Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-334-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
2S-334-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08382-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kreditorius
Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-334-258/2014
Teisminio proceso Nr.2-68-3-08382-2013-6Procesinio sprendimo kategorija:121.14;121.18;122.4;128.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolės Brigitos Palavinskienės atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, išieškotojas (suinteresuotas asmuo) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ pateiktu teismui skundu nesutiko su visais 2013 m. vasario 7 d. antstolės patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/06784/V, kuriais antstolė taikė priverstines vykdymo priemones pareiškėjo atžvilgiu dėl 201 926,87 Lt mokestinės nepriemokos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - kreditorius) naudai išieškojimo, prašo juos panaikinti.

Antstolė B. Palavinskienė 2013 m. kovo 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei, restruktūrizuojama įmonė turi mokėti visas einamąsias įmokas, todėl restruktūrizuojamos įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti mokesčius. Antstolės nuomone, įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas suteikia restruktūrizuojamai įmonei galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi. Todėl antstolės manymu, kreditorių, kurių reikalavimai atsirado po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju mokestinė nepriemoka atsirado būtent restruktūrizuojamai įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą, padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Antstolės vertinimu,

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priėmė vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p. Todėl antstolė neturėjo pagrindo nepriimti vykdymui minėto sprendimo bei neatlikti priverstinių vykdymo veiksmų įmonės atžvilgiu. Dėl išieškotinos sumos dydžio antstolė nurodė, kad patvarkymuose įsivėlė techninė klaida, kuri priėmus 2013 m. vasario 7 d. patvarkymą buvo ištaisyta vietoje 355 397,04 Lt sumos nurodant turto arešto mastą 209 997,04 Lt. Vykdymo išlaidos nuo 209 996,87 Lt sumos sudaro 8 070 Lt. Prašė 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą laikyti atsiliepimu į pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, teigdama, kad ji nėra gavusi pranešimo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, todėl negalėjo pasinaudoti teise pareikšti savo finansinius reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodė, kad ĮRĮ nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir susijusioms su restruktūrizavimo procedūrų vykdymu. ĮRĮ 8 str. 4 p. įpareigoja restruktūrizuojamą įmonę mokėti visas einamąsias įmokas. Kadangi mokestinė nepriemoka susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t.y. įmonei tęsiant ūkinę veiklą, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas privalomų įmokų nemokėjo. Įmonės mokestinės nepriemokos, atsiradusios po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veiklos, yra išieškomos MAĮ 106 str. nustatytais būdais, t.y. nukreipiant išieškojimą tik į tas lėšas bei kitokį turtą, jei šios lėšos ir kitoks turtas atsirado dėl po nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veikslo ir nėra skirti atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo RUAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų patenkino. Panaikino vykdomoje byloje Nr. 0171/12/06784 2013 m. vasario 7 d. priimtus patvarkymus dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, dėl lėšų arešto bankuose, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Teismas nurodė, kad antstolė B. Palavinskienė 2012 m. lapkričio 2 d. patvarkymu priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą - mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimą, priimtą 2012 m. rugpjūčio 22 d., dėl 201 926,87 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus nekilnojamas turtas“ išieškotojo Lietuvos Respublikos naudai. Antstolė 2012 m. lapkričio 5 dieną atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą, kuriuo nustatė, kad vykdymo išlaidų suma yra 9 489 Lt (šią sumą sudaro indeksuotos būtinos vykdymo išlaidos, antstolio atlyginimas, pašto, Antstolių sąvado, Gyventojų registro tarnybos užklausimų išlaidos). Antstolės priimti patvarkymai skolininkui įteikti 2012 m. lapkričio 17 d., o antstolės 2013 m. vasario 7 d., turto arešto aktu numeris B-112253 areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, turo arešto mastas - 209 996,87 Lt.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirtas UAB ,,Ius Positivum“. Restruktūrizuojamai įmonei nustatytas 6 mėnesių terminas nuo teismo nutarties iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą. Kreditorių susirinkimas, vykęs 2011 m. balandžio 26 d. pritarė nustatytiems restruktūrizavimo plano matmenims (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2010 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

