- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1243-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25977-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2015 m. liepos 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ? 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) 2018 m. balandžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ? 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ? galutine bausme ? 46 MGL (2 300 Eur) bauda;
4) 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ? 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – 46 MGL (2 300 Eur) bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. S. 2021 m. liepos 31 d. apie 07.09 val. A16 kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė, 29 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 29 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose (b. l. 74–77).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Kaltinamasis 2021 metų liepos 30 d. automobiliu „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „IKI“ parduotuvės, esančios Trakuose, Aukštadvario g., kur aikštelėje paliko automobilį, o pats su draugais nuėjo prie „Babruko“ ežero, esančio Aukštadvario g., žvejoti. Ten kaltinamasis buvo visą naktį, vartojo alkoholinius gėrimus ? alų. Ryte apie 07.00 val. kaltinamasis nusprendė važiuoti namo, sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur gyvena jo seneliai, „prasiblaivyti“. Važiuodamas keliu Vilnius–Prienai–Marijampolė kaltinamasis pasijautė blogai, norėjo miego, nes visą naktį nebuvo miegojęs, todėl, kad nesukeltų pavojaus eismui, nusprendė nusukti nuo kelio į dešinę, į miškelį ir sustojus pamiegoti. Kai tik įsuko į keliuką, kaltinamasis išgirdo iš galo sirenas, per veidrodėlį pamatė policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Jis sustojo, nesipriešino. Pareigūnai turbūt pamatė, kad kaltinamasis yra neblaivus ir nusprendė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu. Kiek pirmuoju pūtimu įpūtė, kaltinamasis nepamena, bet įsiminė, kad antrą kartą įpūtė 1,76 promiles. Automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. pavasarį kaltinamasis pirko iš R. S.. Kaltinamasis pardavėjo kontaktų neturi, su juo buvo pasirašę pirkimo–pardavimo sutartį, kurią jis tik nusifotografavo į telefoną, tačiau telefoną sudaužė. Automobilis priklauso kaltinamajam, už jį mokėjo 500 Eur, tačiau automobilio „Regitroje“ neužregistravo. Teisės vairuoti kaltinamasis neturi ir niekada neturėjo. Automobiliu kaltinamasis beveik nevažinėjo, jis stovėdavo kieme ir kai reikėdavo važiuoti, paprašydavo kaimyno, kuris turi vairuotojo pažymėjimą. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi (b. l. 74–77).
4.2. Iš policijos tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad automobilis „Audi A4, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo galimai neblaivus. A16 kelyje Vilnius?Prienai?Marijampolė, 29 kilometre, minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas. Automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, G. S.. Jam alkotesteriu „Alcotest Nr. 7510, ARJK-0070“, pirmu tikrinimu nustatytas 1,84 promilių girtumas, antru – 1,76 promilių girtumas. Atvykus ekipažui V6021, G. S. perduotas jiems. Automobilis išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę „Tomadas“. Filmuota „BODY 6024“ (b. l.7).
4.3. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070“, patikros sertifikato Nr. 1487145, teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmu tikrinimu 06.52 val. nustatytas 1,84 promilės girtumas, antru tikrinimu 07.09 val. nustatytas 1,76 promilės girtumas (b. l. 26–28).
4.4. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, eiti tiesia linija negali, pirštu pataikyti į nosies galą, negali (b. l. 22).
4.5. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad transporto priemonės „Audi A4“ savininkas E. S. (E. S.) (b. l. 29).
4.6. Iš pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad E. S. transporto priemonę 2021 m. kovo 18 d. pardavė R. S. (b. l. 32).
4.7. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje teismas nustatė, kad automobilio „Audi A4“ 1.8, pagaminto 1999–2000 m., vidutinė kaina su PVM yra 860 Eur (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Pažymėtina, kad kaltinamojo akto turiniu keliami reikalavimai nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl jis privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).
7. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis, pažeisdamas KET 29 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę. Kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamajame akte padaryta apsirikimo klaida, klaidingai nurodant padaryto KET pažeidimo punktą, t. y. 29. Kadangi ši klaida nekeičia kaltinimo, prokurorė prašo patikslinti kaltinamąjį aktą, nurodant kad kaltinamasis padarė pažeidimą, numatytą KET 14 punkte. Patikrinus KET reikalavimus, matyti, jog 29 punkte nurodyti pažeidimai susijęs su vairuotojų pareigomis pėstiesiems, o KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Kad nusikalstama veika atitinka KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą matyti ir iš byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl teismas daro išvadą, kad padaryta techninė klaida ir ši aplinkybė turėtų būti tikslinama, nurodant, kad kaltinamasis G. S. pažeidė KET 14 punktą.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Alkoholio kiekio matuoklio rezultatai bei neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad kaltinamajam įvykio metu buvo nustatytas vidutinis girtumas – 1,76 promilės neblaivumas.
9. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Šie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė, būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, dirbantis neoficialiai, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, nepasibaigus laisvės apribojimo bausmei padarė naują nusikalstamą veiką, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant 3 kartus už vairavimą neįgijus specialiosios teisės vairuoti, nuobaudų nemoka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis tyčia, žinodamas, kad negalima vairuoti transporto priemonių būnant apsvaigus bei 3 kartus būdamas baustas administracine tvarka dėl vairavimo neturint tam teisės, vis tiek toliau įžūliai pažeidinėja įstatymus, teismas vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, t. y. 51 parą.
18. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
19. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2021 m. liepos 31 d., t. y. dar nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminui.
20. Nagrinėjamu atveju, teismui priimant šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam jau yra pasibaigęs laisvės apribojimo bausmės vykdymas – 2021 m. rugpjūčio 16 d. kaltinamasis buvo išbrauktas iš Probacijos tarnybos įskaitos. Dėl šios priežasties subendrinti bausmes ir skirti dalį jau atliktos laisvės apribojimo bausmės būtų netikslinga ir sunkintų kaltinamojo padėtį. Nors laisvės apribojimo bausmė įvykdyta, tačiau piniginė nuobauda nesumokėta. Tad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. S. paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu jam paskirta ir nesumokėta 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu jam paskirtos sumažintos 34 parų arešto bausmės pridedant 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą, baudos bausmę vykdant atskirai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendį.
21. Teismas pažymi, kad kaip minėta, kaltinamasis dirba neoficialiai, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad buvo gavęs darbo pasiūlymą, tačiau nebuvo įdarbintas, nes darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Kaltinamojo teigimu, tai, kad jis šiuo metu neturi asmens tapatybės kortelės, taip pat trukdo oficialiai įsidarbinti. Kaltinamasis su sugyventine gyvena jau 2 metus, jai padeda auginti 5 vaikus, todėl paskyrus ir realiai vykdant arešto bausmę, šeima netektų gaunamų pajamų. Kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui prižada, kad įsidarbins, mokės baudas, keis gyvenimo būdą. Be to, už nusikaltimą transporto eismo saugumui kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis ir keisti gyvenimo būdą, arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8,10 punktai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
22. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
24. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
25. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
26. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).
27. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
28. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
29. Automobilis „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, nes jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Nors automobilis yra registruotas kito asmens vardu, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad yra šį automobilį įsigijęs, tačiau neįregistravęs nuosavybės teisės į jį, be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą. Dėl to spręstina, kad automobilis „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Įvertinęs šias aplinkybes, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
30. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 88–90), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–93) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos; dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 94–96) – panaikinamas.
31. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65–66 straipsniais, realios bausmės vykdymo atveju, į bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 07.09 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 09.14 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant arešto dienai (1:1) (b. l. 59–61, 62–63).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto ir 46 MGL (2 300 Eur) (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22,00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realios bausmės vykdymo atveju, įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 07.09 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 09.14 val. (1 parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai (1:1).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, G. S. skirtą 46 MGL (2 300 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti, remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – faktiškai G. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)
G. S. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Paimtą G. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.