Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1649-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04630-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.3, 55.1 (S)

2017 m. kovo 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo D. O.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja VšĮ Antakalnio poliklinika kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. T4-316(1.34).

Paaiškina, kad 2016 m. birželio 20 d. pacientas D. O. kreipėsi į poliklinikos darbo medicinos gydytoją O. V. su VšĮ Šeškinės poliklinikos 2016 m. birželio 7 d. siuntimu, kuriame buvo nurodytos pacientui nustatytos lėtinės diskogeninės radikulopatijos, diskinezijos, recidyvuojančios lumboischalgijos, įtampos tipo galvos skausmo diagnozės ir prašoma atsakyti, ar minėti susirgimai yra profesiniai. Kartu su VšĮ Šeškinės poliklinikos siuntimu pacientas darbo medicinos gydytojai pateikė šiuos papildomus dokumentus: Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. ataskaitą Nr. D17-68-(1.27), duomenis apie Valstybinės darbo inspekcijos atliktą patikrinimą pagal paciento prašymą, paciento VšĮ Šeškinės poliklinikos ambulatorinės kortelės duomenis nuo 2007 m. gegužės 15 d., kuriuose pateikti išsamūs duomenys apie paciento sveikatą, darbo pobūdį ir kitą profesinei ligai vertinti reikšmingą informaciją.

Darbo medicinos gydytoja O. V., įvertinusi prieš tai nurodytus dokumentus ir aplinkybes, profesinės ligos pacientui neįtarė, todėl medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodė: „Atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, anamnezę, Tarnybos atliktą tyrimą pagal paciento prašymą, Valstybinės darbo inspekcijos atliktą patikrinimą pagal paciento prašymą, paciento ambulatorinės kortelės duomenis nuo 2007 m. gegužės 15 d., duomenų už profesinį susirgimą nėra.“

Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą gydytoja užpildė elektroniniu būdu ir atspausdino dviem egzemplioriais: vieną atidavė pacientui, o kitą įklijavo į jo asmens sveikatos istoriją.

Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 4 d. gavo Tarnybos 2016 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. T4-316(1.34) ir 2016 m. spalio 27 d. Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-305/2016 ataskaitą Nr. D17-239(1.27). Įsakymo rezoliucinės dalies 1 punkte nustatyta, kad pacientui D. O. 2016 m. birželio 20 d. poliklinikoje galimos profesinės ligos nustatymas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o Įsakymo rezoliucinės dalies 2 punktu poliklinikai dėl įsakymo 1 punkte nurodytų teisės pažeidimų pritaikytas įspėjimas.

Su įsakyme nurodytais pažeidimais bei skirtu įspėjimu nesutinka. Teigia, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą ir darydama išvadas, neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. birželio 20 d. vyko tik pradinis profesinės ligos nustatymo etapas, t. y. darbo medicinos gydytoja turėjo tik įvertinti, ar yra pagrindas pacientui įtarti profesinę ligą. Jeigu profesinė liga būtų įtarta, būtų pildomas pranešimas apie įtariamą profesinę ligą, kurio pagrindu Valstybinė darbo inspekcija atliktų tyrimą ir sudarytų profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. Tik gavus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, pacientas būtų tiriamas ir būtų sprendžiamas profesinės ligos diagnozavimo klausimas. Be to, VšĮ Šeškinės poliklinikos gydytojai, įtarę, kad paciento lėtinio sveikatos sutrikimo priežastis gali būti susijusi su darbu, pacientą į darbo medicinos gydytojo konsultaciją privalėjo siųsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, tačiau faktiškai pacientas buvo atsiųstas tik praėjus beveik trejiems metams nuo sveikatos pablogėjimo. Esant tokiai situacijai, darbo medicinos gydytoja spręsti klausimą dėl galimos profesinės ligos įtarimo galėjo tik atlikdama dokumentų ekspertizę, t. y. vertindama turimus ankstesnius duomenis apie paciento sveikatos būklę.

