Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovams Audriui Klišauskui ir Sonatai Sidikevičienei,

civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, susipažinusi su šalių pateikta 2020 m. liepos 27 d. taikos sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 21 d. teismo posėdyje šalys nurodė, jog yra galimybė baigti kilusį ginčą taikiai, yra derinamos taikos sutarties sąlygos. 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį, kuria šalys taikiai išsprendė ginčą dėl sūnaus D. K. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš vaiko tėvo priteisimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. Ž. nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis visiškai atitinka jos valią, nurodė, kad susitarė su atsakovu dėl 120 Eur išlaikymo sūnui bei jo gyvenamosios vietos pakeitimo. Nurodė, jog su atsakovu nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tėvas su vaiku bendrauja bendru sutarimu. Teigė, jog taikos sutartimi sutarta tėvo teikiama išlaikymo suma yra pakankama sūnui išlaikyti.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad pasirašyta taikos sutartis visiškai atitinka jo valią. Jis sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista, taip pat sutinka su sutarta išlaikymo suma. Patvirtino, jog jam yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi įstatymo galią ir pagal ją gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas. Nurodė, jog dėl bendravimo tvarkos su sūnumi ginčų su ieškove nekyla. Jis su sūnumi bendrauja netrukdomai. Prašė patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir nutraukti bylą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė neprieštaraujanti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygoms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis).

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam teikimo. Taikos sutartyje šalys neaptarė dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, tačiau teismo posėdyje pareiškė, kad nėra ginčo dėl tėvo A. K. bendravimo tvarkos su sūnumi, konkretus vaiko ir tėvo bendravimas bus derinamas gera valia kiekvienu konkrečiu atveju.

Šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažintina negaliojančia 2017 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jo tėvu A. K. bei iš motinos G. Ž. priteistas išlaikymas D. K., po 85,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos šioje byloje 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina G. Ž.; laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui D. K. iš jo tėvo A. K. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Ieškovei, vadovaujantis 2020 m. kovo 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-136-4152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, ir atsakovui, vadovaujantis 2020 m. liepos 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1627-7195 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, 100 procentų atleidžiant šalis nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto išlaidų.

Įvertinus tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje teikta antrinė teisinė pagalba ir jie nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleisti, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 140, 290–292, 293, 294, 295 straipsniais,

nutarė:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti ieškovės G. Ž. ir atsakovo A. K. 2020 m. liepos 27 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2-4924-1079/2020 nusprendė ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo baigti taikiai ir susitarė:

„Mes, G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) (toliau Ieškovas) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (toliau Atsakovas),

Atsižvelgdami į tai, kad Joniškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio mieste;

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos LII skyriaus normomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p. bei 294 str., siekdami taikiai išspręsti ginčą ir užbaigti civilinę bylą abipusiai priimtinomis sąlygomis, sudaro šią sutartį:

1. Šalys susitaria pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017-04-24 sprendimą civ. B. Nr. e2-382-457/2017 dalyje dėl nepilnamečio D. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir nustato D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. Ž..

2. Šalys susitaria pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017-04-24 sprendimą civ. B. Nr. e2-382-457/2017 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui D. K. priteisimo iš motinos ir priteisti iš vaiko tėvo – A. K. išlaikymą jo sūnui D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 120,00 eurų kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės.

3. Paskirti G. Ž. vaikui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

4. Šalys susitaria, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti lieka šalims ir yra nekompensuojamos.

Šalys patvirtina, kad joms šios Taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 42, 140 str. ir 294 str.2d., išaiškintos ir žinomos.

Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta aukščiau, Šalys prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti Taikos sutartį, civilinę bylą Nr. 2-4924-1079/2020 nutraukti.“

Civilinę bylą Nr. 2-4924-1079/2020 nutraukti.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 24 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jo tėvu A. K. bei iš motinos G. Ž. priteistas išlaikymas D. K., po 85,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti šioje byloje 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamosios vietos nustatymą su jo motina G. Ž.; laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. K. priteisimą iš jo tėvo A. K. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Išaiškinti šalims, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.