- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-165-839/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01628-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Pareiškėjas
- G. R., B. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-165-839/2020 pagal pareiškėjų G. R. ir B. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į kultūros centro pastatą, unikalus Nr. 4400-5247-1597, esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad jie nuo 1999 m. savo žinioje turi, naudojasi, prižiūri kultūros centro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį apie 1960-1966 m. statė kolūkis, o po kolūkio iširimo šį statinį valdė ŽŪB Raudoniškis (pastatas buvo naudojamas kontoros, stovyklos, bibliotekos ir bendrovės parduotuvės veiklai). 1999 m. rugsėjo 26 d. vyko ŽŪB R. P., (duomenys neskelbtini) kaimų pajininkų susirinkimas. Buvo svarstytas kultūros centro pastato pardavimo klausimas, kuris buvo paskirtas Paneveržio, Raudoniškio, Šlapių ir Kačiūnų kaimų pajininkams, tačiau kadangi niekas juo nesinaudojo, statinys likęs be priežiūros, pajininkai nusprendė statinį parduoti už 3000 Lt pareiškėjui B. R. kaip ŽŪB Raudoniškis pajininkui. 1999 m. spalio 9 d. likviduojama ŽŪB Raudoniškis surašė kultūros centro pardavimo aktą, kuriuo likviduojamos ŽŪB Raudoniškis likvidacinė komisija fiksavo kultūros centro pastato pardavimą pareiškėjui B. R. už 3 000 Lt. Po susirinkime priimto sprendimo pareiškėjas B. R. 3 000 Lt nunešė kaimynystėje gyvenusiam likviduojamos ŽŪB Raudoniškis pirmininkui S. P., kuris atsiskaitė su pajininkais, tačiau jokie notariškai patvirtinti dokumentai nebuvo parengti. 1999 m. spalio 24 d. buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo likviduojama ŽŪB Raudoniškis perdavė pareiškėjui B. R. kultūros centro pastatą kaip asmeniui, nupirkusiam jį už 3000 Lt. Niekas per šį laikotarpį (t. y. per dvidešimt metų) jokių pretenzijų dėl šio statinio naudojimo nereiškė. Save laiko teisėtais ir sąžiningais valdytojais, jiems yra žinoma, kad niekam šis nekilnojamas turtas nepriklauso nuosavybės teise, niekieno kito nėra valdomas ar naudojamas. Visi kiti asmenys būtent pareiškėjus G. R. ir B. R. laiko teisėtais kultūros centro pastato savininkais. 3 000 Lt sumokėti už šį statinį buvo valdomi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (pareiškėjai susituokė 1979 m. birželio 30 d.), todėl įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybei ar savivaldybei atitekęs turtas, nepaisant to, kad nuosavybės teisės nėra registruotos, negali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjų pateiktuose duomenyse nėra informacijos apie statinio statybą, kieno lėšomis jis buvo statomas, kas buvo teisėtas statinio valdytojas. Mano, jog tokią informaciją galėtų pateikti Utenos rajono savivaldybė.
Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė (Utenos rajono savivaldybės administracija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, jog turimais duomenimis nėra žinoma ir neturima informacijos, kad pareiškėjų nurodomas statinys būtų priklausęs ar šiuo metu priklausytų kitiems tretiesiems asmenims, kurie reikštų reikalavimus į šį turtą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, jog turimais duomenimis nėra žinoma ir neturima informacijos, kad pareiškėjų nurodomas statinys būtų priklausęs ar šiuo metu priklausytų kitiems tretiesiems asmenims. Taip pat nebuvo gauta jokios informacijos ar pretenzijų dėl šio turto valdymo, statuso ir pan. iš kitų asmenų.
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. 2020-01-08 žodine teismo nutartimi VĮ ,,Registrų centras“ pašalinta iš dalyvavimo byloje suinteresuotu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.
Pagal LR CK 4.68 str. nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. LR CK 4.70 str. nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Byloje pateikti rašytiniai duomenys, t. y. 1999 m. rugsėjo 26 d. vykusio ŽŪB R. P., Raudoniškio, Šlapių ir Kačiūnų kaimų pajininkų susirinkimo protokolas, 1999 m. spalio 9 d. pardavimo aktas, 1999 m. spalio 24 d. perdavimo – priėmimo aktas, liudytojų D. S., V. R., I. T. parodymai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie kultūros centro pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi nuo 1999 m., kai pastatas buvo įsigytas iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės „Raudoniškis“ ir perduotas jiems.
Pateikti archyviniai duomenys apie 1966 m. fiksuotą tuometiniame „Palangos“ kolūkyje Raudoniškio gyvenvietėje vykdytą mūrinio priestato (12x16 m) statybą prie seno medinio kontoros pastato, kurį numatyta apmūryti silikatinėmis plytomis, 1967-09-05 „Palangos“ kolūkio valdybos posėdžio protokolo duomenys apie kultūros namų ir kontoros statybos užbaigimą leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjų nurodomas kultūros centro pastatas iš esmės pastatytas ir sukurtas kolūkio lėšomis. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis pareiškėjų valdomas pastatas iš esmės yra sudaryta iš dviejų dalių, kurių viena rąstinė apmūryta plytomis, kita dalis (priestatas) mūrinė, šios dalies dydis apytiksliai atitinka 12x16 m matmenis.