Gydytoja O. V. 2016 m. birželio 20 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodė konkrečius dokumentus, kuriais remdamasi priėmė sprendimą, kad duomenų, būdingų profesiniams susirgimui, nėra. Šiuose dokumentuose buvo nurodyti nuo 2007 m. paciento išsakomi nusiskundimai, gyvenimo ir ligos anamnezės, objektyvių tyrimų duomenys ir atliktų klinikinių tyrimų duomenys. Anamnezės rinkimas iš paciento ir paciento objektyvi apžiūra ar papildomi tyrimai šiame profesinės ligos nustatymo etape nebuvo reikalingi, nes visa reikšminga informacija buvo nurodyta paciento ambulatorinėje kortelėje, Tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos dokumentuose. Išsamus darbuotojo sveikatos būklės ištyrimas ir įvertinimas atliekamas tik nustatant profesinę ligą gavus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. Jokie teisės aktai nereikalauja pirminėje profesinės ligos vertinimo stadijoje (įtariant ar neįtariant profesinio susirgimo) perrašinėti į paciento asmens sveikatos istoriją sveikatos duomenis iš pateiktų dokumentų.

Atkreipia dėmesį, kad tariami darbo medicinos gydytojo padaryti pažeidimai 2016 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. T4-316(1.34) grindžiami tik bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis, nereglamentuojančiomis specialių profesinės ligos nustatymo santykių. Tarnyba tyrimo metu nenustatė jokių diagnozavimo ar gydymo klaidų, todėl teiginys, kad buvo padarytas pažeidimas, yra nepagrįstas. Be to, profesinės ligos diagnozuojamos tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą. 2016 m. birželio 20 d. darbo medicinos gydytojos konsultacijos metu toks aktas nebuvo gautas, todėl profesinės ligos diagnozavimas nebuvo galimas. 2016 m. birželio 20 d. buvo sprendžiamas klausimas tik dėl profesinės ligos įtarimo, o ne dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo.

Pabrėžia, kad jokie teisės aktai nereikalauja į asmens sveikatos istoriją įklijuotame medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodytų duomenų dubliuoti asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape „Gydytojo (kitų specialistų) įrašai“. Toks duomenų dubliavimas neturėtų visiškai jokios prasmės.

Pacientui užvedus asmens sveikatos istoriją ir į ją įklijavus medicinos dokumentų išrašą / siuntimą su nurodytais darbo medicinos gydytojo konsultacijos duomenimis, asmens sveikatos istorija buvo pildoma, todėl pažeidimas nebuvo padarytas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad profesinės ligos neįtarimo įforminimas nėra reglamentuotas, tačiau toks medicinos gydytojo sprendimas privalo būti motyvuotas, kadangi nurodęs, kad nėra pagrindo įtarti profesinį susirgimą, gydytojas faktiškai užbaigia profesinės ligos tyrimą. Medicinos gydytoja O. V., pateikdama savo išvadą pacientą siuntusiam gydytojui, kad „duomenų už profesinį susirgimą nėra“, nenurodė faktorių, kurie galėjo jai sutrukdyti įvertinti, ar pacientui D. O. galėjo būti diagnozuojama profesinė liga. Sprendimas konstatuoti profesinę ligą gali būti priimtas tik išnagrinėjus visus reikšmingus teisės aktais įtvirtintus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad O. V. nemotyvuotu išankstiniu sprendimu, kad nėra profesinės ligos, užkirto kelią išsamiai ištirti paciento sveikatos būklę bei ją galimai lėmusius darbo aplinkos veiksnius. Gydytoja vadovavosi tik jai pateikta dokumentacija, neatliko klinikinio paciento tyrimo, neskyrė tyrimų, kitų gydytojų specialistų konsultacijų, nevertino paciento D. O. darbo aplinkos, nenurodė priežasčių, dėl kurių, jos manymu, papildomi tyrimai, konsultacijos ar darbo aplinkos vertinimas nėra pagrįsti.

Pažymi, kad Tarnyba nenustatė, kad gydytoja O. V. priėmė netinkamą išvadą dėl paciento sveikatos būklės, tačiau konstatavo, kad išvada „duomenų už profesinį susirgimą nėra“ buvo pateikta be ją pagrindžiančių objektyvių klinikinių duomenų. Būtent todėl laikytina, kad gydytoja padarė pažeidimą, kadangi ji tinkamai, pagal savo kompetenciją, neištyrė galimos profesinės ligos.