Teismo vertinimu, antstolė priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą turėjo įvertinti aplinkybę, kad skolininkui UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir neatsižvelgė į Restruktūrizavimo įstatymo normas draudžiančias atlikti skolų išieškojimus įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 str. 3 d.). Teismas įvertino aplinkybę, jog pagal išieškotojo pateiktus dokumentus (priedas Nr. 1 (prievolių ataskaita)) didžioji skolos dalis susidarė dar iki iškeliant skolininkui restruktūrizavimo bylą, todėl šis finansinis reikalavimas galėjo būti pateiktas bendrovės administratoriui tvirtinti ĮRĮ numatytas terminais. Šio veiksmo neatlikus, teismas turi teisę atnaujinti iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti per 23 str. 1 d. nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis (ĮRĮ 23 str. 3 d.). Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tikslinimai, susiję su restruktūrizavimu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 23 str. 7 d.). Byloje nenustatyta, kad išieškotojas pasinaudojo šia jam įstatyme numatyta teise pateikti kreditorinius reikalavimus įstatyme nustatytu terminu, nesikreipė į skolininko restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą dėl termino tokiems reikalavimas pateikti. Teismo vertinimu, išieškotojo argumentas, kad jis negavo skolininko pranešimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, laikytinas nepagrįstu, nes pagal ĮRĮ 7 str. 10 d. restruktūrizuojamos įmonės statusas ir jo įgijimo data yra Juridinių asmenų registro duomenys, kurie yra vieši, prieinami tiek antstolei, tiek išieškotojui. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei įsipareigojimai kreditoriams atsirado jau iškėlus restruktūrizavimo bylą (einamieji mokėjimai), jie yra tenkinami ĮRĮ 8 str. 4 d. ir 13 str. nustatyta tvarka. ĮRĮ 28 str. 4 d. numato, jog privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios ir skaičiuojami už restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už nagrinėjimo teisme laikotarpį. Ši straipsnio dalis taip pat taikoma ir restruktūrizavimo metu susidariusiems einamųjų įmokų įsiskolinimams. Remiantis šios normos nuostata ir esant einamųjų įmokų įsiskolinimui, jų išieškojimas galimas tik esant nutrauktai restruktūrizavimo bylai, o restruktūrizavimo bylai tęsiantis, jokie antstolių priverstiniai veiksmai be restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimo, įmonės atžvilgiu neturi būti pradedami.

Įvertinęs ginčo santykių teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui, antstolis gali pradėti priverstinius išieškojimo veiksmus, tačiau juos sustabdo skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą ir vykdomąją bylą perduoda teismui (CPK 626 str. 1 d. 3 p.). Tačiau jei antstolis nebuvo pradėjęs vykdomosios bylos dar iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, esant jau iškeltai restruktūrizavimo bylai, antstolis neturi teisės pradėti naujos vykdomosios bylos ir pradėti priverstinius išieškojimo veiksmus, kadangi visos skolos yra išieškomos ĮRĮ 8 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio numatyta tvarka. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad 2013 m. vasario 7 d. patvarkymai priimti neteisėtai, todėl naikinti (CPK 513 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Išieškotojas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –apeliantas), atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo (skolininko) RUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ skundą dėl antstolės B. Palavinskienės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 22 d. BUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl restruktūrizavimo administratorius gavęs Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau-ĮRĮ) 11 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau, kaip per 3 dienas apie iškeltą restruktūrizavimo bylą turėjo pranešti valstybės institucijoms įpareigotoms surinkti privalomąsias įmokas (IRĮ 7 str. 12 d.). Tačiau minėtų veiksmų BUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ administratorius neatliko ir nuo 2010 metų spalio mėnesio iki 2013 m. balandžio 4 d. išieškotojo neinformavo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą BUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“. Dėl šios priežasties apeliantas laiku negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą patvirtintas 2011 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau apelianto kreditorių sąraše nėra. Apeliantas pažymi, kad sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką jis priėmė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka. Apelianto teigimu, remiantis formuojama praktika, ĮRĮ nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir susijusioms su restruktūrizavimo procedūrų vykdymu. Restruktūrizuojamos įmonės statusas nepanaikina ir neapriboja restruktūrizuojamos įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Skolininkas RUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013 m. balandžio 8 d. turi 287 647,85 Lt mokestinę nepriemoką, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio 18942,00 Lt nepriemoką ir 1230,06 Lt delspinigių; nekilnojamojo turto mokesčio 131 060,00 Lt nepriemoką ir 4 913,20 Lt delspinigių; pridėtinės vertės mokesčio 124 870,21 Lt nepriemoką ir 6 363 Lt delspinigių bei žemės mokesčio 256,00 Lt nepriemoką bei 13,28 Lt delspinigių. Apeliantas remdamasis ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigia, kad ši įstatymo norma įpareigoja restruktūrizuojamą įmonę mokėti visas einamąsias įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonei tęsiant ūkinę veiklą, ji privalomų mokesčių nemokėjo. Todėl būdama verslo subjektui ir veikdama rinkoje skolininkas turėjo pareigą mokėti privalomus mokesčius, o galimybė nemokėti mokesčių iškraipytų sąžiningos konkurencijos principus. Apelianto teigimu, mokesčių specifika yra ta, kad palyginus su kitų kreditorių reikalavimais, jie mokami pirmiausiai ir restruktūrizuojamai įmonei nepriklauso pasirinkimo teisė – mokėti juos ar ne, o mokesčių administratorius restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi tampa ne savanoriškai, o įstatymo pagrindu. Teisės aktuose reglamentuojančiuose tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo teisinius santykius nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, jų vykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Mokesčių administravimo įstatymo 94 straipsnyje numatyta, kad LR įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ir bankroto procedūras, gali būti numatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais mokesčių administravimo įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai, todėl remiantis MAĮ 82 straipsnio 1 punktu apeliantas teigia, jog mokesčio mokėtojo mokestinė prievolė pasibaigia sumokėjus mokesčius ir su tuo susijusius mokėjimus. Apelianto teigimu, įmonės mokestinės nepriemokos, atsiradusios po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės-komercinės veiklos yra išieškomos MAĮ 106 straipsnyje nustatytais mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais. Šiuo atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas lėšas bei kitokį turtą, jei šios lėšos ir kitoks turtas atsirado dėl po nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir nėra skirti atsiskaitymams su įmonės kreditoriais. Todėl mano, jog skundžiamoji teismo nutartis yra neteisėta ir paršo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, pareiškimą atmesti.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė (toliau - apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Nurodo, kad ĮRĮ normos netaikomos prievolėms, atsiradusioms po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. ĮRĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoją restruktūrizuojamą įmonę mokėti visas einamąsias įmokas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad mokestinė nepriemoka susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apeliantė mano, jog restruktūrizuojamai įmonei yra privalomi mokėjimai valstybei. Išieškotojas sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš restruktūrizuojamos įmonės turto priėmė remiantis mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Todėl nepriimti vykdymui minėto sprendimo nebuvo jokio pagrindo. Apeliantės teigimu, iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos kylančius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas įmonė turi mokėti bendra tvarka, ir restruktūrizuojamos įmonės statusas šiuo atveju įmonei nesuteikia jokių privilegijų ar galimybių išvengti mokesčių mokėjimo. Todėl apeliantė mano, jog mokestinė nepriemoka atsiradusi po restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš restruktūrizuojamos įmonės komercinės veiklos turėjo būti sumokėta, o nesiėmus priverstinių vykdymo veiksmų kreditoriaus interesai skolininko atžvilgiu liktų neužtikrinti.

