Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, ir nesimokantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

- 2006-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., BK 135 str. 1 d., subendrinus BK 63 str. 5 d. 1 p. - l/a – 3 metams;

- 2006-12-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinus BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – l/a – 10 mėnesių, bausmę subendrinus BK 63 str. 1 d., 9 d. su 2006-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2009-06-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 9 mėn. 17 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš Kėdainių rajono pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2010-04-07, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas 2011-05-09), BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas 2011-06-23).

E. J., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos 7-os klasės moksleivis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas 2011-06-23).

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1-o kurso moksleivis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos sutrikdymas 2011-06-23), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. gegužės 9 d. apie 23.53 val. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, metė dviračių stovą į UAB „Sibena“ priklausančios parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), duris ir išdaužė du lauko durų stiklo paketus, tuo padarydamas UAB „Sibena“ 141,47 Lt turtinę žalą, ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

J. R., E. J. ir M. S., veikdami kartu, 2011m. birželio 23 d. apie 19.20 val., įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atėję į R. B. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), kiemą, J. R. ranka atplėšus iš vidaus kabliu užkabintas namo duris, R. B. išėjus į kiemą ir pareikalavus jaunuolių nedelsiant išeiti iš jo kiemo, E. J. ir M. S. išplūdus jį necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiajam pabėgus pas kaimynę, be savininko sutikimo įsibrovė į R. B. namą, kur J. R. su M. S. vartė ir kilnojo nukentėjusiajam priklausančius daiktus bei sugadino nukentėjusiajam priklausantį 50 Lt vertės televizorių „Dual“, o E. J. suplėšė dvi bendros 50 Lt vertės pūkines pagalves, viso nukentėjusiajam padarė 100 Lt turtinę žalą, ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Kaltinamasis J. R., M. S. ir E. J. kaltais pripažino visiškai.

Kaltinamasis J. R. parodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. vėlai vakare su S. S., V. B., K. D. buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Užsidarius barui, visi nuėjo į miestelio centrą, ten sėdėjo, ir jis susipyko su visais draugais. Kadangi labai susinervino ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas „išlieti nervus“, nuėjęs prie parduotuvės „A.“, paėmė prie jos buvusį dviračių stovą, metė į UAB „Sibena“ priklausančios parduotuvės durų stiklą ir išdaužė durų stiklo paketą. Pradėjus „kaukti“ signalizacijai, jis priėjo prie draugų, pasakė, ką padarė. Draugams pasakius, kad reikia iš čia eiti, parėjo namo. Tai buvo pačiame (duomenys neskelbtini) miestelio centre apie 23.53 val. Po tokio jo veiksmo kilo triukšmas, įsijungė signalizacija. Pripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Žalą atlygino.

Kaltinamasis J. R. taip pat parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. pavakary jam miegant pas savo tėvą, pas jį atėjęs M. S. prašė jo padėti surasti pamestą telefoną, sakė, kad jį galėjo pamesti eidamas pro R. B. kiemą. Jam pasiūlius nueiti pas R. B. paklausti, gal jis rado kieme pamestą telefoną, nuėjus prie nukentėjusiojo namo durų ir pabeldus, durų niekas neatidarė. Prie jų buvo prisijungęs ir į jo kiemą atėjęs E. J. Tada jis truktelėjo duris, jos atsidarė. Tuo momentu iš durų galėjo ištrūkti kablys, jei jis buvo nestipriai užkabintas. Tarpduryje pasirodęs R. B. su žarstekliu rankoje, juo mosikavo, šaukdamas „velniukai“. Jie norėjo paklausti, ar jis rado telefoną, bet R. B. nieko nesakęs trenkė jam žarstekliu į kaklą, E. J. - per galvą. Jie atsitraukė, nesuprato, kas vyksta. R. B. ėmė šūkauti, sakė jiems eiti iš jo kiemo. Tai išgirdo kaimynė R., pas kurią R. B. nubėgo. Nukentėjusysis jiems neatsakė, ar rado telefoną, ar jį turi. Jis su E. J. ir M. S. įėjo į R. B. namo vidų ieškoti telefono, viską apžiūrėjo, telefono neradę, išėjo. Kas suplėšė R. B. namuose pagalves, nematė, tik vėliau sužinojo, kad tai padarė E. J.. Televizoriaus tyčia nedaužė, nespardė, nematė, kad tai būtų darę ir kiti, gal jis nukrito jį užkliudžius, ieškant telefono, tai galėjo padaryti ir jis pats, televizorius galėjo būti sugadintas dėl jo veiksmų. Namuose pas R. B. jie buvo 2-3 min. Iš R. B., namų, išgirdęs šūkaujant moterį, jis išėjo pro duris, o pro kur išėjo kiti, nematė. Žinojo, kad negalima eiti į svetimą namą, pripažįsta, kad vartė, kilnojo nukentėjusiojo namuose buvusius daiktus, bei kad po jų apsilankymo nukentėjusiojo televizorius buvo sugadintas. Pripažįsta atlikęs visus veiksmus, kurie jam inkriminuojami, tačiau nepripažįsta plūdęs nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiai. Eidamas pas R. B. buvo blaivus, ryte buvo išgėręs alaus, bet nuo 12 val. iki 18 val. miegojo, todėl mano, kad jau buvo išsiblaivęs. Po įvykio lankėsi pas nukentėjusįjį, kuris sakė atlyginti nuostolius už sugadintus televizorių ir durų kabliuką. Susitarė, kad jis atlygins pusę padarytos žalos – 50 Lt, jis žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido.

