčijimo, todėl darytina išvada, kad skolos faktą jis pripažįsta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Teismas, vadovaudamasis 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, LR CPK 185 straipsniu, kuris numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl skolos buvo, o atsakovo R. U. įrodinėjamos bylos aplinkybės - nebuvo.

Teismas laiko įrodyta, kad susitarimu dėl skolos grąžinimo tarp J. V. ir R. U. dėl 2 000 Lt skolos, buvo sudaryta 2010-03-16 laisva valia, nesant sandorio negaliojimo pagrindų, kuomet R. U. įsipareigojo kreditorei sumokėti pinigus iki 2010-07-01.

Dėl skolos sutarties užginčijimmo.

Skolininkas gali užginčyti skolos sutartį įrodydamas, kad jis faktiškai nėra skolingas kreditoriui pinigų sumos, kuri nurodyta skolos sutartyje. Skolos atveju ypač svarbu, ar sudarant skolos sutartį buvo laikytasi formos reikalavimų. Jeigu skolos sutartis turėjo būti rašytinė, pagal bendrą taisyklę - ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama (išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 str., taip pat jei sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl skolininko atstovo piktavališko susitarimo su kreditoriumi, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių).

Jeigu įrodoma, kad skolos sutarties dalykas neegzistuoja, skolos sutartis laikoma nesudaryta. Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovė (kreditorė) turėjo kreditorinį reikalavimą atsakovui. Pagal šalies ir jų atstovų paaiškinimus nustatyta, kad šalis siejo dalykiški asmeniniai santykiai, kurie po to nutrūko. Be to civilinėje byloje Nr. 2-14-744/2010 nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus E. V. biologinis tėvas. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovas po tėvystės pripažinimo galėjo nesudarinėti jokių sandorių su ieškovę, o juos sudaręs turi prisiimti atsakomybę civilinės teisės požiūriu.

Dėl ieškovė reikalavimo priteisti palūkanas.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (LR CK 6.63 str.1 d.2 p., 6.205 str.). Skolininkas privalėjo grąžinti skolą kreditoriui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Bylos duomenimis įrodyta, kad skolos 2 000 Lt skolininkas R. U. ieškovei J. V. iki sutartyje nurodyto termino – 2010 m. liepos 01 d. negrąžino. Ši skola ieškovei nėra grąžinta iki šiol. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš skolininko R. U. grąžinti jai pagal 2010-07-01 susitarimą 2 000 Lt kartu su palūkanomis.

Šalių pasirašytame susitarime dėl skolos grąžinimo nėra numatyta, kad atsakovas laiku negrąžinęs visos skolos sumos, įsipareigoja kreditoriui atlyginti visus atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.258 str.1d.) Tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (LR CK 6.258 str. 2d.).

Taip pat LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ir šis jos prašymas laikytinas pagrįstu bei tenkintinas.

Kasacinėje praktikoje konstatuota, kad skolininkui nesumokėjus kreditoriui priklausančių išmokų pradedamos skaičiuoti palūkanos. Tokiu atveju atsiranda skolininko pareiga sumokėti kreditoriui net tik skolą, bet ir už visą uždelstą atsiskaityti laiką su kreditoriumi dar ir palūkanas pagal Civilinį kodeksą (CK). Skolos mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl nors kreditoriaus ir skolininko sutartiniai santykiai nutrūksta, jiems ir toliau dar turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Tai reiškia, kad nutrūkus šalių sutartiniams teisiniams santykiams, vis tiek jiems taikytinos CK 6.210 ir 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir CK 6.37 str. 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis ieškovo A. Č. byloje dėl palūkanų priteisimo, bylos Nr. 3K-3-625/ 2008).

Pagal CK 6. 210 straipsnio 1d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines - palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant piniginei prievolei, palūkanų dydis apskaičiuojamas nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, bet tik nuo tuo momentu esančios skolos sumos. Šios palūkanos priteisiamos už kalendorines dienas nuo prievolės sumokėti skolą pažeidimo momento ir jos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

Kai byla iškeliama teisme, taikomos CK 6.37 straipsnyje nurodytos procesinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reika­laujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomos sumos, pavyzdžiui: delspinigių, pa­lūkanų ir pan.

Remiantis aukščiau paminėtu ieškovei priteistinos palūkanos iš atsakovo nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-07-01 (kreditorinio reikalavimo atsiradimo momentas) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolės įvykdymo terminą, iš jo, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už ieškovei priteistą 2 000,00 Lt sumą, kartu su materialinėmis palūkanomis, nuo ieškinio teisme priėmimo teisme dienos, t.y. 2011-07-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad palūkanas apskaičiuoja ir sumoka pats atsakovas ar ieškovė, o kilus ginčui antstolis vykdymo proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 565,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6p., 93 str. 1 d.). Tuo pačiu teismas šių iš atsakovo priteistų išlaidų atlyginimo įvykdymą atideda ir išdėsto, remiantis atsakovo materialine padėtimi (CPK 271 str.). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žyminio mokesčio dydis valstybei yra 68 Lt, kuris tenkinant ieškovės J. V. ieškinį, priteistinas valstybei iš atsakovo R. U..

Dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo.

Be to, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir jų patvirtinimui pateiktus argumentus, teismas laiko būtinu nustatyti sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymą dėl ieškovei priteistos sumos išieškojimo iš atsakovo ir valstybei. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad atsakovas kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos sumos. Tačiau kaip jau minėta, teismas atsižvelgdamas į ieškovės ir jos atstovų argumentus laiko, jog netenkintinas atsakovo prašymas skolos grąžinimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Ši teismo pozicija remiasi tuo, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes išdėsčius priteistos sumos grąžinimą ilgesniam laikui, tuo pačiu būtų pažeistas ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines ieškovės teises, jas gerbti ir ginti. Tokiu būdu kreditoriaus (ieškovės) teisė susigrąžinti skolą iš skolininko (atsakovo) turi būti ginama, o skolininkas (atsakovas) privalo gerbti ieškovės teisę ir stengtis kuo greičiau įvykdyti savo prievolę. Atskirai pastebėtina, kad sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymas netaikytinas dėl ieškovei iš atsakovo priteistų palūkanų sumai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovei J. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt skolą, 5% dydžio metines materialines palūkanas nuo 2 000 Lt sumos nuo 2010-07-01 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2 000 Lt sumos ir materialinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.1. Ieškovei J. V. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistos 2 000 Lt skolos sumokėjimą išdėstyti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 5 (penkis) mėnesius, pradedant mokėti nuo sekančio mėnesio ir mokant po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

2. Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini) 565,66 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 66ct) išlaidų už ieškovei J. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą 565,66 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt penkių litų 66 ct) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokėjimą išdėstyti per 2 (du) mėnesius, pradedant mokėti nuo sekančio mėnesio ir mokant po 282, 83 Lt iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. U. (a/k (duomenys neskelbtini) 68,00 Lt žyminio mokesčio ir 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso: 83,00 Lt (aštuoniasdešimt tris litus).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.