Atsiliepimas

Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti. Atsiliepime suinteresuotas asmuo remiasi jo atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Skolininkas RUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atsiliepimų į atskiruosius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą dėl 201 926,87 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko RUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“, išieškotojo Lietuvos valstybei naudai. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei, kuri ji 2012 m. lapkričio 2 d. patvarkymu priėmė (vykd.b.l. 2-3,45), o 2012 m. lapkričio 5 d. buvo atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas iš kurio matyti, kad vykdymo išlaidų suma sudarė 9 489 Lt (vykd.b.l. 46). Antstolės priimtas 2012 m. lapkričio 2 d. patvarkymas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas pareiškėjui įteikti 2012 m. lapkričio 17 d. (vykd. b.l.). Antstolė 2013 m. vasario 7 d. priėmė patvarkymus dėl priverstinių vykdymo priemonių vykdymo (vykd. b.l. 131): dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, dėl lėšų arešto bankuose, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd.b.l. 132;141-150). Antstolė priimdama 2013 m. vasario 7 d. turto arešto aktą, areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą (turto arešto mastas 209 996,87) (vykd, b.l. 133-140). Minėtas turto arešto aktas ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas skolininkui įteiktas 2013 m. vasario 18 d. (vykd. b.l. 164).

Teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“, administratoriumi paskyrė UAB ,,Ius Positivum“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 30 d. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas 2011 m. balandžio 26 d. susirinkime pritarė restruktūrizuojamos įmonės direktoriaus parengtam restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas 2013 metų vasario 6 d. patvirtino RUAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo planą (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliantas, Valstybinė mokesčių inspekcija, teigia, kad apeliantas nebuvo informuotas apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“. Dėl šios priežasties apeliantas negalėjo laiku pateikti kreditorinių reikalavimų (ĮRĮ 7 str. 12 d.).

