Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas, A5.-112-319/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-04-29
Bylos Nr.: A5.-112-319/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00331-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Rimas Švirinas (pirm.)
Pažeidėjas: A. M.
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-112-319/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00331-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 6.1; 21.9.9; 21.9.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovei N. Č.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 metų gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, leido K. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė paskirti A. M. administracinę nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad 2019 m. sausio mėnesį liudytojas K. M. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį, nurodydamas, kad dirbo (duomenys neskelbtini) (realiai (duomenys neskelbtini)) ir direktorius A. M. su juo neatsiskaitė – neišmokėjo darbo užmokesčio. Komisija, patikrinusi VSDFV duomenis, nustatė, kad nebuvo surašyta darbo sutartis, todėl prašymo priimti negalėjo ir perdavė VMI duomenis apie tai, kad galimai K. M. dirba nelegaliai. Buvo atliktas tyrimas ir surašytas protokolas. Mano, kad ginčo dėl to, jog K. M. dirbo A. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) nėra. K. M. save traktuoja kaip darbuotoją, nors priešinga pusė teigia, jog susiklostė civiliniai santykiai. Liudytojai nurodė, kad jie dirbo su įmonės logotipu paženklintais darbo drabužiais. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo A. M. įmonėje dirbantys asmenys, naudojo (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančius įrankius ir priemones, buvo mokėta už darbo dienas. (duomenys neskelbtini) prisiėmė riziką už visų atliktų darbų kokybę. A. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kaip subrangovui K. M. perleisdavo klientus, perduodavo jų kontaktus, atlygio už tai negaudavo, tačiau kaip pats A. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objekte jis pats rūpinosi įranga ir pats vadovavo darbams. Taip pat vienas iš darbo santykių požymių yra tai, kad nebuvo aptarta, kad bus mokama už konkrečiai atliktą paslaugą, nes buvo mokama už darbo dienas. K. M. paaiškinimai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl prašė A. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą ir nubausti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį sankcijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, savo kaltės nepripažino bei parodė, jog K. M. pažįsta apie 4 metus. Kadangi jis dirbo pagal individualią veiklą, todėl jį samdydavo atlikti paslaugas. Jis turi valymo priemonių parduotuvę, o K. M. pirkdavo priemones. Gaudamas objektus ir pats neturėdamas laiko, objektus atiduodavo K. M. Kalba apie savo įmonę (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad duoda kliento telefono numerį ir tariasi pats, jeigu dirba pats, arba samdo K. M., kad atliktų paslaugą. Su K. M. tardavosi žodiniu susitarimu. Užsakovas atsiskaito su juo, o jo įmonė su K. M., nes K. M. dirbo pagal individualią veiklą. Gavo užsakymą iš (duomenys neskelbtini) atlikti paslaugas. Kadangi tuo metu turėjo daug darbų, o R. L., dirbanti pagal sutartį, kuri tvarkė šį objektą, turėjo kitų darbų, spaudė terminai, todėl pasisamdė K. M. Su K. M. buvo sutarta, kad jis atliks langų valymo darbus. Aptarė darbo užmokestį – 40 Eur, kadangi turėjo dvi savaites laiko, bendra suma būtų – 400 Eur. Pinigų apmokėjimas buvo sutartas po darbų atlikimo. Kiek jam buvo žinoma, K. M. individualios veiklos pažymėjimą įsigydavo metams laiko, o kad jis buvo sustabdęs veiklą, nežinojo. Įvyko ginčas tarp (duomenys neskelbtini) vadovo ir K. M., kadangi netvarkingai dirbo, todėl buvo išvarytas. Pats K. M. nepripažino, kad blogai dirbo. Sutartis dėl valymo paslaugų buvo sudaryta tarp jo įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis