Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. kaltinamas tuo, kad jis, ne vėliau, kaip nuo 2002 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai laikas nenustatytas, iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., savanoriškai įsitraukė ir dalyvavo D. V. daugiau negu iš trijų asmenų organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti veikloje: neteisėtam disponavimui labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau tekste – VFR) ir prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, į kurio veiklą skirtingais laiko tarpais savanoriškai įsitraukė ir dalyvavo: D. V., E. N., T. R. bei N. M. (dėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais – padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, toliau tekste – T. R. ir N. M.), taip pat M. B. bei V. J., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o V. J. atžvilgiui dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, byla išnagrinėta atskirai – VFR, 2007m. lapkričio 20d. Paderborno federalinio žemės teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, (toliau tekste – M. B. ir V. J. ), asmuo pravarde „G“, kurio tiksli asmenybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, pavedimų kontrolė, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti nusikalstamo susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, o jis, t. y. R. V. vykdydamas D. V. nurodymus bendriems nusikalstamiems ketinimams, išnaudoti žmones prostitucijai Nyderlandų Karalystėje, pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje bei pasinaudodamas jų priklausomumu vertė dirbti prostitutėmis ir organizavo prostituciją, t. y. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

R. V. kaltinamas tuo, kad jis dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė šias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis, o būtent:

D. V. parengus nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje, turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., E. N., D. V., M. B., užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, organizavo t.y. kontroliavo ir koordinavo nukentėjusiąją bei pasinaudodami jos priklausomumu vertė dirbti prostitute, t. y., nusikalstamo susivienijimo narys E. N. siekdamas bendrų tikslų, 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internete susipažino su A. N. ir po ilgalaikių susitikimų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, Šiaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, įgyvendindamas D. V. sumanymą, siekdamas, kad A. N. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – bloga materialine padėtimi, žadėdamas gerai apmokamą darbą, įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, o jai sutikus, t.y. nukentėjusiajai patikėjus E. N. melagingais pažadais, 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, savo automobiliu A. N. atgabeno į degalinę „Lukoil“ esančią adresu (duomenys neskelbtini), užmokėjo už kelionę ir ją lydėdamas, kartu važiuodamas mikroautobusu, nuvyko į Amsterdamą, kur T. R. ir E. N. ją apgyvendino iš nekilnojamojo turto agentūros „M H. S.“ (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, buvimu užsienio valstybėje, jis kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais: T. R., E. N., D. V., M. B. laikė nelaisvėje siekiant įtraukti ją į prostituciją bei pasinaudodamas jos priklausomumu vertė dirbti prostitute D. H. ir U. miestuose nuo atvežimo momento, bet ne ilgiau, kaip iki 2009 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto mėnesio bei dienos, tokiu būdu organizavo prostituciją ir pelnėsi iš A. N. prostitucijos, kuri gaudavo iš klientų nuo 150 iki 600 eurų per dieną, kuriuos iš nukentėjusiosios surinkdavo D. V. bei E. N., t. y. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), BK 307 straipsnio 2 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija).

Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad D. V. parengus nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje, turint tikslą, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., E. N., D. V., M. B., N. M. užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, organizavo t. y. kontroliavo ir koordinavo nukentėjusiąją bei pasinaudodami jos priklausomumu vertė dirbti prostitute, t. y., N. M. 2009 m. balandžio mėnesį, Lietuvoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje susipažino su A. L. ir įgyvendindamas D. V. sumanymą, siekdamas, kad A. L. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – bloga materialine padėtimi, žadėdamas gerai apmokamą darbą, įkalbėjo vykti į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą dirbti prostitute, jai sutikus, t. y. nukentėjusiajai patikėjus N. M. melagingais pažadais, šis sutvarkė jos asmens dokumentus, po ko jis, t. y. R. V. ir N. M., 2009 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, dviem automobiliais nuvyko ir susitiko su nukentėjusiąja Anykščių r., kelyje Anykščiai – Svedasai bei įsitikino jos sprendimu ir 2009m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, jis organizavo jos kelionę t. y. surado mikroautobusą vykstantį į Nyderlandų Karalystę, Amsterdamą, kuris vyko iš degalinės „Lukoil“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o N. M. savo automobiliu A. L. atgabeno į šią degalinę, užmokėjo už kelionę ir įsodino į mikroautobusą, ten atvykus ją pasitiko T. R. ir E. N. bei apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros „M H. S.“ (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, jos buvimu užsienio valstybėje, jis kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais: T. R., E. N., D. V., M. B. laikė nelaisvėje siekiant įtraukti ją į prostituciją bei pasinaudodamas jos priklausomumu vertė dirbti prostitute D. H. mieste po šešias valandas per dieną, nuo atvežimo momento, bet ne ilgiau, kaip iki 2009m. liepos mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos, tokiu būdu organizavo prostituciją ir pelnėsi iš A. L. prostitucijos, kuri gaudavo iš klientų nuo 500 iki 900 eurų per dieną, kuriuos iš nukentėjusiosios surinkdavo D. V. bei E. N., t. y. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), BK 147 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), BK 307 straipsnio 2 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija).

Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad parengė nusikalstamos veiklos planą – prekybai žmonėmis Nyderlandų Karalystėje, turint tikslą kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, bei vadovavo prostitucijai koordinuodamas nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus paskirstydamas jų vaidmenis ir funkcijas organizuojant prostituciją, o šiam tikslui pasiekti nusikalstamo susivienijimo dalyviai: jis, T. R., N. M., E. N., A. J., kuris nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys ir nežinojo tikrų nusikalstamo susivienijimo tikslų, žinodami, kad nukentėjusiosios yra vaikai, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno, laikė nelaisvėje, du vaikus – t. y. N. M. siekdamas bendrų tikslų, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje susipažino su nukentėjusiąja R. M., kuri tuo metu buvo vaikas, 17 metų (gim. 1991-06-03) ir įgyvendindamas jo t. y. D. V. sumanymą, siekdamas, kad būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – dėl amžiaus, sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, žadėdamas gerai apmokamą darbą užsienyje, neįvardydamas šalies bei nenurodydamas tikrojo tikslo, įkalbėjo vykti dirbti į užsienį, o jai sutikus t.y. nukentėjusiajai patikėjus jo melagingais pažadais, kitą dieną savo automobiliu R. M. nugabeno adresu (duomenys neskelbtini), kur laikinai apgyvendino G. B. nuomojamame bute, o tuo metu A. J., kuris nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, siekdamas sau turtinės naudos, žinodamas, kad N. M. ieško merginų prostitucijos darbui užsienyje, 2009 m. kovo mėnesio pradžioje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, žinodamas, kad nukentėjusioji R. R. yra vaikas, 16 metų (gim. 1992-05-02) ir bus įtraukta į prostituciją bei pelnomasi iš jos prostitucijos, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – dėl amžiaus, mišraus nerimo ir depresinio elgesio sutrikimu, žadėdamas gerai apmokamą darbą, Vikonių k., Anykščių r., įkalbėjo vykti į užsienį dirbti prostitute neįvardydamas šalies, o jai sutikus nukentėjusiąją atgabeno į Anykščių miestą, kur šalia autobusų stoties perleido N. M., kuris vykdydamas D. V. sumanymą, tą pačią dieną nukentėjusiąją nuvežė į namą (duomenys neskelbtini), kur laikinai apgyvendino, po ko kontroliuodamas abi nukentėjusiąsias atvežė į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir laikė jas nelaisvėje iki 2009-03-28, bei tuo laikotarpiu nuvežė R. M. į kavinę buvusią „IKI“ prekybos centre adresu (duomenys neskelbtini), o R. R. į kavinę esančią Kėdainių mieste, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kurias jis, t.y. R. V. ir D. V. žinodami, kad šios – vaikai įvertino kaip tinkamas prostitucijai, po ko N. M. parūpino R. R. suklastotą dokumentą ir 2009-03-28 nupirkęs bilietus abi nukentėjusiąsias: R. R. - Kauno mieste, R. M. - Panevėžio mieste įsodino į tą patį autobusą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantį maršrutu Ryga – Amsterdamas, tačiau 2009-03-28 15.20 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k., kelyje Kalvarija – Suvalkai, autobusas gabenantis nukentėjusiąsias buvo sustabdytas VSAT pareigūnų ir R. R. sulaikyta dėl suklastoto dokumento, o R. M. nuvykus į Amsterdamą, ją pasitiko E. N. bei T. R., kurie apgyvendino ją iš nekilnojamojo turto agentūros „M H. S.“ (duomenys neskelbtini), T. R. prostitucijos tikslams nuomojamame bute Amsterdame, tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kur siekiant ją įtraukti į prostituciją, pasinaudojant jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, buvo laikoma nelaisvėje, prižiūrima E. N. bei T. R., po ko praėjus savaitei nuo atgabenimo ir apgyvendinimo nukentėjusioji iš nuomojamo buto pabėgo, t. y. R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad Europos žmogaus teisių teismas yra išsakęs nuomonę, jog kuo ilgiau įtariamasis yra suimtas, tuo įtariamojo noras išvengti bausmės atlikimo pabėgant turėtų mažėti, nes lieka vis mažesnė bausmės dalis, kurią jam reikės atlikti priėmus nuosprendį. Apelianto nuomone nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

