Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-565-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-25
Bylos Nr.
1S-565-485/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-565-485/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. gegužės 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje padarymą ir nubaustas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 9 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, gydosi nuo priklausomybių, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, jis pavyzdingai elgiasi, nekonfliktuoja, nori aktyviai dirbti ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Išėjęs į laisvę toliau ketina tęsti reabilitacijos programą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre. Komisijos nuomone visos šios aplinkybės įrodo, jog nuteistasis noriai taisosi ir yra pasiruošęs integruotis į visuomenę bei likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas.

3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, šį sprendimą motyvuojant tuo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistais jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Be to, apylinkės teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

4. Nuteistasis A. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog prisipažįsta padaręs nusikaltimą už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl jo padarymo labai gailisi. Teigia, jog tiek pastarąjį, tiek ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo lemiamos įtakos jo elgesiui. Pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pradėjo vartoti narkotikus, jų paveiktas padarė keturiasdešimt penkis nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimus. Šiuo metu gydosi pataisos namuose veikiančiame reabilitacijos centre. Išėjęs į laisvę toliau planuoja gydytis nuo priklausomybių reabilitacijos centre „Alfa“, turi rašytinį šio centro sutikimą dėl jo priėmimo. Prašo teismo, sprendžiančio jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgti į tai, kaip jis yra charakterizuojamas kompetentingų specialistų, kurie kasdien su juo dirbo ir patikėti jų išvadomis apie jo norą keistis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

6.2. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą A. P. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, A. P. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vidutinis t. y. 73 balai. Minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti 53 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. jie gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks didelis dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo A. P. pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl, darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija yra nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo A. P. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas - jis bausmės atlikimo metu nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė net 45 kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. net 34 kartus pritaikyta griežčiausia nuobaudos rūšis – uždarymas į baudos izoliatorių. Ši nuobauda buvo skiriama už itin šiurkščius bei visiškai nesuderinamus su įstaigoje nustatyta tvarka nuteistojo veiksmus - narkotikų vartojimą, atsisakymą gyventi būryje. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, jog turi priklausomybę alkoholiui ir narkotikams bei tai, jog pradėjęs pataisos namuose vartoti narkotikus ir alkoholį, jis prasiskolino kitiems nuteistiems ir stengdamasis išvengti jų susidorojimo tyčia darė įvairius pažeidimus, kad būtų uždarytas į baudos izoliatorių, tačiau pažymėtina, jog priklausomybės turėjimas ir to sekančios neigiamos pasekmės, savaime nepateisina daromų pažeidimų ir vien dėl šios aplinkybės negalima atlaidžiau vertinti pataisos namuose nustatytų tvarkos reikalavimų nesilaikymo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, kas rodo, jog net ir gerai žinodamas laisvės atėmimo vietos taisykles, jis vis tiek nesugebėjo joms paklusti. Atsižvelgiant į tai, pritartina žemesnės instancijos teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, o tai leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu, jo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog jis savo noru gydosi pataisos namuose esančiame reabilitacijos centre, tačiau gydymo programa jau beveik baigėsi ir norėdamas pratęsti gydymosi programą jis privalo vykti į kitą (ne pataisos namuose) esantį reabilitacijos centrą. Tačiau, nors aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas taisytis ir jo norą gydytis nuo priklausomybės ligų, bet tai negali būti pakankamas ir objektyvus pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad gydymasis reabilitacijos centre nėra niekaip apribotas laike ir neužkerta nuteistajam galimybės ten vykti jau atlikus bausmę. Tuo tarpu, nuteistasis skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių dėl kurių jis negalėtų vykti į reabilitacijos centrą jau po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, minėtas nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo A. P. elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvauja įvairiose programose, 6 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja reabilitacijos centro veikloje, pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą, bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose 3 metus dirbo liejimo ceche, palaiko artimus ryšius su giminaičiais. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. P. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas