Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje nagrinėdama D. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti tarp jos ir E. B. sudarytą santuoką bei atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, nes jis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams neteismingas.

Dėl bylos teismingumo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 381 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

D. B. teismui pateiktame prašyme nurodo, jog jos sutuoktinis šiuo metu yra Kauno tardymo izoliatoriuje ir kitų duomenų apie gyvenamosios vietos adresą nepateikia.

Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad E. B. savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)

Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. To pačio straipsnio 3 dalis numato, jog fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Teismas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatė, kad E. B. yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir šiuo metu jis yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, jog E. B. gyvenamąja vieta negali būti laikomas (duomenys neskelbtini). E. B., kuriam paskirta kardomoji priemonė, gyvenamąja vieta laikytina paskutinė jo gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini).

D. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad E. B. gyvenamoji vieta būtų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų veiklos teritorijoje (CPK 29 str., 178 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymą atsisakytina priimti kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 29 str.).

Dėl tinkamo procesinio dokumento teismui pateikimo.

Teismui pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 str.). Tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio nėra aiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai; procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; procesinio dokumento pobūdi ir dalykas; aplinkybės patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes; priedai pateikiami prie procesinio dokumento; procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 str. 2 d.).

Pareiškėjai išaiškintina, kad kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas ieškinys turi atitikti ir CPK 382 straipsnio reikalavimus (turi būti nurodyti, jei sutuoktiniai turi, duomenys apie vaikus, duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą, turimus kreditorius, suformuluotas reikalavimas dėl turto ir prievolių po santuokos nutraukimo padalijimo, ir kt.).

Iš pateikto pareiškėjos procesinio dokumento nėra aiškus santuokos nutraukimo pagrindas, t. y. ar santuoką prašomą nutraukti dėl sutuoktinio E. B. kaltės, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pan.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nurodytina, kad kreipiantis į teismą ji turi pateikti tinkamos formos procesinį dokumentą - ieškinį, atitinkantį CPK keliamus reikalavimus, nurodyti procesines šalis bei aiškiai suformuluoti savo reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti.

D. B. teismas išaiškina, kad įstatymas nenumato visiško asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad už neturtinio pobūdžio ginčus mokamas 100,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Išaiškintina, kad tokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas ir už ieškinius dėl santuokos nutraukimo.

Remiantis tuo, ieškovė, teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi sumokėti bent dalį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtino žyminio mokesčio, pateikti žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius duomenis (CPK 135 str. 2 d.) ir prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo su pridedamais dokumentais, patvirtinančiais sunkią ieškovės turtinę padėtį (CPK 83 str., 178 str.).

D. B. išaiškintina jos teisė su ieškiniu kreiptis į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti D. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo.

Išaiškinti, jog ieškinį dėl santuokos nutraukimo ji turi teisę pateikti (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. B. teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.