- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- I-3597-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03417-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. (O. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
O. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 600 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Ukmergės policijos areštinę. Anot pareiškėjo, atvykus į areštinę, konvojaus pareigūnai sulipo į automobilį ir naudojo prieš jį bei kartu vežtus asmenis fizinę jėgą, motyvuodami, jog konvojuoti asmenys rūkė. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2014 m. gruodžio mėn. išvis nerūko, tačiau pareigūnai jam 3-4 kartus smogė į krūtinę bei spyrė į kojas, grasino susidoroti, išlipus iš automobilio, dar kartą trenkė į krūtinę, spyrė į sėdmenis. Anot pareiškėjo, įėjęs į areštinę, dėl tokių pareigūnų veiksmų jis iškart kreipėsi į budėtoją. Toks nežmoniškas konvojaus pareigūnų elgesys, pasak pareiškėjo, pažemino orumą, sužalojo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, nemigą, baimę važiuoti konvojaus automobiliu.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–11).
Tarnyba nurodė, jog neturi duomenų, kad jos konvojaus pareigūnai pažeidė Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), naudojo fizinę prievartą prieš pareiškėją ir kitus kartu buvusius konvojuojamuosius. Taip pat neturi duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde minimų faktų būtų pradėtas ikiteisminis ar koks kitas tyrimas teisėsaugos institucijose. Pabrėžė, kad 2015 m. kovo 30 d. konvojaus dokumentacijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas ir kiti kartu buvę konvojuojamieji pažeidinėjo Konvojavimo taisykles, nevykdė savo pareigų, tačiau specialiosios priemonės ir fizinė jėga nebuvo panaudoti. Konvojaus dokumentuose nėra užfiksuota jokių konvojuojamuosius priėmusio Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno pastabų dėl sumušimų ar neteisėtų konvojaus pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigūnų veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti, pareiškėjas nepagrindė pareigūnų veiksmų neteisėtumo objektyviais ir nepaneigiamais įrodymais. Be to, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto, bei jos dydžio. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, kad garbės ir orumo pažeidimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas taip pat neįrodė neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nenurodė priežastinio ryšio egzistavimo tarp jų.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 38, 43).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pasak pareiškėjo, 2015 m. kovo 30 d. konvojaus pareigūnai prieš jį panaudojo fizinę jėgą – trenkė į krūtinę, apspardė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Ukmergės rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 16).
Pagal Konvojavimo taisyklių 50.12 p. konvojuotojas privalo su konvojuojamaisiais elgtis pagal šių taisyklių nustatytą tvarką, nežemindamas jų garbės ir orumo. Pagal Konvojavimo taisyklių 123 p. draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.
Į bylą pateiktame kelionės žiniaraštyje duomenų apie pareiškėjo ar kitų tą dieną konvojuotų asmenų nusiskundimus nėra (b. l. 14). Tuo tarpu į bylą pateiktuose konvojaus pareigūnų T. K. (T. K.) ir V. M. (V. M.) tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13, 18) nurodyta, jog konvojuojamieji, tarp kurių ir pareiškėjas, 2015 m. kovo 30 d. konvojaus metu rūkė, triukšmavo, keikėsi, į pastabas nereagavo. Tarnybiniuose pranešimuose taip pat pažymėta, jog fizinė prievarta ir specialiosios priemonės prieš konvojuojamuosius nebuvo panaudota.
Taigi konvojaus dokumentuose nėra užfiksuota jokių konvojaus pareigūnų ar konvojuojamuosius priėmusio Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūno pastabų dėl sumušimų ar neteisėtų konvojaus pareigūnų veiksmų. Ukmergės rajono policijos komisariatas taip pat patvirtino, kad pareiškėjas dėl netinkamo Tarnybos pareigūnų elgesio į jį nesikreipė (b. l. 36). Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie sveikatos pablogėjimą po 2015 m. kovo 30 d. konvojavimo.
Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. J. (O. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.