- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-567-211-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00690-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- J. K., M. J., ir J
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-04-26 iki 2013-04-27.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. I. bei M. J., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis 2013-04-24, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), iš M. J. įgijo nenustatytą kiekį kanapių (ir jų dalių) už 40 Lt, dalį kanapių (ir jų dalių) surūkė, neturėdamas tikslo platinti likusią dalį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendroji masė 0,574 g, 2013-04-26, apie 15.10 val. atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir laikė savo kelnių kišenėje, kol Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių bendroji masė 0,574 g, paėmė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės pakeisti ir sušvelninti bausmę, taikant LR BK 62 str. nuostatas. Nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi, apelianto nuomone, už mažareikšmį baudžiamąjį nusižengimą yra nubaustas itin griežtai, nurodo iš gerai pažįstamo asmens įsigijęs vieną gramą narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, savo reikmėms. Apeliantas teigia ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams paaiškinęs, kad pats retkarčiais vartoja narkotines medžiagas, rūko žolę, kurią gauna nedideliais kiekiais.
Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad yra jaunas, niekada nebuvęs policijoje, todėl buvo labai išsigandęs ir dar labiau gąsdinamas policijos pareigūnų, kad mane ilgam uždarys, jeigu blogai kalbės. Nurodo, kad jam buvo liepiama tvirtinti, kad pirko narkotines medžiagas iš M. J. ne 2 ar 3 kartus, o 8 ar daugiau kartų, kad žino jį kaip nuolatinį narkotinių medžiagų pardavėją. Taip pat apeliantas nurodo savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieš teismo posėdį neskaitęs, todėl neatsiminė, kaip tuo metu kalbėjo tyrėjams. Tvirtina, jog posėdžio metu nurodė, kad buvo policijos pareigūnų spaudžiamas ir gąsdinamas duoti nenaudingus parodymus prieš M. J., tačiau teigia teisme kalbėjęs tiesą, jog iš tikrųjų pirmo narkotines medžiagas pas jį tik keli kartus. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kai kuriuos netikslumus jo parodymuose vertino labai kritiškai, todėl paskyrė itin griežtą bausmę, nors apeliantas nurodo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtinęs, jog prisipažįsta nusižengęs vartodamas narkotines medžiagas ir jų gaudamas, labai gailisi. Nurodo, kad pastaruoju metu stengiasi nutraukti vartojimą, todėl mano, kad jam galėtų būti skiriama ženkliai švelnesnė bausmė.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad šiuo metu yra laikinai įsidarbinęs prekybos centre krovėju, ruošiasi toliau mokytis ir įgyti specialybę, todėl, pasak jo, teismo paskirta bausmė, susijusi su laisvės apribojimu atima galimybę siekti šių tikslų.
Teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis M. J. neprieštaravo, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas.
Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia nuteistasis J. K., yra pagrįstas ir teisėtas, jam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme atitinka įstatymų reikalavimus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. K. laisvės apribojimo bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į LR BK 54 str. nuostatas, į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas padarė baudžiamąjį nusižengimą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, dirba. Šios aplinkybės teismui leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant nuteistajam J. K. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, kuri skirta mažesnė nei numatyta įstatyme šios bausmės vidurkis, teismui atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, taip pat į nedidelį veikos pavojingumą. Konstatuotina, kad paskirtoji bausmė nuteistajam J. K., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, atsižvelgė į visas privalomas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo švelninti teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, sumažinant jos trukmę ar keičiant bausmės rūšį, nėra.
Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad nuteistasis J. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, o pastarasis teigia ir prisipažinęs, tačiau pagrįstai teismas to nevertino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje laikoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-584/2006, 2K-713/2007, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-38/2009, 2K-485/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamuoju teisme apklaustas apeliantas J. K. kaltu neprisipažino ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, nurodydamas, kad tiek daug kartų narkotinių medžiagų iš Modesto nepirko ir kaltinime nurodytą dieną nepirko (b. t. 2, b. l. 172-184). Iš apelianto teisme duotų parodymų matyti, kad jis neigė aplinkybes, nustatytas byloje surinktų įrodymų visetu, todėl vertinti tokius J. K. parodymus kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. K., būnant policijos įstaigoje, jam grasino pareigūnai, vertė duoti melagingus parodymus. Teismas pažymi, kad tokius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus apeliantas galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka (LR BPK 62 str.), tačiau to jis nedarė , todėl nėra teisinio pagrindo tikėti tokiais nuteistojo argumentais.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo J. K. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :
atmesti nuteistojo J. K. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.