nebuvo sudaryta su K. M., kadangi jis dirbo pagal individualią veiklą. Jam reikėjo K. M. individualios veiklos pažymėjimo numerio, vardo, pavardės, asmens kodo, sutartis nebuvo sudaryta, ar buvo paruošta, negali pasakyti. Įvykio metu buvo dirbančių darbuotojų pagal darbo sutartį, esant darbuotojų trūkumui, samdo darbuotojus papildomai. Apie terminuotą darbo sutartį nesvarstė. Iš (duomenys neskelbtini) už K. M. padarytus darbus pinigų negavo. Darbus pabaigė jis pats, atidirbo nemokamai, kad išlaikytų klientą. Jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1 850 Eur iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirba pusė etato, gauna apie 300 Eur. Nežino, ar K. M. ką nors sulaužė atliekant darbus, tačiau teigia, jog 40 Eur iš K. M. nebuvo išskaityta.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovas advokatas V. P. paaiškino, jog įvykis buvo pradėtas tirti gavus K. M. prašymą, jog jis dirbo nelegaliai. Buvo surašyti du protokolai, kurie niekuo nesiskiria, tik skiriasi data ir įmonės pavadinimai, viename (duomenys neskelbtini), kitame (duomenys neskelbtini). Vadinasi darbo inspekcija ne pilnai ištyrė visas aplinkybes dėl nelegalaus darbo požymių, todėl reikia išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas. Nesutiko su kolegės nuomone, kad buvo darbo santykių požymiai. Kai turi žmogus individualios veiklos pažymą, tai yra individuali veikla, tai taikoma paslaugų teikimo sferose, kur gali būti aptariama bendra mokama suma už paslaugą ir vienos dienos suma. Atkreipė dėmesį, kad K. M. su A. M. pažįstami 5 metus, skaičiuojant nuo 2019 m. pabaigos, nors A. M. įmonės įkurtos 2016 m., tai rodo, kad asmuo, kuris nori gauti pinigus, yra atlikęs nesąžiningas paslaugas, nėra sąžiningas ir visus parodymus naudoja savo naudai. Mano, kad nukentėjusysis K. M. elgėsi nesąžiningai ir apgaulės būdu mėgina gauti tam tikras pinigines lėšas. Minėtas pilietis turėjo individualios veiklos pažymą, kuri nėra afišuojama ir nėra vieša informacija, verslo pažyma suteikiama neterminuotai. Vienas ir kitas asmuo veikė turėdami individualios veiklos pažymėjimus, todėl teigia, jog buvo sukurti civiliniai teisiniai santykiai, kadangi A. M. įmonė dirbo su K. M. kaip su verslo pažymėjimą turinčiu asmeniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė bylą nutraukti.

Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, jog su A. M. giminystės ryšiai nesieja, jis yra jos darbdavys. Ji dirba valytoja (duomenys neskelbtini) apie pusantrų metų. Šios įmonės vadovas A. M. iš karto ją įdarbino (duomenys neskelbtini) objekte. Ji valėsi administracines ir buitines patalpas, kadangi jo įmonė sudariusi sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), buvo pasiųsta ten atlikti darbus. K. M. ji nepažįsta. (duomenys neskelbtini) buitines patalpas sudaro persirengimo kambariai, valgyklėlės. Darbo laikas galimas ryte, kol nedirba administracija, arba vakare po darbo. Darbo metu ji dėvi (duomenys neskelbtini) duotus drabužius – džemperį, anksčiau jie buvo su logotipu, nepamena kokiu, dabar jie be jokio logotipo. (duomenys neskelbtini) turi patalpas (duomenys neskelbtini) patalpose, kuriose susideda savo priemones. Ar 2019 m. gruodžio mėnesį kas nors ėmė valymo priemones, nepamena. Tuo laikotarpiu ji atostogavo, todėl negali pasakyti. Ar kas nors valo langus, negali pasakyti, nes į jos pareigas tai neįeina. Drabužius ir valymo priemonės duota (duomenys neskelbtini), moka minimalų darbo užmokestį. Kiek iš viso įmonėje darbuotojų, nežino. Pajėgumo darbe jai užtenka, papildomai žmonių nereikia. Patalpų ploto nežino, valo tai, ką nurodo.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. M. susipažino prieš 5 metus, radęs internete skelbimą, jog A. M. įmonė ieško darbuotojų langų valymui. Pasiskambinus telefonu, susitiko su I. Pirmas objektas buvo (duomenys neskelbtini), valė keltuvu bokšteliu langus sanatorijoje. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, jam mokėjo grynais pinigais, buvo sutarta ne daugiau kaip 40 Eur per dieną. Po truputį įsidirbo, teko pjauti žolę, valyti langus, atlikti kitus valymo darbus. Darbus nurodydavo A. M. arba I. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo A. M., o I. – darbų vadovė. Tekdavo važiuoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus mokėjo grynais, pinigus perduodavo A. M. arba I. Transporto priemonę, įrangą, priemones teikė A. M. Įmonei priklausančios priemonės buvo sandėliuojamos garaže, kam jis priklausė, nežino. Buvo momentų, kad jis turėjo patentą ir registravo individualią veiklą. Per tą laiką, kiek pas juos dirbo, darbo sutartis nebuvo sudaryta. 2020 m. gruodį buvo kalbama, kad I. ruoš darbo sutartį, jis buvo nusiuntęs dokumentus, tačiau sutarties nesulaukė. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) esančio objekto, jį pasiuntė dirbti (duomenys neskelbtini) objekte – valyti langus. Reikėjo atlikti darbus naudojantis bokšteliu. Kartu su juo buvo merginų, kurios valė langus, kiek pasiekė be keltuvo. Darbas truko apie dvi savaites. Valė langus iš vidaus ir lauko pusės, sienas, patalpas su siurbliais. Valymui skirtas chemines medžiagas duodavo A. M. Buvo sutartas 40 Eur darbo užmokestis už dieną. Jam už atliktą darbą (duomenys neskelbtini) objekte neatsiskaityta iki šios dienos. Įprastai sumokėdavo kiekvieną dieną, kartais mokėdavo už kelių dienų padarytą darbą. Su juo dirbusiam vaikinukui buvo išmokėti pinigai, o jis pats negavo. (duomenys neskelbtini) yra cheminių medžiagų parduotuvėlė, ji priklausė A. M. Pradirbus apie 2 savaites (duomenys neskelbtini) objekte, A. M. parašė žinutę, jog netinkamai išvalyti langai, liepė pervalyti, tačiau pervalius langus vėl netiko, gavo grasinančią žinutę, jį užblokavo ir viskas tuo baigėsi. Kalba apie darbo sutartį buvo prieš darbus (duomenys neskelbtini) objekte, bet sutartis taip ir nebuvo paruošta ir pasirašyta. Nesumokėjus pinigų, jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Visi susirašinėjimai žinutėmis siejami su neišmokėtu darbo užmokesčiu. Jam yra neišmokėtas darbo užmokestis už 28 darbo dienas. Darbo ginčų komisijoje minėjo, kad gali paliudyti žmonės, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose. Šiuo metu negali pasakyti, ar kas nors iš senesnių darbuotojų dirba pas A. M. Dabar jis dirba pats sau. Kokius darbus reikės atlikti įmonėje (duomenys neskelbtini) telefonu arba žinute pranešdavo iš anksto A. M. ir I. Kai buvo paprašytas atlygis, buvo paminėta apie nekokybišką darbą ir atskaitymas už sulaužytą 40 Eur vertės daiktą. Jis save traktavo, kaip A. M. įmonės darbuotoją. Buvo atvejų, kad dirbo vieną darbą, o liepus daryti kitą, daromas darbas buvo nutraukiamas. Po jo langų valymo darbo buvo nubėgimai ant langų, reikėjo pervalyti, kas ir buvo padaryta. Per 5 darbo metus būdavo pretenzijų dėl atlikto darbo, bet jos smulkios, I. jį girdavo. I. dažnai skųsdavosi, kad ji sumoka darbininkams, o paskui pati sunkiai išsireikalauja iš A. M. Ant vieno įmonės autobusiuko buvo (duomenys neskelbtini) logotipas. SMS žinučių išrašus teikė jis. Nuo kada tiksliai dirbo (duomenys neskelbtini) patalpose, tiksliai negali pasakyti. Tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Šiuo metu jis pats vykdo individualią veiklą. Norėdamas ją nutraukti ne sezono metu, prašymu VMI nutraukdavo, o prireikus atsinaujindavo. (duomenys neskelbtini) yra jo logotipas, taip jis yra pasivadinęs, jo automobilis su tokiu logotipu, taip pat (duomenys neskelbtini) pavadintas jo puslapis socialiniuose tinkluose. Prekes pirkdavo iš (duomenys neskelbtini) parduotuvėlės. Pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) patalpose, įmonės vadovų kontaktų A. M. nedavė. Nebent dirbdavo su individuliais žmonėmis, tuomet kontaktus duodavo. Dirbo su liemene ant kurios buvo (duomenys neskelbtini) logotipas. Jam buvo nurodyta, kaip patekti į (duomenys neskelbtini) patalpas. I. pavardės nepamena. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją pagal rekomendaciją.

Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, jog A. M. pažįstamas, kadangi dirba pas jį (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vadybininke. K. M. matytas iš matymo, atvažiuodavo pirkti prekių į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), buvo jos klientas. Parduotuvėje prekiauja švaros prekėmis ir įranga. K. M. nuomodavo įrangą, kas reikalinga valymo darbams. Jis nebuvo kažkoks išskirtinis klientas. Ji kitų A. M. pavedimų nevykdė, darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjo. Negali pasakyti, kas, kada ir kokias žinutes rašo į darbinį telefoną. Kokia veikla užsiiminėja A. M., negali pasakyti. Ji įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. Su K. M. dėl darbo užmokesčio neteko bendrauti, tai ne jos kompetencija. Į darbinį telefoną rašoma daug žinučių, bet konkrečiai, ar rašė K. M., negali pasakyti. Į (duomenys neskelbtini) bei kitus objektus priemones vežė. Gruodžio mėnesį gal kažkas ir vyko (duomenys neskelbtini) patalpose, ten dirba jų valytoja.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų parodymų, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. neneigia, jog K. M. dirbo jo įmonėje (duomenys neskelbtini), A. M. duodamas parodymus patvirtino, jog gavus užsakymą iš (duomenys neskelbtini) atlikti langų valymo paslaugas, pasisamdė K. M. Su K. M. tardavosi žodiniu susitarimu. Be to, su K. M. buvo sutarta, kad jis atliks langų valymo darbus, taip pat aptarė darbo užmokestį – 40 Eur, kadangi turėjo dvi savaites laiko, bendra suma būtų – 400 Eur. Jis manė, kad K. M. vykdo individualią veiklą. Tai, jog K. M. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai duomenys, kurie taip pat prižįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo faktas (b. l. 1 –92a).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gruodžio 4 d. valymo paslaugų sutartis Nr. 2019/04/12-01, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigoja (duomenys neskelbtini) atlikti valymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-52).

Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1116-0042 matyti, jog pagal 2020 m. gruodžio 4 d. pavedimą Nr. 2276 vyriausioji darbo inspektorė atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu vadovautasi visais įrodymais, kurie surinkti atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) bei aptartais 2020 m. rugsėjo 30 d. nelegalaus tyrimo akte Nr. 1116-0001. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 metų gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, leido K. M. nelegaliai dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV apie jo įdarbinimą (b. l. 98-99).

Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog įmonė (duomenys neskelbtini) įregistruota 2016 m. vasario 3 d., o įmonės direktoriumi nuo 2018 m. birželio 29 d. išrinktas A. M. (b. l. 96-97).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių susirašinėjimo fotonuotraukų tarp A. M., I. R. ir K. M. matyti, kad susirašinėjimas vyko 2019 m. gruodžio 27 d., tai yra po darbų vykdymo (duomenys neskelbtini) patalpose. Susirašinėjimai patvirtina faktą, kad K. M., atlikdamas valymo darbus objekte (duomenys neskelbtini), naudojosi A. M. įmonės (duomenys neskelbtini) darbo priemonėmis (tai patvirtina K. M. žinutė I. R: „Ir 40 Eur atskaičiavo už sulaužytą daiktą, kurio nelaužiau“; K. M. žinutė A. M.: „<...> pasižiūrėk, kiek tu ten popieriaus turi, šiandien valiau su (duomenys neskelbtini) tualeto popieriumi“; A. M. žinutė K. M.: „Tai pasakai ir atveža I. Nėra problemų“; K. M. žinutė: „Tai kada sumokėsi aš tavęs klausiu. Ir tuos 40, kur <...> pasiėmei už sulaužytą daiktą, kurio nesulaužiau“). Žinutėse užfiksuota, kad A. M. K. M. mokėjo ne už atliktą paslaugą, o už darbo dienas (K. M. žinutės: „Dar man jis už praėjusias dienas nesumokėjęs <...> atsiskaitykit už dirbtas dienas“) (b. l. 29-46).

Iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, jog K. M. administracinio nusižengimo protokole nustatytu laikotarpiu, o būtent nuo 2019 metų gruodžio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d., individualios veiklos nevykdė, kas paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. argumentą, jog K. M. buvo samdomas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo (b. l. 48).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. teismui nurodė, kad K. M. samdė kaip individualią veiklą vykdantį asmenį ir jo atstovas advokatas V. P. nurodė, kad buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau toks argumentas savaime nepaneigia anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, jog tarp A. M., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, ir K. M. buvo susiklostę darbo santykiai, atitinkantys būtent darbo sutarties požymius, priešingai nei nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas darbdavio pavedimu vykdo tam tikrą darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, kurių tikslas – iš anksto apibrėžto rezultato pasiekimas. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra, o sutartyje numatyto rezultato asmuo siekia savo nuožiūra ir rizika. Tai, kad K. M. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, patvirtina ir jau minėta 2019 m. gruodžio 4 d. valymo paslaugų sutartis Nr. 2019/04/12-01, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ištyrus byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kadangi K. M. turėjo dirbti pagal įmonės nurodytas sąlygas ir tvarką, vykdyti konkrečias darbines funkcijas, buvo sutartas užmokestis už atliekamą darbą, tačiau darbo sutartis su šiuo darbuotoju nebuvo sudaryta. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei išdėstytų aplinkybių, K. M. dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, realiai atlikdamas darbo funkcijas – paklusdamas įmonės tvarkai vyko į darbo vietą – įmonės (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vykdė jo kaip darbuotojo darbines funkcijas, susijusias su valymo paslaugomis, veikė įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, ką patvirtina minėta paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojo įmonės įrangą, buvo sutartas užmokestis už darbo dienas, ką patvirtina šalių SMS žinučių susirašinėjimo fotonuotraukos, tačiau su K. M. įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, todėl K. M. darbas įmonėje buvo neteisėtas.