Kaltinamasis E. J. parodė, kad 2011 m. birželio 23 d., eidamas pas J. R., sutiko M. S. ir J. P.. Tuo metu buvo išgėręs apie 1 litrą 8 proc. stiprumo alaus, buvo apsvaigęs, todėl aplinkybes nelabai gerai atsimena. Jiems atėjus pas J. R., jis liko kieme, o M. S. nuėjo pakviesti J. R. padėti paieškoti jo pamesto telefono. Jie visi trys nuėjo į R. B. kiemą, ten ieškojo telefono. Po to J. R., pasakęs, kad reikia pakviesti R. B., patraukė nukentėjusiojo namo duris, jos atsidarė. Iš namo išėjęs R. B. su žarstekliu, pradėjo juo mosikuoti, rėkauti, pataikė žarstekliu J. R. į kaklą, šiek tiek kliudė ir jį patį. Jam pasakius, ką jis daro su tuo žarstekliu, R. B. nieko neatsakė ir nubėgo pas kaimynę R., kuri tuo metu buvo savo kieme, maždaug už 50 m nuo jų. Jokio kastuvo kieme nebuvo, kad kas būtų suplėšęs R. B. marškinėlius, nematė. Pripažįsta, kad jis R. B. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Po to jie visi nuėjo į R. B. namus ieškoti telefono. J. P. su jais R. B. kambaryje nebuvo, kur jis buvo, nežino. Ieškodamas telefono, jis pakėlė pagalvę, ten telefono neradęs, tyčia smarkiai metė į žemę pagalvę, kuri plyšo, pasirodė pūkai, tokiu būdu suplėšė ir kitą pagalvę. Kaip buvo sugadintas televizorius, nežino, televizorių pamatė jau išbėgdamas iš kambario. Jis pats R. B. namo durų nebuvo užrėmęs, bėgdamas užkliudė pagalį, gal jis nukrito, specialiai durų niekas nerėmė. Išgirdę, kad kieme šūkauja R. su B., jie iš namo pasišalino. Jis iš namo išėjo pro duris, o kažkuris iš jų iššoko pro langą. Iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo tik iš matymo, su juo bendravęs nebuvo, jo vardo ir pavardės nežinojo. Po įvykio buvo pas R. B. atsiprašyti, bet niekas neatidarė durų.

