Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Š. 2026 m. sausio 21 d. apie 8 val. 24 min. kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys 59-ajame kilometre, Švenčionių rajono savivaldybėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,78 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų tyrimo teisme metu A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad vartojo alkoholį iš vakaro, dieną buvo nevalgiusi, naktį mažai miegojo, tačiau ryte nesijautė neblaivi ir automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), taip pat į mokyklą vežė dukras. Kelias buvo slidus, automobilio nesuvaldė, todėl įvyko eismo įvykis. Atvykę policijos pareigūnai, patikrino jos blaivumą. Su jai nustatytu neblaivumu tuo metu nesutiko, nes išsigando atsakomybės. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2026 m. sausio 21 d. apie 8 val. 15 min. jis automobiliu apie 75-80 km/h greičiu važiavo keliu Švenčionys-Švenčionėliai, Švenčionėlių kryptimi. 59-ajame kilometre, kelio vingyje pastebėjo iš Švenčionėlių pusės į Švenčionių pusę važiuojantį automobilį, kuris važiavo priešpriešine puse, t. y. jo eismo juosta. Pastebėjęs, kad automobilis atvažiuoja į jo automobilį, spėjo pasitraukti kiek įmanoma į dešinę pusę ir beveik sustojo, bet iš priekio važiavęs automobilis kliudė jo automobilio vairuotojo (kairę) pusę. Po smūgio jo automobilis buvo apsuktas ir atsidūrė sniego pusnyje. Iš automobilio išlipo pats, važiavo vienas, nenukentėjo. Automobilyje „Toyota Avensis“, kuris į jį atsitrenkė, buvo vairuotoja moteris ir dvi keleivės. Jam paklausus, ar niekas nenukentėjo, vairuotoja atsakė, kad niekas nenukentėjo. Bendraujant su vairuotoja, jam kilo įtarimas, kad ji gali būti apsvaigusi nuo alkoholio, kadangi jos akys buvo paraudusios ir nuo jos sklido specifinis alkoholio kvapas. Nedelsiant jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (b. l. 45-46).

Liudytojo policijos pareigūno R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2026 m. sausio 21 d. apie 8 val. 24 min. gautas pranešimas, kad L. M. automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš Švenčionių į Švenčionėlių miesto pusę, susidūrė su kitu automobiliu, žmonės nenukentėjo. Pranešėjas įtaria, kad kito automobilio vairuotoja gali būti neblaivi. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad kelyje Nr. 111, Utena-Kaltanėnai-Švenčionys 59-ajame kilometre, netoli Varakalių kaimo, Švenčionių rajone, susidūrė automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. M.. Eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilis „Toyota Avensis“, kurį vairavo A. Š., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu Renault Scenic“. Abu automobiliai stovėjo vienoje eismo juostoje kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys kairėje eismo juostoje, žiūrint iš Utenos pusės. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojai A. Š. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,86 prom. girtumas, antru tikrinimu – 1,78 prom. girtumas. Kartu su ja automobilyje važiavo jos vaikai P. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) m., ir E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Automobilio „Renault Scenic“ vairuotojas L. M. buvo blaivus (0,00 prom.), automobiliu važiavo vienas (b. l. 51-52).

Liudytojo policijos pareigūno S. B. (S. B.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2026 m. sausio 21 d. apie 8 val. 24 min. gautas pranešimas, kad L. M. automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš Švenčionių į Švenčionėlių miesto pusę, susidūrė su kitu automobiliu, žmonės nenukentėjo. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad kelio Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys 59-ajame kilometre, netoli Varakalių kaimo, Švenčionių rajone, susidūrė automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š. ir „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. M.. Nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja nepasirinko saugaus greičio, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukeldama pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams, ko pasekoje susidūrė su automobiliu „Renault Scenic“. Abu automobiliai stovėjo vienoje eismo juostoje kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys kairėje eismo juostoje, žiūrint iš Utenos pusės. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojai A. Š. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,86 prom. girtumas, antru tikrinimu – 1,78 prom. girtumas. Iš vairuotojos A. Š. burnos sklido alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudusios, veidas taip pat buvo raudonas, mintis ji dėstė sklandžiai, elgėsi ramiai. Su alkotesterio parodymais ji nesutiko. Atlikus neblaivumo nustatymo testą, nustatyta, kad ji gali eiti tiesia linija, atsimerkusi ir užsimerkusi, stovėdama pirštu gali pataikyti į nosies galą. Kartu su ja automobilyje važiavo jos nepilnamečiai vaikai. Automobilio „Renault Scenic“ vairuotojas L. M. buvo blaivus, automobiliu važiavo vienas (b. l. 57-58).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2026 m. sausio 21 d. A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad ji gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Alkotesteriu pirmojo tikrinimo metu 8 val. 43 min. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 9 val. 05 min. – 1,78 promilių girtumas (b. l. 27).

Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės informacija patvirtina, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. Š. (b. l. 41).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose esantys duomenys: ant kelio, kelkraštyje stovi automobilis įstrižai važiuojamajai daliai. Prie automobilio stovi moteris, paklausus, ar vartojo alkoholį, atsako neigiamai. Patikrinamas jos blaivumas, prietaisas rodo 1,86 promilės (b. l. 67-68).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti telefoninio skambučio Bendrajam pagalbos centrui garsi įrašo duomenys: skambučio pradžia 2026 m. sausio 21 d. 8 val. 19 min. Pranešėjas L. M. nurodo, kad kelyje Švenčionys-Švenčionėliai pateko į eismo įvykį, automobiliai nuvažiavę nuo kelio, žmonės nenukentėjo. Įtaria, kad kito automobilio vairuotoja yra neblaivi, nes jos veidas ir akys yra raudonos (b. l. 61-62).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji A. Š. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš įvykį iš vakaro vartojo alkoholį, naktį nemiegojo. Ryte jautėsi gerai, važiavo į darbą ir vežė dukras į mokyklą. Dėl slidaus kelio įvyko avarija. Dviem blaivumo tikrinimais jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tačiau ji nesitikėjo, kad gali tiek būti, jautėsi gerai. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl vairavimo esant neblaiviai patvirtina ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai teisme, bet ir liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Liudytojas L. M. nurodė, kad įtarė, jog eismo įvykį sukėlusi vairuotoja gali būti apsvaigusi nuo alkoholio, nes jos akys buvo paraudusios ir nuo jos sklido specifinis alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu kaltinamajai pirmojo tikrinimo metu 8 val. 43 min. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 9 val. 05 min. – 1,78 promilių girtumas. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymis (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Taigi, įvertinęs pačios kaltinamosios A. Š. teisme duotus paaiškinimus, liudytojų L. M., R. V. ir S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neblaivumo nustatymo duomenis, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. Š. 2026 m. sausio 21 d. apie 8 val. 24 min. kelio Utena-Kaltanėnai-Švenčionys 59-ajame kilometre, Švenčionių rajono savivaldybėje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji A. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto saugumo srityje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), neatsakingai ir pavojingai elgdamasi su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu neblaivi, kai neblaivumas ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip keldama didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, iš burnos sklidusį alkoholio kvapą, akivaizdu, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

A. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. baudžiamojon atsakomybėn patraukta ne pirmą kartą, tačiau galiojančių teistumų neturi (b. l. 127-129), bausta administracine tvarka už smulkų KET pažeidimą, baudą sumokėjusi (b. l. 143-144), yra dirbanti (b. l. 146), turi nepilnamečių išlaikytinių ir sprendžia, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurią siūlė prokurorė, įvertinus atsakomybę lengvinančią atsakomybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatant jos dydį artimą minimaliam, bus tinkama BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55, 61 straipsniai).

Bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, iškart po įvykio išklausė mokymus apie alkoholio daromą žalą (b. l. 163), į BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes vairuodama šį automobilį A. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajai skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir automobilis konfiskuojamas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 2 metai.

A. Š. skiriamos jau dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, todėl dar ir prokurorės prašomos BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas A. Š., šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas jos padarytam nusikaltimui. Juo labiau jog byloje nėra duomenų, kad A. Š. turėtų priklausomybę nuo alkoholio. Ji visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi ir pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Anksčiau aptartų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas yra visiškai pakankamas bausmės tikslams pasiekti, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti varžomas labiau, nei tai yra būtina.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo 2026 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtas A. Š. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 91-92), paliktinas iki konfiskavimo vykdymo pradžios.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83-85) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena (DVD-R) su vaizdo ir garso įrašais paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (BBND) (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. skirti 40 BBND (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 22 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalis nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Iki konfiskavimo vykdymo pradžios palikti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo 2026 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtą A. Š. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti akcinei bendrovei ,,Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmeną DVD-R su vaizdo ir garso įrašais – palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 6801).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.