Nurodo, kad gydytoja, pateikdama išvadą dėl profesinės ligos, vadovavosi dokumentais kaip kriterijais, kurie yra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe ir jo tyrimu, o ne su lėtine profesine liga, tai yra gydytoja iš esmės painioja du skirtingus klinikinius atvejus / teisės aktus / procedūras.

Pabrėžia, kad medicinos dokumentų išrašas / siuntimas – tai dokumentas, kuris išrašomas remiantis ambulatorinės asmens sveikatos istorija. Ambulatorinė asmens sveikatos istorija ir medicinos dokumentų išrašas / siuntimas yra dvi skirtingos formos. Jos turi skirtingą paskirtį – ambulatorinė asmens sveikatos istorija skirta rinkti, kaupti ir saugoti duomenis apie asmens sveikatą, o medicinos dokumentų išrašas / siuntimas surašomas ambulatorinės asmens sveikatos istorijos pagrindu, jame glaustai aprašoma informacija apie pacientą, jo sveikatos būklę, atliktų tyrimų rezultatus ir šios informacijos pagrindu nustatytą diagnozę bei rekomendacijas. Gydytojos surašytame medicinos dokumentų išraše / siuntime esanti informacija negali atitikti ambulatorinei asmens sveikatos istorijai keliamų reikalavimų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl tinkamo dokumentų užpildymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. O. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti. Pažymėjo, kad medicinos gydytoja O. V. nepildė paciento ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (apskaitos forma Nr.025/a), o užpildė tik medicinos dokumentų išrašą (siuntimą (apskaitos forma Nr.027/a) ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tai yra du skirtingi dokumentai, kuriuos abu privalu užpildyti. Pažymėjo, kad po įsakymo priėmimo jis lankėsi poliklinikoje, buvo konsultuotas ir surinkti visi duomenys, kurie buvo įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. T4-316(1.34) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. O. su VšĮ Šeškinės poliklinikos siuntimu kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką su prašymu nustatyti, ar VšĮ Šeškinės poliklinikos nustatyti paciento susirgimai yra profesiniai.

VšĮ Antakalnio poliklinikos darbo medicinos gydytoja O. V., spręsdama, ar VšĮ Šeškinės poliklinikoje nustatyti paciento susirgimai yra profesiniai, įvertino kartu su siuntimu pateiktus šiuos dokumentus:

Tarnybos kontrolės Nr. T3-393/2015 2016 m. kovo 23 d. ataskaitą Nr. D17-68-(1.27), kurioje buvo ištirtos D. O. VšĮ Šeškinės poliklinikoje suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d.;Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. (1) SD-3545, kuriame buvo pateikti pareiškėjo prašymu atlikti tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei kitų dėl kitų darbo teisės bei saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų rezultatai.Ambulatorinės kortelės duomenis nuo 2007 m. gegužės 15 d.

2016 m. birželio 20 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos darbo medicinos gydytoja O. V., įvertinusi visus nurodytus dokumentus, medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodė, kad duomenų apie profesinį susirgimą nėra.

2016 m. liepos 5 d. pacientas kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką su skundu dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

2016 m. liepos 14 d. VšĮ Antakalnio poliklinika pateikė atsakymą, nurodydama, kad konsultacijos metu nekilus įtarimų dėl paciento profesinės ligos joks pranešimas apie profesinę ligą nebuvo užpildytas.