Kaltinamasis M. S. parodė, kad 2011m. birželio 23 d. su E. J. ėjo pro R. B. kiemą ir pastebėjo, jog nebeturi savo mobiliojo ryšio telefono. Žinojo, kur gyvena J. R. tėvas ir nuėjo pažiūrėti, ar ten nėra J. R. E. J. palaukė lauke, o jis nuėjęs prižadino J. ir jie visi nuėjo į R. B. kiemą ieškoti jo telefono, neradę, sugalvojo eiti pas nukentėjusįjį paklausti, ar jis nerado telefono. J. R. patraukė duris, jos atsidarė. Visiems įėjus į namo vidų, R. B. pro juos prasiveržė ir išbėgo į lauką, o jie sugalvojo viduje paieškoti telefono, bet jo ten nebuvo. R. B. reikalavo, kad jie išeitų, bet jie nėjo. E. J. pasakė kažkokius necenzūrinius žodžius, jis pats taip pat galėjo pasakyti kelis necenzūrinius žodžius. Jis telefono ieškojo virtuvėje ant stalo, ant spintelės, po to buvo nuėjęs į kambarį, ten matė ant žemės pūkų. Žinojo, kad negalima eiti į svetimą namą be leidimo. Kai ieškodamas telefono kilnojo daiktus, kas nors galėjo nukristi, vaikščiodamas galėjo užkliudyti televizorių. Išgirdęs ateinančių R. B. ir kaimynės riksmus, jis iššoko pro pravirą langą Po to susitiko su J. R. ir E. J., nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten išsiskyrė. Įvykio metu jis buvo blaivus, alkoholio vartojęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno kaltinamojo J. R. prisipažinimo jo kaltė taip pat įrodoma byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančio 2011-05-10 protokolo – pareiškimo matyti, kad UAB „Sibena“ parduotuvės vedėja D. J. pranešė, jog 2011-05-10 apie 00.10 val. atvykusi prie UAB „Sibena“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rado išdaužtus du plastikinio lango durų paketus (1t.b.l.4). Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūrėtos parduotuvės „A.“ durys, rasta, kad jų stiklai išdaužti, išmatuoti jų matmenys, taip pat rastas į duris atremtas metalinis stovas dviračiams statyti. (1t.b.l.5-10).

Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. gegužės 9 d. apie 23.53 val. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, metė dviračių stovą į UAB „Sibena“ priklausančios parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), duris ir išdaužė du lauko durų stiklo paketus, tuo padarydamas UAB „Sibena“ 141,47 Lt turtinę žalą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Kaltinamasis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miestelio centre, nakties metu demonstravo, kad negerbia visuomenės ir moralės normų, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, jis akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veiksmai be jokios aiškios priežasties daužant parduotuvės durų stiklą bei tuo sugadinant UAB „Sibena“ turtą, laikytini vandališkais, nakties metu dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sukeltas triukšmas, kadangi suveikė signalizacija, atvyko apsaugos darbuotojai, parduotuvės vedėja, tuo kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo J. R. kaltė pilnai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, byloje esančiais protokolu – pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Kaltinamojo J. R. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be pilno kaltinamųjų J. R., E. J. ir M. S. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2011m. birželio 23 d. apie 18-19 val. namuose gulėdamas žiūrėjo televizorių. Prieš tai pas jį namus buvo atėję du jaunuoliai, jis jiems pasakė išeiti, ir jie išėjo. Vėliau išgirdo triukšmą, suprato, kad laužiamos jo namo durys. Pamatęs lauke stovinčius keturis jaunuolius, bei kad vienas jų paėmė lauke buvusį kastuvą ir ėmė juo mojuoti, jis pasiėmė žarsteklį. Negalėdamas pro jaunuolius prasiveržti, kažkuriam, atrodo J. R., žarstekliu uždavė ir pabėgo pas kaimynę I. R., kuri dirbo netoliese darže. Jis buvo susijaudinęs, viskas vyko greitai. Bėgo pas kaimynę, nes jaunuoliai buvo agresyvūs, jis jų išsigando. Jam bėgant, kažkuris iš jų griebė jam už marškinėlių, jie suplyšo. Jaunuoliai vartojo necenzūrinius žodžius, ar juos sakė jam, ar tarp savęs, nesuprato. J., kurį jis pažinojo iš matymo, nesiplūdo. Vėliau su I. R. pamatė, kad visi vaikinai sulindo į jo namą, kieme liko tik P. Paskambino policijai ir policijos pareigūnų laukė I. R. kieme. Atvažiavus policijai, pareigūnams parodė važiuoti į jo namus, o jis su I. R. atėjo prie jo namų. Namo durys iš vidaus buvo užremtos, bet jas paklibinus, atsidarė. Buvo nuplėštas vidinis durų kabliukas. Su policijos pareigūnais įėjęs į namą, pamatė suplėšytas pagalves, o televizorius, kurį išeidamas buvo palikęs veikiantį, šniokštė. Vėliau pamatė, kad televizoriui perlaužta mikroschema, meistras pasakė, kad televizorius nebepataisomas. Daiktai name išvartyti nebuvo. Policijos pareigūnas vieną iš tų vaikinų pagavo ir atsivedė prie automobilio. Vaikinai pas jį buvo atėję du kartus: iš pradžių dviese, po to – keturiese. Atėjus pirmą kartą, vaikinai nieko nesakė, jam liepus jiems išeiti, išėjo. Ko jie pas jį eina, nesakė, o gal jis neišgirdo, tik prie policijos automobilio išgirdo, kad jie ieškojo telefono. Jis pats įvykio metu buvo blaivus, jam pasirodė, kad iš vaikinų išgėręs buvo J.