ĮRĮ 23 straipsnis nustato įmonės kreditoriaus veiksmus, administratoriui tinkamai neįvykdžius pareigos informuoti valstybės institucijas apie įmonei iškeltą restruktūrizavimo bylą. Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi perduoti restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų vykdymą. Pastarasis, sutikrinęs pateiktus duomenis per 15 kalendorinių dienų teikia juos teismui tvirtinti. Teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Vadinasi, kreditoriui laiku neinformuotam ir nesužinojusiam apie įmonei iškeltą restruktūrizavimo bylą, įstatymas neužkerta kelio pateikti reikalavimus restruktūrizuojamai įmonei vėliau, t.y. sužinojus apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog restruktūrizuojamos įmonės administratoriui laiku nepranešus apie UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškeltą restruktūrizavimo bylą, kreditoriui buvo užkirstas kelias pateikti kreditorinius reikalavimus restruktūrizuojamai įmonei.

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą – išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pateiktą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Savo poziciją teismas argumentavo tuo, jog dalis mokestinės nepriemokos susidarė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o kreditorius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, nepateikė reikalavimo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl antstolis iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepradėjęs priverstinio vykdymo veiksmų, neturi teisės pradėti naujos vykdomosios bylos ir priverstinių vykdymo veiksmų.

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. Su šiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriuo remiantis CPK 587 straipsnio 9 punktu yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pateiktas mokestinės nepriemokos išieškojimo aktas.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti, galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Šio straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad antstolis turi patikrinti ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia informaciją apie nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimą specialiajame interneto tinklalapyje. Jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekvestionuotina, kad mokesčių surinkimas (tame tarpe ir mokestinių nepriemokų išieškojimas) yra viena iš prioritetinių valstybės interesų sričių užtikrinanti tinkamą valstybės funkcionavimą ir jos poreikių tenkinimą. Todėl šioje byloje vyraujant viešojo intereso požymiams, nežiūrint to, kad apelianto sprendimas buvo priimtas po restruktūrizavimo bylos UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškėlimo, tačiau daliai mokestinės nepriemokos susidarius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (vykd. b.l. 2), antstolė turėjo teisinį pagrindą priimti išieškotojo (apelianto) pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdymui, jau iškėlus restruktūrizavimo bylą UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“, nes akivaizdžių kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti nebuvo (CPK 651 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties laikyti, kad antstolės 2012 m. lapkričio 2 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą jau iškėlus skolininkui UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo bylą, yra neteisėtas, nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą priverstinio vykdymo veiksmai nėra galimi.

Minėta, kad restruktūrizavimo byla UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ iškelta dar 2010 m. lapkričio 22 d., o įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 30 d.

ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas, antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių, kurių nepatenkino antstolis, reikalavimai tenkinami ĮRĮ 13 straipsnio tvarka.

CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

Apeliacinės instancijos teismui vertinimu, pagal ĮRĮ nuostatas, jeigu kreditoriaus reikalavimai jau perduoti vykdyti antstoliui, tai jis privalo perduoti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip matyti iš teismų sistemos ,,Liteko“ duomenų, teismas nagrinėjantis UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ restruktūrizavimo bylą dar 2010 m. gruodžio 9 d. pranešimu informavo VĮ ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registrą, apie įmonei iškeltą restruktūrizavimo bylą (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu antstolė neįsitikinusi skolininko įmonės statusu iš karto pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus priimdama skundžiamus patvarkymus, todėl skundžiami antstolės 2013 m. vasario 7 d. patvarkymai dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo, dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, dėl lėšų arešto bankuose, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, priimti vykdomojoje byloje numeris 0171/12/06784 negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsniu, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi lengvatomis, susijusiomis su prievolių vykdymu: draudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, skolų išieškojimas, draudžiamas įskaitymas, taikomi disponavimo įmonės turtu teisių apribojimai, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. (ĮRĮ 8 str. 1-3 p.). Tuo pačiu įstatymas numato, jog šiuo laikotarpiu restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas (ĮRĮ 8 str. 4 p.). Šios restruktūrizuojamos įmonės prievolės turi būti vykdomos tik iš tų restruktūrizuojamos įmonės sąskaitų, kurias nurodo teismas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Tai apima ir restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisę, ginant savo pažeistas teises, kreiptis į teismą leidimo atlikti einamąsias įmokas iš konkrečių įmonės sąskaitų. ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalis numato, kad einamųjų įmokų įsiskolinimo išieškojimas galimas tik esant nutrauktai restruktūrizavimo bylai, o restruktūrizavimo bylai tęsiantis, jokie antstolių priverstiniai veiksmai be restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimo UAB ,,Vilniaus nekilnojamasis turtas“ atžvilgiu negalimi. Todėl apeliantų teiginiai, kad mokestinė nepriemoka susidariusi po restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti išieškoma per antstolį, atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantis ĮRĮ 13 ir 28 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė