Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8930, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo V. L. atžvilgiu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2023 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos) vadovaujantis BK 63 straipsniu galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2022 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga 2025 m. gegužės 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-8930, kuriuo atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo V. L. atžvilgiu. Toks Komisijos sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė rizika, vertinimo metu nenustatyti pokyčiai, siekiant valdyti rizikas, kadangi per sąlyginai trumpą bausmės atlikimo laikotarpį nėra galimybės nustatyti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau, Komisija nustatė, kad nuteistojo elgesyje vyrauja kriminogeniniai veiksniai, tuo tarpu apsauginių veiksnių nustatyta nebuvo.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, darymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam V. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką vertinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta, jog nuteistojo V. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, kas vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, jau iš esmės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau šiuo atveju reikia vertinti nuteistojo pastangas tokią riziką mažinant. Šioje vietoje nesutinkant su skundo argumentu, kad rizikos vertinimas buvo nustatytas tik formaliai ir plačiau neįvertintas, pažymėtina, jog Komisija išsamiai įvertino tokios rizikos dedamąsias, nustatant, jog nuteistojo elgesyje nėra fiksuotas nei vienas apsauginis veiksnys, galintis būti svertu nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, ką akcentavo ir Komisija, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas kriminaliniu elgesiu pasižyminčios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų; tikslų siekia socialiai nepriimtinais būdais; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), šie veiksniai neabejotinai daro įtaką nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir teismas sprendžia, kad nuteistasis siekdamas būti paleistas lygtinai, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius ne tik, kad gali, tačiau ir privalo koreguoti, tokiu būdu atskleisdamas, jog deda maksimalias pastangas, tam, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų, o jo asmenybės pokytis būtų akivaizdus ir leistų spręsti, kad nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nors skunde dėl Komisijos nutarimo teigiama, jog buvo klaidingai nurodyta, kad nuteistasis neprisipažino kaltės dėl jam inkriminuotų veikų, nes iš esmės neprisipažino tik dėl dviejų, o dėl vienos pagrindinės prisipažino ir neigiamai vertino savo veiksmus, tokie skundo teiginiai jokia prasme teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, o tai reiškia, kad nuteistojo kaltė dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nekvestionuojama, ir tai, kad jis tik dėl vienos iš jų pripažįsta savo kaltę, atskleidžia nuteistojo nenorą koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir negebėjimą mokytis iš ankstesnio patyrimo, kadangi nuteistasis ir anksčiau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą. Tokiu būdu šis skundo argumentas nelaikytinas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiu ar atskleidžiančiu jo pastangas koreguojant nusikalstamą elgesį.

Skunde nurodoma, kad išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis galimo lygtinio paleidimo atveju turės pastovią gyvenamąją vietą, su šeimos nariais palaiko stiprius socialinius santykius yra motyvuotas dirbti, vis tik, teismas įvertinęs visus skundo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, šių aplinkybių, kaip išskirtinai teigiamų, atskleidžiančių, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nelaiko. Visų pirma nuteistojo asmens bylos duomenys ir Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, jog ir nusikalstamų veikų darymo metu nuteistasis turėjo ir pastovią gyvenamąją vietą, ir stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šie veiksniai nedarė teigiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, priešingai dalį nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, veiksmų realizavo būtent savo gyvenamojo vietoje, todėl jos pastovumas nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe. Taip pat išskirtinai teigiama nelaikoma ir ta aplinkybė, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės darbą, kadangi darbinių laikotarpių epizodai buvo fiksuojami ir nuteistajam būnant laisvėje, ir netgi jų metu nuteistasis darė nusikalstamas veikas, o ankstesni teistumai net ir gana glaudžiai susiję su jo darbine veikla, todėl tai, kad nuteistasis paleistas lygtinai galimai turės darbą, atskleidžia tik tai, kad nuteistasis kaip ir kiekvienas socialus visuomenės narys, sieks pragyvenimo šaltinio teisėtais būdais, tačiau tai nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti manyti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad leistų teismui spręsti apie lygtinio paleidimo efektyvumą. Be to aplinkybė, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje laikosi nustatytos tvarkos, patvirtina tik tai, kad šiuo metu jis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti asmenį padariusį nusikalstamą veiką, tačiau ir paveikti asmenį taip, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tai yra prevencinis bausmės tikslas. Analizuojant nuteistojo praeitį matyti, kad jis nedarydavo išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, o šiuo metu dar nestebimas pozityvus nuteistojo pokytis, įvertinus jo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, neleidžia spręsti, jog nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio jau yra padaręs tokias išvadas, kurios būtų pagrindas jo sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Visų aptartų duomenų visumoje, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, o tam, kad ateityje galima probacija būtų sėkminga, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundas netenkinamas ir Komisijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus skundo, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. RV-23-8930, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.