Liudytoja I. R. parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. ravėdama daržą pamatė nuo parduotuvės ateinančius P. ir dar vieną vaikiną, kaip vėliau išsiaiškino – S., kurį prieš tai buvo mačiusi parduotuvėje girtą. Įėję į R. B. kiemą, vaikinai patraukė duris. Tarpduryje juos pasitiko R. B., jie susivaidijo, R. B. vaikinus išvijo. Maždaug po 10-15 min. atėjo jau keturiese – R., J., S. ir P. Jiems pradėjus plėšti duris, ji ėmė šaukti, kad iškvies policiją, tačiau jie nereagavo, tik P. liko prie vartų, o kiti trise laužė R. B. namo duris ir įsilaužė. Pasirodžius R. B., prasidėjo grumtynės, nes R. B. vijo vaikinus, jie puolė prie R. B., kuris liepė jiems išeiti, o jie kažką rėkavo. Kieme kilo triukšmas. R. B. atbėgus į jos kiemą, vaikinai suėjo į R. B. namą. Ką jie ten darė, ji nematė, iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, jie nuėjo į R. B. namą, į kurį nebuvo galima įeiti, nes durys buvo užrakintos ar užremtos. Ji į namą nėjo, tik pro pravirą langą matė, kad kambarys buvo pilnas pūkų.

Liudytojas J. P. parodė, kad 2011 m. birželio 23 d. su M. S. vaikščiodami Klaipėdos gatve, išgirdo šūkaujant R. B.. Kadangi jis su B. gerai sutarė, nuėjo pažiūrėti, ko jis šūkauja. Nuėjus į kiemą, paaiškėjo, kad B. girtas ir šūkauja ne ant jų. Jis su M. S. pasivaikščiojo po miestelį, ir M. S. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, kurio jie abu ėjo ieškoti į R. B. kiemą. R. B. juos išvarė. Po to sutiko E. J. ir J. R., paprašė padėti paieškoti M. S. telefono ir vėl nuėjo pas B. Jis pasiliko gretimame kieme, matė, kad R. B. išlėkė su žarstekliu ir bandė užpulti. Po to B. nubėgo pasiskųsti pas kaimynę R., iškvietė policiją. Ką tuo metu darė jo draugai, neprisimena, nes žiūrėjo ne į juos, o į B. Po to atvažiavo įgaliotinis. Jis pats įvykio metu buvo blaivus, ar buvo išgėręs M. S., neprisimena. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 2 p., 3 p. tvarka perskaičius J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad juos pilnai tvirtina. Iš ikiteisminio tyrimo metu J. P. duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad B. nubėgus pas R., J., S. ir J. nuėjo į B. namo vidų, įėję, užsidarė duris iš vidaus, o jis pats nuėjo prie atidaryto lango, matė, kaip J. plėšė pagalvę, paleido pūkus po kambarį, o J. su S., ieškodami telefono, kilnojo antklodę, čiužinį, matė kambaryje ant staliuko juodos spalvos televizorių, kuris įjungtas nebuvo, išgirdęs, kaip R. su B. šaukė, jog iškvies policiją, liepė visiems bėgti, visi išlipo pro langą ir pabėgo (1t.b.l.106-107). Teisiamajame posėdyje J. P. taip pat parodė, kad pro langą matėsi televizorius, stovintis ant spintelės beveik kambario viduryje, jo ekranas buvo nusuktas šonu, jis ekrano nematė, bet, jo manymu, jis neveikė, nes būtų matęsi šviesų atspindžiai, kad kas nors daužytų televizorių, nematė. Jo manymu, B. bėgo prašyti pagalbos, nes jie atėjo keturiese, o jis buvo vienas, gal galvojo, kad jie jį muš. Ar kas nors ką darė B., nematė, nes draugai užstojo vaizdą.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo durys atidarytos, kabinamos iš vidaus kabliu, kuris išrautas, durų užraktas sugadintas, namo viduje, kambaryje, rastos suplėšytos dvi pagalvės, ant lovos ir ant grindų rasti pūkai, ant kambaryje esančio staliuko rastas televizorius, kurio elektros laidas ištrauktas (lt.b.l.44-45). Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. B. pateikė televizorių „Dual“ (1t.b.l.60). Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas televizorius „Dual“, rasta, jog nėra jo galinio korpuso dangčio, nustatyta, kad televizoriaus galinėje dalyje prie kineskopo esanti mikroschema yra perlaužta pusiau (1t.b.l.61-62), televizorius grąžintas R. B. (1t.b.l. 65).