Gynėjo nuomone nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. V., padaryti prieš penkerius metus, byloje nėra duomenų, kad R. V. per tą laiką būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų padarymą ir nuteistas. Teismo nurodytas motyvas, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas R. V., galimai vykdytos ilgą laiką, nepagrįstas: iš nutartyje išdėstytų R. V. kaltinimo aplinkybių matyti, jog trys veikos vykdytos epizodiškai pusės metų laikotarpyje. Kiti teismo motyvai, dėl galimo R. V. vaidmens veikų padaryme bei tai, kad veikos galimai padarytos keliose valstybėse, niekaip nėra susiję su tuo, jog būdamas laisvėje R. V. darys naujas nusikalstamas veikas. Todėl teismo nurodytas kitas suėmimo taikymo pagrindas – darys naujas nusikalstamas veikas, nepagrįstas baudžiamosios bylos duomenimis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. gynėjo skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų R. R., R. M., A. L., A. N., R. G. parodymai, liudytojų T. R., N. M. parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar suimtasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

Aptariamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. vaivadai suėmimo terminą, atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. R. V. kaltinamas padaręs du labai sunkius, du sunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nors iš bylos duomenų matyti, jog R. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau jis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs. Apygardos teismo tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad R. V. anksčiau yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn skirtingose užsienio valstybėse (Švedijoje, Prancūzijoje), o šiuo metu Vokietijoje išduotas Europos arešto orderis dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Visa tai rodo, kad R. V. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, turi ryšių užsienyje. Be to, pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. V. inkriminuoti labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o gerai organizuoti, truko pakankamai ilgą laiko tarpą, apėmė kelių valstybių teritoriją ir galimai susiję su prekyba žmonėmis, pelnymusi iš nukentėjusiųjų prostitucijos siekiant gauti neteisėtų pajamų. R. V. vaidmuo galimai darant nusikaltimus yra aktyvus. Kaip minėta, R. V. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų nusikalstamu būdu. R. V. neteistas Lietuvoje, tačiau duomenys apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybėse, taip pat išduotą Europos arešto orderį Vokietijoje neigiamai charakterizuoja asmenybę, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje R. V. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios išvados, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas ir niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas ir byla perduota Panevėžio apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas R. V., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis nenaikinama

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. V. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.