- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-455/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Eglė Mockienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Eglės Mockienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. lapkričio 3 d.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nusipirkdamas įgijo ne mažiau kaip 15,335 g narkotinės medžiagos – heroino bei didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 26,775 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį, bet ne mažiau kaip 1,19 g narkotinės medžiagos – heroino 2010 m. vasario 2 d. apie 11.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje už 320 Lt bei tą pačią dieną 18.30 val. šalia prekybos centro ,,Mada“, esančio (duomenys neskelbtini), į skolą pardavė N. S., o likusias dalis – 14,145 g narkotinės medžiagos – heroino ir 26,775 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino kartu su R. P. laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. vasario 3 d. 17.50 val., kai policijos pareigūnai kratos metu surado 14,145 g narkotinės medžiagos – heroino bei 26,775 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. vasario 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., nuo 2009 m. liepos 1 d. Ž. Š. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), specialiai įrengė vieną kambarį, sumontavę specializuotą įrangą ir pritaikę kanapėms auginti, kur nuo 2009 metų liepos mėnesio nenustatytu laiku neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo nenustatytą kiekį kanapių sėklų, kurias pasodino specialiai įrengtame minėto buto kambaryje į iš anksto įgytus plastikinius indelius, pripildydamas žemių, prižiūrėjo auginamas kanapes, jas laistė, tręšė, vėdino patalpas, palaikydamas tinkamą temperatūrą, tokiu būdu sudarė sąlygas joms augti, o išaugintas kanapes sudžiovino, turėdamas tikslą jas išplatinti, ir tokiu būdu įgijo, gamino, laikė didelį kiekį – 875,25 g narkotinės medžiagos – išdžiovintų kanapių (ir jų dalių) bei 236,02 g narkotinės medžiagos – išaugintų kanapių (ir jų dalių), turint tikslą realizuoti, iki 2010 m. vasario 3 d. 17.50 val., kai policijos pareigūnai kratos metu minėtame bute surado 1 111,27 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, o likusią išdžiovintą dalį 0,948 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. vasario 3 d. atliktos kratos, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje.
2010 m. vasario 3 d. A. G. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. G. gynėja skunde nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio ir 125 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Vien tik deklaratyviu teiginiu, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Nors teismas šią aplinkybę nurodė kartu su konkrečia būtina sąlyga – jei, remiantis minėta aplinkybe, galima padaryti išvadą, kad asmuo gali trukdyti nustatyti tiesą, – tačiau tokios sąlygos egzistavimo pagrįstumo nutartyje nenustatė ir neanalizavo.
Atkreipiamas dėmesys, jog atsižvelgiant į ,,kitas aplinkybes“ teismui suteikiama tik teisė pratęsti suėmimą, tačiau nutartyje visiškai nėra motyvų, kodėl jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK įtvirtintų tikslų. Svarbiausia, kad suėmimas – pati griežčiausia kardomoji priemonė turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai jokios kitos kardomosios priemonės yra neveiksmingos, tačiau šiuo atveju jokių kitų kardomųjų priemonių skyrimo teismas net nesvarstė.
Nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitus, išvardintus BPK 122 straipsnio 2 dalyje.
Aplinkybės, jog A. G. jau yra apklaustas tiriant įrodymus teisme, savo kaltę visiškai pripažino, įrodymų tyrimas baigtas, pasakytos baigiamosios kalbos, yra svarbios vertinant, kad jis objektyviai jau nebegali pakenkti bylos nagrinėjimui bei sutrukdyti nustatyti byloje tiesą.
Laikant A. G. suimtą kalėjimo sąlygomis itin ilgą laikotarpį (33 mėnesius) ir suėmimo terminą dar pratęsus iki 36 mėnesių, ne tik pažeidžiamos jo kaip žmogaus asmeninės teisės bei laisvės, bet ir akivaizdžiai iškreipiami suėmimo kaip kardomosios priemonės tikslai, juo labiau kad toks ilgalaikis suėmimas tęsiamas dėl nepateisinamai ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nors dėl paties kaltinamojo ar jo gynėjos kaltės nė karto nebuvo sutrukdytas ir atidėtas bylos nagrinėjimas.
Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai bei melagingai nurodoma, jog A. G. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. A. G. jau 2010 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tiek prokuratūra, tiek teismas į šią aplinkybę niekada neatsižvelgė ir visiškai nepagrįstai visuose procesiniuose dokumentuose melagingai teigė, jog A. G. niekur nedirba. Jis sulaikymo ir suėmimo skyrimo metu turėjo legalų darbą statybose pagal verslo liudijimą.
Be to, byloje yra duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad po 2005 metais patirtos autoavarijos yra apribojimų dėl mitybos bei sveikatos. Per pastaruosius trejus metus kaltinamojo sveikata kalėjimo sąlygomis žymiai pablogėjo, jam reikalinga chirurginė ortodontinė pagalba dėl persodinto žandikaulio. Esama kaltinamojo sveikatos būklė taip pat turi būti įvertinta kaip reikšminga aplinkybė nebepratęsti suėmimo, kaip tai numatyta BPK 121 straipsnio 4 dalyje.
Paskutiniam kaltinamųjų žodžiui išklausyti ir nuosprendžiui priimti visiškai nepakenktų A. G. paskirta bet kokia švelnesnė kardomoji priemonė. Vadovaujantis paties kaltinamojo pozicija, jam šiuo metu, išbuvus suimtam 33 mėnesius, net nebūtų naudinga pasislėpti nuo teismo ir slapstytis, nes, dar net nebūdamas nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jis jau yra atlikęs žymią dalį jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės.
Be to, teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl asmens teisės į laisvę suvaržymo, neatsižvelgė į EŽTT išaiškinimus, jog kuo ilgiau asmuo suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą. Be minėtų BPK pažeidimų, teismas pažeidė proporcingumo principą.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. G. gynėja skundu prašo nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo A. G. gynėjos skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant A. G. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surašyti byloje kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui. Tokie duomenys nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl nekartojami.
Suėmimas A. G. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
A. G. kaltinamas padaręs sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suėmimą. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jų pakanka manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių gynėjos skundo teiginį, jog jos ginamasis dirbo. Priešingai, A. G. 2010 m. rugsėjo 1 d. teisiamajame posėdyje (5 t., 113 b. l.) pats pripažino nedirbęs. Dėl to apygardos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, kuri taip pat rodo realiai esant aptariamą suėmimo pagrindą. Gynėjos nurodytas verslo liudijimas nėra pakankamas duomuo teigti kaltinamąjį iki suėmimo nuolatos realiai dirbus.
Esant aptariamą suėmimo pagrindą nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodyti argumentai dėl A. G. sveikatos būklės.
Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, susijusių su kaltinamojo A. G. pablogėjusia sveikata, bei duomenų, kad suimtojo sveikatos būkle netinkamai rūpinamasi. Gynėjos skunde minima būtinybė daryti kaltinamajam ortodontinę operaciją nenusveria teismo nutarties argumentų, kodėl paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą reikia pratęsti.
Pagrįstą teismo manymą, jog A. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad jis anksčiau teistas, teistumui neišnykus vėl kaltinamas padaręs naujus nusikaltimus.
BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. A. G. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė nereiškia, jog teismai, priimdami sprendimą dėl kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo, neįvertino visų aplinkybių, leidžiančių taikyti šią kardomąją priemonę.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. G. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.
Kaltinamojo gynėja skunde remiasi EŽTT praktika, t. y. bylomis Jėčius prieš Lietuvą, Bykov prieš Rusiją ir kt.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pagal EŽTT sprendimus suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas in abstracto (abstrakčiai). Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika.
A. G. suėmimo terminas laikomas pratęstu, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę.
Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog A. G. yra suimtas ilgą laiką, tačiau šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Galima sutikti su gynėjos skundo motyvu, jog baigus įrodymų tyrimą, t. y. bylą beveik baigus nagrinėti teisme, kaltinamasis turi mažai galimybių trukdyti nustatyti tiesą, tačiau tai nepaneigia, kad pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė yra proporcinga kaltinimų sunkumui ir atitinka BPK 119 straipsnyje nurodytą kardomųjų priemonių paskirtį.
Dėl išdėstytų motyvų aukštesnysis teismas daro išvadą, jog A. G. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. G. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.