Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui N. J., trečiasis asmuo byloje AB SEB bankas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2017-10-18 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, atsakovui asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-02-25 tarp AB SEB banko ir ieškovės bei atsakovo buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito suteikimo (e. b. l. 59-65). 2011-02-28 Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-524-550/2011 nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino tarp šalių 2011-02-22 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-02-25 kredito sutartį šalys vykdys sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. solidariai (e. b. l. 7-9). Ieškovė vienasmeniškai sumokėjo 2011-02-28 buvusį paskolos likutį, palūkanas ir delspinigius kreditoriui AB SEB bankui: už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2014-12-31 nuo paskolinių sutarčių iš jos banko sąskaitos buvo nurašyta 5962,57 Eur, o nuo 2016-12-01 iki 2017-05-31 pagal 2015-12-15 vykdomąjį dokumentą buvo išieškota, nurašant lėšas iš ieškovės sąskaitos (kartu su 368,31 Eur vykdymo išlaidomis antstolei Ramunei Mikliušienei) – 2056,50 Eur suma (e. b. l. 16-20; 21-50). Pagal vykdomąjį dokumentą ieškovė visiškai atsiskaitė (e. b. l. 12-13). 2017-08-02 AB SEB banko pažyma patvirtina, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį įvykdyti 2017-05-29 (e. b. l. 58). Ieškovė teigia, kad atsakovas neprisidėjo prie paskolos AB SEB bankui mokėjimo. Bendra ieškovės padengta suma pagal kredito sutartį ir vykdomąjį dokumentą sudaro 8019,07, todėl ½ dalį už atsakovą sumokėtų lėšų, t. y. 4009,53 Eur, atsakovas turi sumokėti ieškovei. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimo pagrįstumo neginčijo. Byloje duomenų, apie tinkamą atsakovo prievolės įvykdymą, nėra.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš kreditavimo sutarties. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju 2011-02-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu solidarioji šalių prievolė nepadalinta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Taigi, ieškovei įvykdžius visą solidarią prievolę, prievolė pradiniam kreditoriui pasibaigė įvykdymu (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), ir ieškovė CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, kad kitas solidarus bendraskolis (atsakovas) jai lygiomis dalimis atlygintų tai, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, nesant duomenų, kad atsakovas įvykdė savo prievolę (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteistina 4009,53 Eur skola.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už teisinę pagalbą. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo tik žyminį mokestį (90 Eur). Nors prie ieškinio pateikta ieškovės su advokate sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau jokių įrodymų, kad ieškovė patyrė kokių nors išlaidų dėl teisinės pagalbos suteikimo ar būtų sumokėjusi advokatei už atstovavimą, šioje byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovę atstovaujančiai profesionaliai teisininkei – advokatei, turi būti žinoma, kad prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo, jų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), ieškovei iš atsakovo priteistinas tik sumokėtas žyminis mokestis (90 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 4009,53 Eur (keturių tūkstančių devynių eurų 53 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.