2016 m. liepos 19 d. pacientas D. O. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl paciento teisių pažeidimo nustatymo. Nurodė, kad VšĮ Antakalnio poliklinikos darbo medicinos gydytoja nenuodugniai ir netinkamai vertino jo UAB „Setta Vilnius“ vykdytas funkcijas ir jo sveikatos pakitimą, be pagrindo neįtarė profesinės ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, pavyzdžiui, kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo. Pažymėjo, kad O. V. 2016 m. birželio 20 d. medicinos dokumentų išraše nenurodė jokios argumentacijos ir motyvų, kodėl D. O. atveju negali būti įtarta profesinė liga ir inicijuotas atlikti šios profesinės ligos priežasčių tyrimas.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus pateikė 2016 m. spalio 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. T3-305/2016. Šioje ataskaitoje padarė išvadą, kad 2016 m. birželio 20 d. pacientui D. O. VšĮ Antakalnio poliklinikoje galimos profesinės ligos nustatymas vyko (buvo atliktas) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2016 m. spalio 28 d. Tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr.T4-316(1.34) „Dėl pacientui D. O. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kuriame nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. pacientui D. O. VšĮ Antakalnio poliklinikoje galimos profesinės ligos nustatymas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo atliktas tinkamas galimos profesinės ligos nustatymo tyrimas bei netinkamai sutvarkyti medicinos praktikos dokumentai. Todėl buvo nuspręsta VšĮ Antakalnio poliklinikai skirti įspėjimą.

2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. V-1087 patvirtino Profesinių ligų nustatymo kriterijus (toliau – Kriterijai). Kriterijų 6 punktas nustato, kad nustatant profesinę ligą, vertinama: ligos anamnezė (6.1 punktas); gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt. (6.2 punktas); darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje) (6.3 punktas); profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt. (6.4 punktas); laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai (6.5 punktas); privalomų sveikatos tikrinimų duomenys (6.6 punktas); diferencinė diagnostika (6.7 punktas); asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys (6.8 punktas); panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje (6.9 punktas); mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai (6.10 punktas).

VšĮ Antakalnio poliklinikos direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-182 patvirtino Darbo medicinos gydytojo pareiginius nuostatus (toliau – Pareiginiai nuostatai), kuriuose nurodyta, kad darbo medicinos gydytojas privalo stebėti darbuotojų sveikatą, atliekant išankstinius ir periodinius sveikatos patikrinimus bei vertinant aplinkos ir biologinio monitoringo rezultatus (4.8 punktas); dalyvauti nustatant profesinės rizikos veiksnius darbo vietoje, bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais atsižvelgdamas į jų rekomendacijas (4.10 punktas); vertinti profesinės rizikos veiksnių (fizikinių, cheminių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių ir kt.) poveikį darbuotojų sveikatai, stebėti darbo aplinkos veiksnių, kurie gali pakenkti darbuotojų sveikatai, poveikį, atliekant darbo vietų patikrinimus ir darbuotojų, kuriuos veikia profesinės rizikos veiksniai, sveikatos stebėjimą (4.11 punktas).

Iš byloje pateikto D. O. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, kurį 2016 m. birželio 20 d. surašė VšĮ Antakalnio poliklinikos darbo medicinos gydytoja O. V., matyti, kad gydytoja, atsižvelgusi į paciento pareikštus nusiskundimus, anamnezę, Tarnybos kontrolės Nr. T3-393/2015 2016 m. kovo 23 d. ataskaitą Nr. D17-68-(1.27), Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. (1) SD-3545 ir paciento ambulatorinės kortelės duomenis nuo 2007 m. gegužės 15 d., nustatė, jog nėra duomenų apie profesinį susirgimą. Jokių tyrimų ar patikrinimų paciento atžvilgiu darbo medicinos gydytoja neatliko, taigi išvadą, kad nėra duomenų apie profesinį susirgimą, padarė remdamasi tik jai pateiktais minėtais dokumentais. Taip ji pažeidė Kriterijuose ir Pareiginiuose nuostatuose nustatytus darbo gydytojui keliamus reikalavimus atliekant tyrimą dėl paciento profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo, kadangi neatliko klinikinio paciento tyrimo, neskyrė tyrimų, kitų gydytojų specialistų konsultacijų, nevertino paciento darbo aplinkos, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl tokių tyrimų, jos manymu, atlikti nereikia. Taigi priimta išvada, kad duomenų apie profesinį susirgimą nėra, laikytina netinkama.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atlikto tyrimo etape darbo medicinos gydytoja neprivalėjo atlikti išsamaus tyrimo prieš priimdama išvadą, kad duomenų apie profesinį susirgimą nėra, kadangi išsamus tyrimas atliekamas tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.

2004 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Tyrimo ir apskaitos nuostatai), kurių 8 punktas nustato, kad darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir įtaręs ūmią profesinę ligą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o įtaręs lėtinę profesinę ligą, – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat visuomenės sveikatos centrui apskrityje pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Tyrimo ir apskaitos nuostatų 11 punkte įtvirtinta, kad, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje gavus pranešimą apie įtariamą ūmią profesinę ligą, šio skyriaus inspektorius (-iai) ne vėliau kaip per 8 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Nuostatų 10 punkte nurodytos informacijos gavimo ištiria įtariamos ūmios profesinės ligos priežastis ir parengia profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija ištiria profesinės ligos priežastis ir parengia profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą tik tuo atveju, jei gauna atitinkamą pranešimą iš darbo medicinos gydytojo su įtarimu apie profesinės ligos buvimą.

Pareiškėja, teigdama, kad tik po Valstybinės darbo inspekcijos profesinės ligos priežasčių akto gavimo turi būti atliekamas išsamesnis paciento tyrimas, yra neteisi, kadangi Valstybinė darbo inspekcija tyrimą atlieka tik gavusi darbo medicinos gydytojo pranešimą. Taigi nagrinėjamu atveju darbo medicinos gydytoja O. V. jau pirminiame profesinės ligos tyrimo etape, t. y. pacientui D. O. kreipusis su VšĮ Šeškinės poliklinikos siuntimu dėl profesinės ligos buvimo ar nebuvimo nustatymo, privalėjo atlikti išsamų tyrimą, atitinkantį teisės aktus, kadangi nuo jo priklauso tolesnė profesinės ligos tyrimo eiga.

Pareiškėja skunde taip pat nesutinka su Tarnybos išvada, kad darbo medicinos gydytoja O. V. netinkamai tvarkė paciento D. O. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, kadangi tik įklijavo užpildytą medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, nepadarydama įrašo asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape „Gydytojo (kitų specialistų) įrašai“.

1999 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 515 buvo patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarka (toliau – Tvarka). Tvarkos 2.1 punkte nustatyta, kad apskaitą sveikatos priežiūros įstaigoje vykdo sveikatos priežiūros darbuotojai pildydami patvirtintas apskaitos formas.

2014 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. V-120 patvirtino Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formas (redakcija nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Šiuo įsakymu buvo patvirtinta ambulatorinės asmens sveikatos istorijos forma Nr. 025/a (1.1.1 punktas) ir medicinos dokumentų išrašo / siuntimo forma Nr. 027/a (1.1.4 punktas).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad ambulatorinė asmens sveikatos istorija ir medicinos dokumentų išrašas / siuntimas yra du skirtingi dokumentai. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje kaupiami visi duomenys apie asmens sveikatą, o medicinos dokumentų išraše / siuntime tik trumpai aprašoma informacija apie asmens atliktus konkrečius tyrimus, jo būklę konkrečios ligos atveju. Taigi darbo medicinos gydytoja O. V. privalėjo tinkamai užpildyti tiek ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, tiek medicinos dokumentų išrašą / siuntimą. Šiuo atveju konstatuotina, kad vien tik medicinos dokumentų išrašo / siuntimo įklijavimas į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, nepadarant kitų reikiamų įrašų, laikytinas pareigos tinkamai pildyti ambulatorinę asmens sveikatos istoriją pažeidimu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnyba nenustatė, ar gydytoja O. V. priėmė tinkamą išvadą dėl paciento sveikatos būklės. Tarnyba konstatavo, kad gydytojos išvada „duomenų už profesinį susirgimą nėra“ buvo pateikta be ją pagrindžiančių objektyvių klinikinių duomenų, todėl O. V. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip Lietuvos medicinos normos MN 73:2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos 2007 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-516, 11.17 papunkčio pažeidimas, nes, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, gydytoja tinkamai pagal kompetenciją neištyrė galimos profesinės ligos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VšĮ Antakalnio poliklinikos darbo medicinos gydytoja O. V. galimos profesinės ligos nustatymą atliko pažeisdama teisės aktus, todėl Tarnyba pagrįstai skyrė VšĮ Antakalnio poliklinikai įspėjimą. Taigi Tarnybos 2016 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. T4-316(1.34) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Antakalnio poliklinika skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.