Archyvo pateiktais duomenimis 1967 m. „Palangos“ kolūkio valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokoluose informacijos apie minėto statinio statybą ar atidavimą eksploatacijon nerasta, o 1968 m. valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolų knyga bei 1967-1970 m. kolūkio pastatų priėmimo eksploatacijon aktai saugoti neperduoti. Tačiau, teismo vertinimu, pateikti archyviniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad statinio statyba nebuvo savavališka. 1967-08-21 Utenos rajono darbo Žmonių Deputatų Tarybos vykdomojo Komiteto sprendimu Nr. 201 „Palangos“ kolūkio valdybos pirmininkas buvo įpareigotas sudaryti statomam priestatui projektą, o iki bus sudaryta technikinė dokumentacija statybą nutraukti, tačiau 1967-09-05 „Palangos“ kolūkio valdybos posėdžio protokolo duomenys apie kultūros namų ir kontoros statybos užbaigimą leidžia daryti išvadą, kad statinio statybai dokumentacija po minėto sprendimo priėmimo buvo parengta, nes vėliau statybą buvo svarstoma spartinti ir užbaigti. Išvadą dėl statybos teisėtumo leidžia daryti ir tai, kad 1992-05-12 Kuktiškių žemės ūkio įmonės (kuri teiktais paaiškinimais sukurta prijungus buvusį „Palangos“ kolūkį) turto perdavimo aktu Nr.007 Raudoniškio kontora-stovykla perduota gamybiniam technologiniam kompleksui „Raudoniškis“. Liudytojas G. P., kuris tuo metu buvo Kuktiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas ir tvirtino buvusio ūkio turto perdavimo aktą, nurodė, jog turtas buvo perduodamas tik pagal kolūkio/žemės ūkio įmonės turto apskaitos duomenis ir dokumentus, taigi tai leidžia konstatuoti, jog kultūros centras buvo apskaitytas tuometinio kolūkio/žemės ūkio įmonės balanse, kas tik patvirtina pagrindą išvadai, jog statyba buvo įteisinta.
Vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (1993 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. I-123 redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) taip pat 13 straipsniu (1991 m. liepos 30 d. įstatymo Nr. I-1624 redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Liudytojas G. P. nurodė, kad kolūkio/žemės ūkio įmonės reorganizavimas vyko į įvairius kompleksus (gyvulininkystės, gamybos ir pan.), o vėliau atsirado Raudoniškio žemės ūkio bendrovė. Iš archyvo pateiktų duomenų matyti, kad 1992-1993 m. Kuktiškių žemės ūkio įmonės turto („Palangos“ gamybinio technologinio komplekto), parduoto besikuriančiai Raudoniškio žemės ūkio bendrovei, pajų pasirašymo sutarčių, turto pardavimo aktų, pažymų, kvitų ir kt. byloje yra 1992-05-12 aktas apie Kuktiškių žemės ūkio įmonės turto, tame tarpe ir Raudoniškio kontoros-stovyklos perdavimą Raudoniškio GTK, kurį pasirašė vadovas S. P., kuris kaip nurodė pareiškėjai vėliau buvo žemės ūkio bendrovės „Raudoniškis“ vadovu ir bendrovės likvidacinės komisijos pirmininku. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė nurodė, jog savivaldybė neturi duomenų ir informacijos apie kultūros pastato atitekimą jai ar dar kitiems asmenims. Tokie duomenys leidžia konstatuoti, kad kultūros pastatas neliko kolūkio/žemės ūkio įmonės turtu, neperėjo savivaldybės žinion, o buvo privatizuotas ir pareiškėjai įgijo buvusiai Raudoniškio GTK, o vėliau buvusiai Raudoniškio žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklausiusį turtą, tačiau pardavimas nebuvo tinkamai įformintas. Juridinių asmenų registro duomenimis žemės ūkio bendrovė „Raudoniškis“ išregistruota 2003-08-18.
Pareiškėjų teigimu nuo pastato perdavimo jiems jis valdomas bei naudojamas savo reikmėms ir jų nuožiūra, t.y. išsaugota bibliotekos skyriaus veikla, kuriame bibliotekininke dirbo pareiškėja G. R., rūpintasi statinio saugumu ir priežiūra (užkalti langai ir dalis durų, apšienaujama aplinka).
Pareiškėjų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojai D. S., V. R., I. T.. Minėti liudytojai nurodė, jog pastatu naudojosi tik pareiškėjų šeima ir jokių ginčų dėl jo perleidimo nebuvo.
Pareiškėjų, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, iš esmės sutampa su pateiktais rašytiniais įrodymais, juos patvirtina, jais netikėti pagrindo nėra.
Taigi bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėjai kultūros centro pastatą sąžiningai įgijo, atvirai bei sąžiningai valdo kaip savo ne vėliau kaip nuo 1999 m. spalio 24 d. Duomenų, jog valdymas būtų nutrūkęs, ar kad per visą daikto valdymo laikotarpį buvo pretenzijų dėl pareiškėjų valdomo turto, nėra pateikta, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog valdymas trunka daugiau kaip 10 metų.
Pateiktais duomenimis kultūros centro pastatas (kultūros namai) buvo parduoti ir perduoti pajininkui B. R., t. y. pareiškėjos G. R. sutuoktiniui, jų teigimu už bendras šeimos turėtas lėšas, kas leidžia daryti išvadą, jog kultūros centro pastatas įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Kitų galimų pretendentų dėl teisių į pareiškėjų valdomą turtą neatsirado ir paskelbus CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka apie bylos nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijamas pareiškėjų valdomo turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į kultūros centro pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 - 4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 442 str. 9 p., 533 str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į kultūros centro pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.