Byloje išanalizuotais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji J. R., M. S. ir E. J. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinami. Visų trijų kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta jų pačių prisipažinimu, nukentėjusiojo R. B., liudytojų I. R., J. P. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog iš kaltinimo J. R. turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį, kadangi objektyvių ir neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, pats kaltinamasis tai neigia, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad J. R. jo neplūdo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad J. R., M. S. ir E. J. 2011 m. gegužės 9 d. apie 19.20 val., veikdami kartu, J. R. ranka atplėšus kabliu iš vidaus užkabintas R. B. namo duris, R. B. išėjus ir pareikalavus išeiti iš jo kiemo, M. S. ir E. J. išplūdus R. B. necenzūriniais žodžiais, nukentėjusiajam pabėgus pas kaimynę, įsibrovė į jo namą be savininko leidimo, kur J. R. su M. S. vartė ir kilnojo nukentėjusiajam priklausančius daiktus, sugadino jo 50 Lt vertės televizorių „Dual“, o E. J. suplėšė dvi bendros 50 Lt vertės pūkines pagalves. Akivaizdu, kad visų trijų kaltinamųjų neteisėtais veiksmais buvo sutrikdytas nukentėjusiojo poilsis, visi trys kaltinamieji elgėsi įžūliai, prisidengdami tuo, kad M. S. dingo telefonas, jie brovėsi į nukentėjusiojo namą, nukentėjusiajam išėjus į kiemą, E. J. ir M. S. išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, savo įžūliais veiksmais kaltinamieji privertė nukentėjusįjį bėgti pagalbos pas kaimynę, kuri taip pat girdėjo triukšmą nukentėjusiojo kieme, po ko visi trys kaltinamieji įsibrovę į nukentėjusiojo namą be jo leidimo, vartė ir kilnojo nukentėjusiojo daiktus, E. J. tyčia suplėšė dvi pagalves, o dėl J. R. ir M. S. veiksmų buvo sugadintas televizorius, tuo įžūliu elgesiu kaltinamieji akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų J. R., E. J. ir M. S. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų J. R., E. J. ir M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jie pilnai pripažino ir gailisi padarę nusikaltimus (BK 59 str.1 d. 2 p.), J. R. dar ir ta, kad savo noru atlygino civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1t.b.l.132), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nusikaltimo darymo metu kaltinamieji J. R. ir M. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio, J. R. parodė, kad tos dienos rytą buvo gėręs alkoholinius gėrimus, bet po to miegojo ir išsiblaivė, nustatyta, kad įvykis vyko apie 19.20 val., tai yra, pavakary, M. S. neigia buvęs neblaivus, vien liudytojos I. R. parodymų, kad tą dieną parduotuvėje ji matė neblaivų M. S., nepakanka šiai aplinkybei nustatyti, kitų objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimo padarymo metu J. R. ir M. S. buvo neblaivūs, byloje nėra, teismas mano, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamieji J. R. ir M. S. nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, bei kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti tai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę J. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas du kartus, tame tarpe – ir už analogiškus nusikaltimus, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (2t.b.l.46), nedirba, registruotas darbo biržoje (2t.b.l.47), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos charakterizuojamas kaip nevengiantis stikliuko, mėgstantis triukšmingas kompanijas (2t.b.l.59), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2t.b.l.61), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į visas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis per trumpą laikotarpį padarė du tos pačios rūšies nusikaltimus, juos padarė neišnykus teistumui už analogiškas nusikalstamas veikas, praėjus metams po bausmės atlikimo, į jo nepatenkinamą charakteristiką, teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už 2011-05-09 padarytą nusikalstamą veiką arešto bausmę, už 2011-06-23 padarytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės skiriamos vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę 2011-05-09 veikoje. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 65 str. nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į visas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

