Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuspręsta nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198? straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuspręsta paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamas, veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198? straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu, nuspręsta paskirtą subendrintą bausmę A. Č. sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta šiuo nuosprendžiu nustatytą subendrintą ir sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-04-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-11-05.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-11-05, nuspręsta A. Č. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta A. Č. pripažinti recidyvistu.

Nuosprendžiu išspręsti civilinio ieškinio, laikino nuosavybės teisių apribojimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t. y. ne vėliau kaip 2025-04-26 15 val. 18 min. 02 sek., neteisėtai įgijo nukentėjusiosios V. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ bevertę bekontaktę banko mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su tame pačiame banke V. Ž. vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos prisijungimo kodą – PIN, kuriuos laikė su savimi iki 2025-04-30 08 val. 00 min. 21 sek., bei realizavo neteisėtai inicijuodamas ir atlikdamas 18 finansinių operacijų, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Be to, A. Č. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule įgijo svetimą turtą,

2.1. t. y. 2025-04-26 15 val. 18 min. 02 s, turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę - V. Ž. vardu išduotą AB „Swedbank“ bevertę bekontaktę banko mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žinodamas jos PIN kodą, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., patikrino jos AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pinigų likutį,

2.2. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025-04-27 19 val. 41 min. 07 s, PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., patikrino jos aukščiau paminėtos sąskaitoje esantį pinigų likutį,

2.3. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025-04-28 09 val. 04 min. 18 s, PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., norėjo išgryninti 1 000 Eur iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes operacija buvo atmesta, viršijant pinigų limitą,

2.4. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 09 val. 04 min. 40 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., norėjo išgryninti 900 Eur iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes operacija buvo atmesta, viršijant pinigų limitą,

2.5. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 09 val. 04 min. 55 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos išgrynino 800 Eur,

2.6. po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 10 val. 49 min. 35 s, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį stacionarų elektroninį kasos skaitytuvą, suvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos atsiskaitė už pirkinius už 100 Eur sumą,

2.7. po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025-04-29 08 val. 04 min. 49 s, PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., patikrino jos aukščiau paminėtos sąskaitoje esantį pinigų likutį,

2.8. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 05 min. 12 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos išgrynino 800 Eur,

2.9. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 05 min. 56 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos išgrynino 20 Eur,

2.10. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 10 min. 13 s, toje pačioje vietoje, įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos išgrynino 50 Eur,

2.11. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 26 min. 30 s, toje pačioje vietoje, įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., patikrino jos aukščiau paminėtos sąskaitoje esantį pinigų likutį,

2.12. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 26 min. 51 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., norėjo išgryninti 100 Eur iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes operacija buvo atmesta, viršijant pinigų limitą,

2.13. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 27 min. 07 s, toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., norėjo išgryninti 50 Eur iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes operacija buvo atmesta, viršijant pinigų limitą,

2.14. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 10 val. 33 min. 18 s, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį stacionarų elektroninį kasos skaitytuvą, suvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos atsiskaitė už pirkinius už 35,92 Eur sumą,

2.15. po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 11 val. 13 min. 41 s, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį stacionarų elektroninį kasos skaitytuvą, suvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos atsiskaitė už pirkinius už 55,03 Eur sumą,

2.16. po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 13 val. 12 min. 32 s, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į ten esantį stacionarų elektroninį kasos skaitytuvą, suvedė PIN kodą pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos atsiskaitė už pirkinius už 78 Eur sumą,

2.17. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025-04-30 08 val. 00 min. 52 s, įdėjo aukščiau nurodytą mokėjimo kortelę į PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ten esantį bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., patikrino jos aukščiau paminėtos sąskaitoje esantį pinigų likutį,

2.18. po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 08 val. 01 min. 21 s., toje pačioje vietoje, neišėmęs iš bankomato aukščiau nurodytos mokėjimo kortelės, suvedė iš naujo PIN kodą, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, taip pažeidžiant AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikuojant save kaip nukentėjusiąją V. Ž., iš jos aukščiau paminėtos sąskaitos išgrynino 660 Eur, tokiu būdu jis neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo patvirtinimo duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko 18 finansinių operacijas, taip jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą - V. Ž. priklausantį turtą, viso 2 599 Eur pinigines lėšas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.4. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skyrė A. Č. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei sankcijų vidurkis, tačiau gerokai didesnis nei sankcijų minimumas. Remiantis teigiamai A. Č. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, teismas turėjo pagrindą ir teisinę galimybę skirti už atskiras veikas dar trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmes.

4. Atsiliepimų į nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir A. Č. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

Dėl A. Č. paskirtos bausmės

8. Kaip minėta, nuteistasis A. Č. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti.

9. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamajame įstatyme numatytos baudos, laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Č. už nurodytas nusikalstamas veikas paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes bei, įvertinęs nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nustatė jų dydžius didesnius nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies minimalus dydis (numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis – trys mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)). Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrino apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę už nusikalstamas, veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrino dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir nustatė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi – vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. Č. galutinę bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nustatytą subendrintą ir sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu skirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir A. Č. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Č. bausmes, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. Č. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis) ir dvi – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), veikos baigtos, į nuteistojo asmenybę, jog teistas trylika kartų, ne kartą ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs, nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas įvykdė netrukus po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio paskelbimo už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas A. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas pačią griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Esant nustatytoms dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybę, įvertinus A. Č. kriminalinę praeitį, tai, kad A. Č. praeityje buvo skirtos ir švelnesnės bausmės (bauda ir areštas), be to, nuteistajam buvo taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, taip suteikiant galimybę pasitaisyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą, taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu A. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Č. paskirtą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad A. Č. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar paskirti kitą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. Č. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo A. Č. atžvilgiu bei argumentavo, kodėl minėtos nuostatos taikytos būti negali.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. Č.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį A. Č. gynė gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3. punktu, prašoma iš A. Č. valstybės naudai priteisti 100,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju A. Č. nors ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. Č..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo A. Č. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme