- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- T-694-1021/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28971-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Nuteistasis
- K. K.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo esmė.
2018-10-19 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisijos) priimtu nutarimu Nr. LK-188 nutarta taikyti nuteistajam K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 6 mėn. 16 d. (skaičiuojant 2018-10-19) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 2 d. 1 p.
Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia 2017-07-09; bausmės pabaiga: 2019-05-05. Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirto bausmės laiko 2018-02-15.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Kybartų pataisos namuose 2018-10-19 protokolu Nr. LK - 183, bei vadovaudamasi LR BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė: nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis K. K. anksčiau teistas 3 (tris) kartus: chuliganizmas 1979-03-29, 225 str. 2 d.; savavaldžiavimas 2001-05-25, 214 str. 2 d.; grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. 2014-04-28; 145 str. 1 d. Nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis (22 m.). Dabartinis teisės pažeidimas panašus nusikaltimų modelis, nusikaltimo nepripažįsta. Nuteistasis teigia jog prieš suėmimą gyveno nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. ir dabar vyks gyventi pas seserį adresu: (duomenys neskelbtini) turi 55 procentų neįgalumą. Prieš nusikaltimą apie du metus dirbo vairuotoju Vilniaus rajono komunalinėje įmonėje. Pataisos namuose dėl darbo vietų trūkumo ir sveikatos būklės neįdarbintas, turi 55 procentų neįgalumą, tačiau teigia, kad išleistas į laisvę turės galimybę įsidarbinti sesers automobilių servise, įkalinimo įstaigoje darbas nebuvo siūlytas. Išsilavinimas pagrindinis-10 klasių, specialybė-vairuotojas - autošaltkalvis. Teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys apie 15 Eur, teigia, kad padarytą žalą atlyginęs. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje turėjo kreditinių įsiskolinimų apie 100 Eur, kuriuos išmokėjęs. Nuteistasis teigia, kad bendrauja su seserimi ir pussesere. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, bendrauja laiškais, skambina taksofonu, giminaitės į pasimatymą atvykti negali dėl prastos sveikatos. Dabartiniu metu (pastarųjų metų laikotarpyje) alkoholio vartojimo problemų nestebima. Smurtiniai nusikaltimai (smurtas prieš sugyventinę), padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, jog išgėręs nevaldo savo elgesio, emocijų. Atlikdamas bausmę lankė programą, skirtą spręsti alkoholio vartojimo problemas. Supranta, kad alkoholio vartojimas turi neigiamų pasekmių tiek jam, tiek visuomenei, tačiau savo asmenines problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nureikšmina. Narkotinių medžiagų vartojimą neigia. Sveikatos istorijoje duomenų apie priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nėra. Įstaigoje nėra baustas už narkotikų vartojimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai)): pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (41 balas); HCR-20 žemą pakartotinio smurtinio elgesio riziką. Ši rizika gali išaugti nuteistajam pradėjus vartoti alkoholį ir atnaujinus santykius su buvusia sugyventine Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi drausminių nuobaudų, teigiamas požiūris į priežiūrą ir teisėsaugą, teigiamas požiūris į darbą, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, nenutrūkę ryšiai su šeima, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, žema pakartotinio smurtinio elgesio rizika. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
2. Duomenys apie nuteistojo teistumus.
K. K. atlieka 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę 2018-01-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (2 epiz.), 145 str. 2 d., 233 str. 1 d. Anksčiau jis teistas: 2014-04-28 Vilniaus apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., paskirta bausmė – 10 mėn. laisvės apribojimo
3. Kiti duomenys.
Atsiliepimas
Nei nuteistasis, nei Kybartų PN papildomų duomenų, atsiliepimų ar kitų prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad komisijos nutarimo tvirtinimui neprieštarauja.
Kybartų PN pateikė nuteistojo K. K. asmens bylą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokurorė A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Priimtas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi drausminių nuobaudų, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, teigiamas požiūris į darbą. K. K. iš viso teistas keturis kartus. Šiuo metu bausmę atlieka už fizinio skausmo sukėlimą, poveikį liudytojui ar nukentėjusiam asmeniui ir už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad K. K. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, nes tokį veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į aukščiau minėtas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistasis teistas jau nebe pirmą kartą, o dėl paskutinių padarytų nusikaltimų kaltu neprisipažino. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausme laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami. Būtent todėl nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 6 mėn. 16 d., vertinant su visa paskirta bausme (1 m. 10 mėn.), yra pakankamai didelė. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Vertinant aukščiau aptartas neigiamas nuteistojo nuostatas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, spręstina, kad likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertintina, kad šiuo metu nuteistąjį K. K. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. prašo netvirtinti 2018-10-19 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-188, kuriuo nuteistajam K. K. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
4. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str.. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 260 str.2 d.).
BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis neįeina. K. K. nuteistas 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2018-10-19 duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėn. 10 d. 2018-02-15 nuteistasis atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tuo atitinka lygtinio paleidimo sąlygą, numatytą BVK 157 str. 2 d. 1 p., todėl nuteistajam esant šiai sąlygai gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2018-10-15 socialinio tyrimo išvados Nr. 5/50-1183 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.1 p. nurodoma, kad naujai atvykus į įstaigą nuteistajam buvo sudarytas Socialinės reabilitacijos planas: rekomenduota lankyti koplytėlę, tobulinti asmeninius įgūdžius dailės ar kito meno srityje. Iš socialinės tyrimo išvados teismui nėra galimybės nustatyti, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
BVK 157 str. 1 d. taip pat numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1. p. matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 41 balai (pagal OASys), 20 vertinimo balų sudaro nekintantys veiksmai (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, kintantys balai sudaro didesnę dalį - 21 balų. Tačiau nurodoma, kad ši rizika gali išaugti nuteistajam pradėjus vartoti alkoholį ir atnaujinus santykius su buvusia sugyventine.
Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas (sąlyga), numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisija priimtame nutarime savo išvadą, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, iš esmės grindžia tuo, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (teismo vertinimu, iš socialinės reabilitacijos plano nėra aišku ar nuteistasis vykdo numatytas priemones), neturi drausminių nuobaudų, teigiamas požiūris į priežiūrą ir teisėsaugą, teigiamas požiūris į darbą, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, nenutrūkę ryšiai su šeima, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, žema pakartotinio smurtinio elgesio rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorė su komisijos nutarimu nesutinka. Teismas prokurorės nuomonei pritaria, ir su komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesutinka, kadangi padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 20 balais, be to didesnę dalį – 21 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už fizinio skausmo sukėlimą, poveikį liudytojui ar nukentėjusiam asmeniui ir už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Anksčiau jis teistas už tapačią nusikalstamą veiką –grasinimą nužudyti 2014-04-28, tačiau išvadų nepadarė, pakartotinai padarė tą pačią veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad jis pagal paskutinį nuosprendį visas veikas padarė būdamas apsvaigęs, ne tik grasino nužudyti, bet ir grasindamas nužudyti naudojo peilį, juo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kitam nukentėjusiajam grasindamas nužudyti mėtė į langus akmenis, pakartotinai grasino nužudyti nukentėjusiąją sugyventinę, belsdamas į duris ir daužydamas langą, be to dėl padarytų veikų nesigalėjo, o grasino nukentėjusiajai apipilti sieros rūgštimi, jei ji nepakeis parodymų. Iš OASys suvestinės lentelės - pakartotino teistumo rizikos lentelės matyti, kad daugiausia - 20 balų sudaro „informacija apie teisės pažeidimus“, 5 balus – ,,gyvenimo stilius ir draugai“, 2 balus - „piktnaudžiavimas alkoholiu“, 4 balus - ,,emocinė gerovė“, 10 balų -,,mąstymas ir elgesys“. Prie aplinkybių, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, komisija priskiria tai, kad vykdo individualiame plane numatytas priemones, tačiau jas privalo vykdyti kiekvienas nuteistasis, jų vykdymas yra būtinoji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga, o ne pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo kriterijus. Komisijos motyvas, kad nuobaudų neturi, taip pat nėra priskiriamas prie pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių, kadangi vidaus taisyklių privalo laikytis kiekvienas nuteistasis. Taip pat teismo vertinimu tai, kad nuteistojo teigiamos nuostatos į darbą, teigiamas požiūris į priežiūrą ir teisėsaugą nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Socialinio tyrimo išvados 4.7 p. nurodyta, kad dabartiniu metu (pastarųjų metų laikotarpyje) alkoholio vartojimo problemų nestebima. Smurtiniai nusikaltimai (smurtas prieš sugyventinę), padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, jog išgėręs nevaldo savo elgesio, emocijų. Atlikdamas bausmę lankė programą, skirtą spręsti alkoholio vartojimo problemas. Supranta, kad alkoholio vartojimas turi neigiamų pasekmių tiek jam, tiek visuomenei, tačiau savo asmenines problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nureikšmina. Narkotinių medžiagų vartojimą neigia. Sveikatos istorijoje duomenų apie priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nėra. Įstaigoje nėra baustas už narkotikų vartojimą, 4.8 p. nurodyta, kad bendrauja su kitais, tačiau su jais nėra susijęs artimais ryšiais. Kai kurių savo savybių nemėgsta ir norėtų jas pakeisti, tačiau nėra visiškai savimi nusivylęs, 4.9 p. nurodyta, kad nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka nuteistojo amžių, išsilavinimą. Kartais linkęs pasielgti impulsyviai, nes tokį veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra grasinęs smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Savitvardos praradimai siejami su alkoholio vartojimu, apsvaigimo būsenoje greitai susierzina, elgiasi agresyviai. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip jis pats supranta prisidėjęs prie problemos atsiradimo yra prieštaravimų. Apgalvoja kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Šiuo metu turi konkrečius, įgyvendinamus planus. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypatingai kai jo prašoma tai padaryti. Vertindamas aplinką ir kitus žmones yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu" ir pernelyg greitai daryti išvadas, 4.10 p. nurodyta, Nuteistojo pažiūros į įstatymą ir tvarką yra teigiamos, jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Diskriminacinių nuostatų nestebima. Nuostatos į priežiūrą teigiamos. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Šios paminėtos aplinkybės turi tiesioginės įtakos nuteistojo kriminogeniniams veiksniams, kadangi iš socialinio tyrimo išvados 7.2 p. matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai; alkoholio vartojimo problemos: smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; problemų sprendimo įgūdžių stoka. Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nuteistasis nuteistas už grasinimą nužudyti (trys epizodai), poveikį nukentėjusiajai – grasinimą apipilti rūgštimi, grasindamas ėmęsis aktyvių veiksmų – panaudojęs peilį, juo padaręs nežymų sužalojimą, mėtęs akmenis į langus, kas rodo, jog susiklosčius tam tikroms aplinkybėms jis šiuos grasinimus gali ir realizuoti. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, jis turi būti mažintinas nuteistojo pastangomis, todėl darytina išvada, kad nėra jokio nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, todėl turi būti mažintini. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo taikymas nepagrįstai, formaliai atitinkant lygtinio paleidimo sąlygas, iškreips bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai ar atliekant nedidelę dalį, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, nebaisu ar apsimoka ir nusikalsti, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui manant, kad kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl komisijos nutarimas yra nepagrįstas, ir jį atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 2 d., 7 d., 364 str., teismas,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. LK-188, kuriuo nuteistajam K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.
Nuteistojo K. K. asmens bylą gražinti Kybartų pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.