Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 06.00 val. jis iš Salomėjos Neries gatvės nuvažiavo į degalinę „Orlen“, kurioje nusipirko atsigerti, po ko išvažiavęs iš degalinės jis važiavo vakarinio aplinkkelio link. Ties prekybos centru „Big“ jam degė žalias šviesoforo signalas. Buvo tamsu, nors nelijo, tačiau buvo drėgna. Važiuodamas šviesoforo link jis pasirinkto greičio nekeitė, pasirinko reikiamą trečią eismo juostą tam, kad vėliau iš karto galėtų pasukti į vakarinį aplinkkelį. Pėsčiosios siluetą jis matė: pėsčioji žengė apie porą metrų, tačiau jis manė, kad pėsčioji jį praleis, nes jam degė žalias šviesoforo signalas. Automobilio langai buvo šlapi, taigi norėdamas įjungti šildytuvą jis nuleido akis nuo kelio, o prieš pat sankryžą jam vėl pakėlus akis į kelią pėsčioji nuo jo vairuojamo automobilio dešinės pusės buvo nutolusi apie metrą, taigi jis nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąją. Savo veiksmus jis vertina blogai, dėl savo veiksmų jis atsiprašo teismo posėdžių salėje esančios nukentėjusiosios. Jis vairuoja sunkvežimį, o turėdamas laisvo laiko dirba (duomenys neskelbtini), taigi vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas.

3. Teisiamojo posėdžio metu J. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 06.00 val. ryte jis, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu važiavo trečia eismo juosta Ukmergės gatve, Vilniuje, nuo miesto centro pusės Ukmergės link. Pravažiavęs sankryžą prie „Orlen“ degalinės jis pamatė, kad sankryžoje ties prekybos centru „Big“ jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Tai matydamas jis nekeisdamas važiavimo greičio ta pačia eismo juosta ramiai važiavo toliau tiesiai. Eismas tuo metu buvo minimalus, ar greta jo važiavo kiti automobiliai, jis nepamena. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties prekybos centru „Big“, jis pamatė jam iš dešinės judantį žmogaus siluetą. Koks tuo metu buvo atstumas nuo jo vairuojamo automobilio iki šio silueto, jis tiksliai nurodyti negali. Jam pastebėjus siluetą žmogus jau buvo įžengęs į pirmąją eismo juostą ir nuėjęs porą metrų nuo šaligatvio. Jis pastebėjo, kad žmogus sulėtino žingsnį. Jis buvo tikras, kad minėtas žmogus lėtindamas žingsnį sustos pilnai, o jį praleidęs eis toliau. Kadangi jam degė žalias šviesoforo signalas, o žmogui – raudonas šviesoforo signalas, jis pagrįstai tikėjosi, kad žmogus jam suteikia pirmumo teisę. Artėdamas prie perėjos jis nuėmė koją nuo greičio pedalo ir važiavo toliau. Tuo metu buvo labai šalta todėl norėdamas įjungti šildymą jis nukreipė žvilgsnį nuo kelio. Tai truko 1-2 sekundes. Pakėlęs akis jis staiga pamatė, kad minėtas žmogus yra maždaug pusės metro – metro atstumu nuo jo vairuojamo automobilio ties dešiniu priekiniu žibintu. Jis spėjo uždėti koją ant stabdžių, tačiau pajuto smūgį, sudužo priekinis automobilio stiklas. Tam, kad į ką nors neatsitrenktų, jis iš lėto sustojo, t. y. jo stabdymas nebuvo ekstremalus, jis stabdė palengva. Minėtą žmogų jis partrenkė perėjos ribose, važiuodamas trečia eismo juosta tiesiai, t. y. prieš smūgį jis vairo niekur nesukinėjo. Sustojęs jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Iš karto po to sustoję policijos pareigūnai jo paklausė, kas įvyko. Policijos pareigūnai matė, kad moteris gulėjo ant kairiojo šono maždaug trijų – keturių metrų atstumu už perėjos, jos galva buvo nukreipta Perkūnkiemio link, ji gulėjo kažkur viduryje tarp ketvirtos ir trečios eismo juostų. Pirmas pėsčiosios kontaktas su jo vairuojamu automobiliu buvo į automobilio priekinį bamperį ties dešiniu žibintu, po to pėsčioji atsitrenkė į variklio dangtį bei priekinį stiklą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio priekinis bamperis prie dešinio žibinto, variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas. Eismo įvykio metu buvo tamsu, sankryža buvo apšviesta žibintais, tik virš perėjos nedegė vienas žibintas. Asfalto danga buvo drėgna, tačiau nelijo. Jis matė, kad moteris buvo be atšvaitų, ji ėjo su gobtuvu ant galvos, iš po moters striukės buvo išsikišę ausinukai, ji buvo apsirengusi tamsiais rūbais, juoda arba tamsiai ruda striuke. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, žibintai buvo tvarkingi, jis važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, dėl to pėsčioji turėjo jį matyti. Dėl eismo įvykio jis labai gailisi, jis yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą (b. l. 88-90).

5. Specialistas, ištyręs A. L. kūną, pastarajame nustatė muštinę žaizdą su odos nubrozdinimu kairio momenkaulio projekcijoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, abipus krūtinės ląstoje su dauginiais šonkaulių lūžiais krūtinės ląstos kairėje, kairės mentės lūžiu, kraujosruva širdyje, poodines kraujosruvas kairiame petyje, pilve, juosmens dešinėje, dešinėje ir kairėje šlaunyje, dešinėje ir kairėje blauzdoje su dešinio blauzdikaulio lūžiu, poodines kraujosruvas dešinėje pėdoje, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) prieš patenkant į gydymo įstaigą, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajai. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos abipus žastuose pagal jų lokalizaciją ir pobūdį labiausiai tikėtina padarytos medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimai nevertinamos ir nekvalifikuojamos. Injekcinės žymės krūtinės ląstos dešinėje, abipus alkūnių linkiuose, kairio dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, abipus kirkšnyse padarytos duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina medicininių manipuliacijų metu, todėl kaip sužalojimai nevertinamos ir nekvalifikuojamos. A. L. mirė nuo kūno sumušimo – tai nurodo muštinė žaizda su odos nubrozdinimu kairio momenkaulio projekcijoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, dešiniame ir kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, abipus krūtinės ląstoje su dauginiais šonkaulių lūžiais krūtinės ląstos kairėje, kairės mentės lūžiu, kraujosruva širdyje, poodinės kraujosruvos kairiame petyje, pilve, juosmens dešinėje, dešinėje ir kairėje šlaunyje, dešinėje ir kairėje blauzdoje su dešinio blauzdikaulio lūžiu, poodinės kraujosruvos dešinėje pėdoje, kairiame sėdmenyje, kairiame kelyje, kas komplikavosi smegenų edema, koma, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. (Duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis A. L. mirė (duomenys neskelbtini), A. L. mirtis įvyko nuo specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų visumos. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją kūne labiausiai tikėtina, kad A. L. nukentėjo eismo įvykio metu kaip pėsčioji bei sužalojimų padarymo metu buvo vertikalioje kūno padėtyje, kai pirminis trauminis poveikis buvo į kairę A. L. pusę. A. L. lavono raumenyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 29-36).