Pažymėtina ir tai, jog A. M., būdamas įmonės vadovu, samdydamas fizinį asmenį, kuris atliks darbo funkcijas jo įmonės vardu, turėjo pareigą įsitikinti, jog šis asmuo vykdo individualią veiklą, priešingu atveju prisiėmė riziką, jog nesant šių įrodymų, tokio asmens veikla (darbas) įmonėje gali būti pripažinta neteisėta. Tai, kad K. M. administracinio pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu nevykdė veiklos nei pagal verslo liudijimą, nei pagal individualios veiklos pažymą patvirtino minėtas VSDFV informacinės sistemos išrašas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi – atsakingu asmeniu, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, teismas atkreipia dėmesį dėl byloje esančių dviejų protokolų ir pažymi, jog pagal liudytojo K. M. 2020 m. sausio 29 d. rašytinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad prieš 4 metus įmonę (duomenys neskelbtini) rado internete, darytina išvada, kad liudytojas K. M. sąžiningai klydo manydamas, jog darbą atlieka (duomenys neskelbtini) naudai, kadangi naudojosi darbo drabužiais – liemene – ant kurios buvo užrašyta (duomenys neskelbtini), A. M. internete rado būtent kaip (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) direktorių. Juolab, kad pats A. M. 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 kovo 16 d. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius. Paaiškino, kad įmonė (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo nuo 2016 m., tačiau būtent per ją priimami užsakymai įmonei (duomenys neskelbtini). Tai, kad K. M. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, o ne (duomenys neskelbtini) naudai, patvirtina ir minėta 2019 m. gruodžio 4 d. valymo paslaugų sutartis Nr. 2019/04/12-01, sudaryta taip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, vyriausioji darbo inspektorė N. Č. 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 2VD-720 kreipėsi į VDI skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių dėl tyrimo pradėjimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pagal 2020 m. gruodžio 4 d. Nr. 2276 pavedimą vyriausioji darbo inspektorė atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Patikrinimo metu vadovautasi visais įrodymais, kurie surinkti atliekant tyrimą dėl (duomenys neskelbtini), kadangi nei įvykio vieta, nei kitos aplinkybės nesikeitė, iš esmės buvo padaryta tik formali klaida, nurodant A. M. įmonės pavadinimą. Pažymėtina ir tai, jog A. M. tiek pažeidimo padarymo metu, tai yra 2019 m. gruodžio mėnesį, tiek bylos nagrinėjimo metu pagal LR juridinių asmenų registro išrašą yra (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patikslintas protokolas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

DK 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog K. M. pakluso A. M., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, faktiškai vykdančio darbdavio funkcijas, nustatytai darbo tvarkai, dirbo esant jų susitarimui dėl valymo darbų, aptarus šio darbo funkcijas, paklūstant nustatytai darbdavio darbo tvarkai, aprūpinant darbuotoją darbo priemonėmis ir drabužiais, taip pat ir esant atlygintinumui (darbo užmokestis buvo sutartas 40 Eur per dieną). Visa tai leidžia pagrįstai spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Kadangi A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpiu nuo 2019 metų gruodžio 4 d. pradžios iki 2019 m. gruodžio 27 d., (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, leido K. M. nelegaliai dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Bylos nagrinėjimo metu A. M. akcentavo tai, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu K. M. dirbo savarankiškai pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Šiuo atveju teismas neabejoja, jog komentuojami darbo santykiai analizuojamu laikotarpiu buvo maskuojami tik prisidengiant aukščiau aptartu individualios veiklos vykdymu.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 35 straipsnis, 36 straipsnis). Bylos duomenimis, A. M. nėra teistas (b. l. 77), nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis įvykdė pirmą kartą, tačiau jau būdamas baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus (b. l. 78-84). Byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus A. M. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas ŠvirinasPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21127639157.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.