E. J. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), teisiamas pirmą kartą (1t.b.l.144), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1t.b.l.145), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad jis gyvena su mama A. Č., kuri yra bedarbė, daugiau E. J. ir A. Č. elgesį charakterizuojančių duomenų seniūnija neturi (1t.b.l.147). Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad šeimoje yra dar dvi nepilnametės seserys (1t.b.l.148), Kėdainių Jaunimo mokyklos charakterizuojamas kaip mokslo metus baigęs pažangiai, jis ir jo mama buvo kviečiami dėl Edgaro nesistemingo pamokų lankymo bei netinkamo elgesio pamokų metu, jam per mokslo metus buvo parašytos 4 pažymos dėl netinkamo elgesio pamokų metu, per pamokas dirbdavo patenkinamai, stokojo mokymosi motyvacijos, dažnai trukdydavo mokytojams vesti pamokas, linkęs meluoti, kartais įžūliai elgdavosi, dalyvavo visuomeninėje veikloje (1t.b.l.149-150). E. J. nuo 2010-04-16 registruotas policiją dominančių vaikų apskaitos kartotekoje kaip teisės pažeidėjas, jo mama bausta pagal ATPK 175 str., ATPK 181 str. 1 d. (1t.b.l.152-153), šeima įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1t.b.l.119), E. J. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1t.b.l.154). Atsižvelgus į visas aplinkybes, tai, kad E. J. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nusikalto būdamas nepilnametis, teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 284 str.1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis M. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), teisiamas pirmą kartą (2t.b.l.24), administracine tvarka nebaustas (2t.b.l.25), šiuo metu mokosi Kėdainių PRC Lančiūnavos skyriaus 1-ame kurse, ankstesnės mokymo įstaigos – Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktoriaus charakteristikoje nurodyta, kad jis 2010-2011 m. m. baigė 10 klasių, yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, su mokytojais ir bendraklasiais sutardavo gerai, jo elgesys pamokų metu nekeldavo problemų, lengvai pasiduodavo draugų įtakai, užklasiniuose ir gimnazijos renginiuose nedalyvavo, jo mama R. S. tėvų susirinkimuose nedalyvaudavo, individualiems pokalbiams su klasės auklėtoja nebuvo atvykusi (2t.b.l.28). Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato informacijoje nurodyta, kad M. S. mama 2010-03-03 buvo nubausta pagal ATPK 181 str. 1 d. už nepilnamečio sūnaus rūkymą gimnazijos teritorijoje (1t.b.l.152-153). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, jo asmenybė nėra brandi, atsižvelgia į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailisi, kas rodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį. Kaltinamasis nedaro administracinių teisės pažeidimų, šiuo metu mokosi Kėdainių PRC Lančiūnavos skyriaus 1-ame kurse, ankstesnės mokymo įstaigos charakterizuojamas gana teigiamai, iš pateikto 2011-12-13 susitaikymo protokolo (2t.b.l.129) matyti, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis pasižada ateityje naujų nusikaltimų nedaryti. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1d. 1 p., 3 p. - kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, pateikė teismui susitaikymo protokolą, nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė, kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, bei yra pagrindo manyti, kad nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-P-85/2008). Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, negu tuo atveju, jei jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. 1p., 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina – Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. Vadovaujantis BK 93 str.2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesiams.

Civilinio ieškovo UAB „Sibena“ pareikštas 141,47 Lt civilinis ieškinys atmestinas, kadangi kaltinamasis J. R. pilnai atlygino žalą (2t.b.l.98).

Nukentėjusysis R. B. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Iš kaltinamųjų J. R., M. S. ir E. J. valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – po 14,50 Lt iš kiekvieno – BPK 103 str. 105 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301-307 str., teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2011-05-09 veika), BK 284 str. 1 d. (2011-06-23 veika) ir nubausti:

- pagal BK 284 str. 1 d. (2011-05-09 veika) - 60 (šešiasdešimties) parų areštu;

- pagal BK 284 str. 1 d. (2011-06-23 veika) - laisvės atėmimu trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems (4) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. J.Į pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir mokytis.

Nustatyti, kad E. J. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 93 str. 1d. 1 p. 3 p., atleisti ir vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. skirti auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą – 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB „Sibena“ pareikštą 141,47 Lt civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. R., E. J. ir M. S. valstybei po 14,50 Lt (po keturiolika litų 50 ct) iš kiekvieno pašto išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.