6. Vaizdo įraše, darytame prekybos centre „Big“ įrengta vaizdo kamera, nukreipta į Ukmergės gatvės važiuojamąją dalį, užfiksuota važiuojamojoje dalyje esanti reguliuojama pėsčiųjų perėja. Vaizdo įrašas prasideda, kai įrašo laikrodis rodo 2019 m. spalio 20 d. 05:56:04. Paros metas tamsus, gatvė apšviesta, matomumas geras. Įrašo pradžioje pėstiesiems dega raudonas šviesoforo signalas. 05:56:12 pėstiesiems užsidega žalias šviesoforo signalas. 05:56:16 matyti nuo prekybos centro „Big“ Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies link įstrižai iš kairės į dešinę per prekybos centro aikštelę einanti moteris, kuri artėja reguliuojamos pėsčiųjų perėjos link. Tuo metu tolumoje pėsčiajai iš kairės reguliuojamos pėsčiųjų perėjos link artėja automobilio šviesos. Pėsčioji eina sparčiu tempu. 05:56:25 pradeda mirksėti pėstiesiems skirtas žalias šviesoforo signalas, tuo metu moteris eina nuo prekybos centro „Big“ per aikštelę pažymėta pėsčiųjų perėja ir yra ties saugumo salele. 05:56:29 pėstiesiems užsidega raudonas šviesoforo signalas, moteris tuo metu eina per prekybos centro automobilių aikštelę ir artėja važiuojamosios dalies link. 05:56:36 moteris prieina ties važiuojamąja dalimi prie pėsčiųjų perėjos, jai dega raudonas šviesoforo signalas. 05:56:37 automobiliams užsidega žalias šviesoforo signalas. Priėjusi važiuojamąją dalį moteris net nestabtelėjusi greitu tempu eina toliau. 05:56:38 moteris įžengia į pirmąją eismo juostą. Tuo metu pėsčiajai dega raudonas šviesoforo signalas, jai iš kairės matyti jos link artėjančio automobilio šviesos. Pėsčioji nuo šaligatvio įžengusi į važiuojamosios dalies pirmąją eismo juostą pėsčiųjų perėja toliau greitu tempu eina į kitą gatvės pusę. Eidama per važiuojamąją dalį pėsčioji toliau eina tolimesniu perėjos žymėjimo kraštu, važiuojamojoje dalyje nestabteli, visą laiką greitu tempu eina per gatvę pėsčiųjų perėja. Tuo metu pėsčiajai iš kairės jos link važiuojančio automobilio šviesų vaizdo įraše nesimato, jas užstoja prie prekybos centro „Big“ esantys objektai. 05:56:39 pradedamas matyti trečia eismo juosta reguliuojamos perėjos link artėjantis šviesios spalvos automobilis. Pėsčioji greitu tempu nestabtelėdama eina per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos žymėjimo tolimesniu kraštu, o tuo metu trečia eismo juosta pėsčiajai iš kairės jos link artėja šviesios spalvos automobilis, kuris artėdamas perėjos, kuria eina pėsčioji, link važiuoja tolygiai, greičio nemažina. 05:56:44 pėsčiajai esant trečioje eismo juostoje šia eismo juosta važiuojantis šviesios spalvos automobilis partrenkia pėsčiąją. Smūgį pėsčioji patiria į kairįjį šoną, automobilis pėsčiąją kliudo priekiniu dešiniuoju kampu. Po smūgio pėsčioji užkrenta ant ją partrenkusio automobilio priekinės dalies. Smūgio metu automobilis pradedamas intensyviai stabdyti. Pėsčiosios partrenkimo metu intensyviai stabdomas šviesios spalvos automobilis toliau juda trečia eismo juosta, nuo jo nukrenta pėsčioji. Pėsčioji nuo automobilio ant važiuojamosios dalies nukrenta ties išvažiavimu iš prekybos centro „Big“. Pėsčiajai nukrentant nuo ją partrenkusio automobilio priekinės dalies automobilis toliau juda į priekį intensyviai stabdomas ir po to jo įraše nebesimato (b. l. 52-53).

7. Specialistas, ištyręs eismo įvykio mechanizmą, nustatė, kad tikėtina tokia šio eismo įvykio eiga: pėsčioji degant raudonam šviesoforo signalui įžengė į Ukmergės gatvės reguliuojamą pėsčiųjų perėją tada, kai automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant jo nurodytu 50 km/h greičiu, nuo pėsčiosios partrenkimo vietos buvo ne mažesniu kaip 56,5 – 73,5 metrų atstumu, priklausomai nuo pėsčiosios ėjimo tempo; pėsčiajai įžengus į trečią eismo juostą automobilis „Honda Civic“ priekiniu bamperiu apie 0,2 metro dešiniau vidurio partrenkė pėsčiąją, nublokšdamas ją į padėtį, kurioje ji buvo užfiksuota po eismo įvykio; po pėsčiosios partrenkimo vairuotojo stabdomas automobilis „Honda Civic“ pravažiavo Ukmergės – Bieliūnų gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Nustatyti, kokiu greičiu prieš pat partrenkimą važiavo automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, negalima. Pėsčioji automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenkta Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Ukmergės link, trečioje eismo juostoje arčiau pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi. Automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, kuri važiuojama dalimi iki nutrenkimo vietos nuėjo apie 7,35 metrų atstumą. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiosios veiksmai, t. y. ji ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, kai jai iš kairės ne mažesniu kaip 56,5 – 73,5 metrų atstumu artėjo automobilis, sudarydama jam kliūtį, ir automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pėsčiajai pradėjus eiti važiuojama dalimi jo automobilio eismo juostos link laiku nelėtino greičio, kad išvengtų pėsčiosios partrenkimo, kai vairuotojas tokią galimybę turėjo (b. l. 61-64).

8. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis. Vairo mechanizmo būklė, stabdžių sistemos būklė, kojinio (pagrindinio) stabdžio, rankinio (stovėjimo) stabdžio, apšvietimo signalų prietaisų būklė, automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė tvarkingos. Kitų agregatų mechanizmų būdingų gedimų nėra (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad J. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – vaizdo įraše, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti, taip pat specialistų pateikti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 06.00 val. J. D., vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Ukmergės gatve, Vilniuje, trečia eismo juosta iš trijų išvažiavimo iš miesto link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimą, pagal kurį atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams: priartėjęs prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties pastatu, esančiu Ukmergės g. 369, atsiradus kliūčiai – per Ukmergės gatvės važiuojamąją dalį degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui jam iš dešinės į kairę ėjusiai pėsčiajai A. L., nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė A. L., kuri nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

10. Minėta, kad J. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, taigi J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

11. Teisiamojo posėdžio metu J. D. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja O. K. ir pateikė teismui 2020 m. spalio 11 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp J. D. ir O. K., kuriame nurodyta, jog šalys tarpusavio ginčą išsprendė taikiai ir J. D. įsipareigoja per 10 kalendorinių dienų nuo šios sutarties patvirtinimo galutiniu teismo procesiniu sprendimu sumokėti O. K. 1 000 eurų, taip pat J. D. įsipareigoja O. K. sumokėti 2 500 eurų penkiomis lygiomis dalimis, t. y. po 500 eurų iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 dienos, pradedant 2020 m. lapkričio mėnesiu (b. l. 149).

12. J. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, su nukentėjusiąja O. K. susitarė dėl jai padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos bei su O. K. susitaikė. J. D. nėra teistas (b. l. 91), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 92-95), tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Nuo (duomenys neskelbtini) J. D. vykdo individualią veiklą (b. l. 123), nuo (duomenys neskelbtini) jis dirba UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-122). UAB „S.“ charakteristikoje nurodyta, kad J. D. pasižymi stipriu polinkiu gerai išmokti atlikti jam pavestą darbą, per visą darbo istoriją J. D. nė karto nebuvo pavėlavęs į darbą, apsvaigęs ar kitaip šiurkščiai pažeidęs darbo drausmę; J. D. yra draugiškas, nestokoja humoro jausmo, moka susikoncentruoti ir tinkamai bei laiku atlikti savo pareigas (b. l. 125). Sodininkų bendrijos „P.“ charakteristikoje J. D. apibūdinamas kaip gerai išauklėtas, darbštus ir nekonfliktiškas žmogus, kuris visada padėdavo bendrijos rengiamose talkose bei šventėse (b. l. 126). J. D. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad J. D., skyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams J. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su O. K. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

13. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. D. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė ypatingai sunkias pasekmes, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. D. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Šios išvados nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu J. D. nurodytos aplinkybės, esą teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga darbe: teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. J. D., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Dėsninga, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

15. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė J. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatė specialistas, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo ne tik J. D., bet ir A. L. veiksmai – per važiuojamąją dalį ji ėjo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Įvertinus šias aplinkybes nustatytinas minimalus J. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – vieneri metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 68 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

J. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja O. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2020 m. spalio 11 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pasirašytą tarp J. D. ir O. K., kuriuo J. D. įsipareigoja per 10 kalendorinių dienų nuo šios sutarties patvirtinimo galutiniu teismo procesiniu sprendimu sumokėti O. K. 1 000 eurų, taip pat J. D. įsipareigoja O. K. sumokėti 2 500 eurų penkiomis lygiomis dalimis, t. y. po 500 eurų iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 dienos, pradedant 2020 m. lapkričio mėnesiu.

Skirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.