Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-3/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-01-25
Bylos Nr.: 1A-3/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00062-2010-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.), Aloyzas Kruopys
Nuteistasis: R. D.
Advokatai: Renata Janušytė, Violeta Mikutavičienė, Deividas Kursevičius

Kategorijos

1.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7.,1.1.7.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00062-2010-9 2.3.6.4.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Kęstučio Jucio ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorams Gintautui Paškevičiui, Arvydui Kuzminskui,nuteistajam R. D.,gynėjai advokatei Violetai Mikutavičienei,

juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Deividui Kursevičiui, Alvydui A. T., advokatei Renatai Janušytei,

specialistei T. S.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Alvydo A. T. ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Nustatytas 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas.

R. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900Lt) dydžio bauda;

- pagal 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda. Nustatytas 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad nuo 2003-11-18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotos 2003-12-13 Juridinių asmenų registre įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės – 176 197,01 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būtent:

jis laikotarpyje nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2007 m. sausio mėn. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus apie tai, kad minėtos bendrovė neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 176 197,01 Lt., o būtent:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2004-08-02 rangos sutartį Nr. 02-08-04, 2004-08-02 sąmatą Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 02-08-04, darbų atlikimo aktą Nr. 1 prie sutarties Nr. 02-08-04, PVM sąskaitą faktūrą 2004-08-25 serija LEB Nr. 7253571, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos remonto darbus;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2004-06-20 priedą Nr. 4 prie sutarties 03-01-R04, 2004-07-15 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5, 2005-01-27 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 11, 2005-01-04 priedą Nr. 11 prie sutarties 03-01-R04, 2004-12-01 priedą Nr. 10 prie sutarties 03-01-R04, 2004-12-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 10, 2004-10-28 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 8, 2004-08-26 priedą Nr. 6 prie sutarties 03-01-R04, 2004-09-27 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7, 2004-07-26 priedą Nr. 5 prie sutarties 03-01-R04, 2004-08-25 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 6, 2004-04-20 priedą Nr. 3 prie sutarties 03-01-R04, 2004-05-24 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, PVM sąskaitas faktūras: 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746347, 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746353, 2004-04-15 serija LEC Nr. 1746357, 2004-04-15 serija Nr. 1746356, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435771, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435770, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435809, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435808, 2004-0715 serija VK Nr. 2004009, 2004-07-15 serija VK Nr. 20004008, 2004-08-18 serija VK Nr. 2005025, 2004-08-25 serija VK Nr. 2004027, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004048, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004049, 2004-10-28 serija VK Nr. 2004077, 2004-10-28 serija VK. 2004076, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004106, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004107, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004155, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004156, 2005-01-27 serija VK Nr. 2004208, 2005-01-27 serija VK 2004207, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004280, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004279, 2005-04-20 serija VK Nr. 2004299, 2005-04-21 serija VK Nr. 2004300, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004341, 2005-05-25 serija Nr. VK 2004340, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004339, 2005-06-12 serija VK Nr. 2004368, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamines paslaugas;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: 2006-04-03 serija TI Nr. 000001, 2006-04-06 serija TI Nr. 000002, 2006-04-10 serija TI Nr. 000003, 2006-04-17 serija TI Nr. 000004, 2006-04-19 serija TI Nr. 000018, 2006-04-28 serija TI Nr. 000019, 2006-05-04 serija TI Nr. 000029, 2006-05-09 serija TI Nr. 000030, 2006-05-12 serija TI Nr. 000031, 2006-05-16 serija TI Nr. 000033, 2006-05-16 serija TI Nr. 000032, 2006-05-23 serija TI Nr. 000034, 2006-08-14 serija TI Nr. 000058, 2006-08-18 serija TI Nr. 000059, 2006-09-01 serija TI Nr. 000060, 2006-10-16 serija TI Nr. 000073, 2006-10-20 serija TI Nr. 000074, 2006-12-01 serija TI Nr. 000082, 2006-12-04 serija TI Nr. 000083, 2006-12-05 serija TI Nr. 000084, 2006-12-05 serija TI Nr. 000085, 2007-01-04 serija TI Nr. 000107, 2007-01-09 serija TI Nr. 000106, 2007-01-12 serija TI Nr. 000103, 2007-01-23 serija TI Nr. 000105, 2007-01-25 serija TI Nr. 000104, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto darbus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką R. D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė aukščiau išvardintus žinomai netikrus dokumentus ir nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Be to, R. D., žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nėra įvykę, jis pagal kasos dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį 2004-08-25 LEA Nr. 6999126; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2004-03-15 LAF Nr. 0847794, 2004-05-24 LAF Nr. 0847822, 2004-06-15 LAF Nr. 0847830, 2004-07-16 LAF Nr. 0847839, 2004-08-26 Nr. 0847855, 2004-09-24 Nr. 0847879, 2004-10-28 Nr. 2004022, 2004-11-29 Nr. 2004030, 2004-12-31 Nr. 2004076; 2005-02-09 Nr. 2004120, 2005-03-30 Nr. 2004149, 2005-04-25 Nr. 2004156, 2005-06-07 Nr. 2004182, 2005-06-06 Nr. 2004181, 2005-07-12 Nr. 2004217, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderius: 2006-05-11 TI Nr. 000003, 2006-08-30 TI Nr. 000012, 2006-09-04 TI Nr. 000013, 2006-11-08 TI Nr. 000016, 2006-12-06 TI Nr. 000017, 2007-02-12 TI Nr. 000019; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-04-15 kasos išlaidų orderį Nr. 137, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-05-25 kasos išlaidų orderį, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, imitavo, jog 176 197,01 Lt atsiskaitė grynais pinigais bei asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagal pateiktus kasos dokumentus perdavė tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį jie pasidalijo tarpusavyje ir tokiu būdu R. D., padedant asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 176 197,01 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. D., veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagamino netikrus dokumentus dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2004 m. kovo mėn. – 2007 m. sausio mėn. laikotarpiu, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Po to, šis asmuo, vykdydamas bendrą susitarimą, iš R. D. gautus duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o pastarieji, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 176 197,01 Lt.:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: 2004-08-02 rangos sutarties Nr. 02-08-04, 2004-08-02 sąmatos Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. 02-08-04, darbų atlikimo akto Nr. 1 prie sutarties Nr. 02-08-04, PVM sąskaitos faktūros 2004-08-25 serija LEB Nr. 7253571, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos remonto darbus;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: 2004-06-20 priedo Nr. 4 prie sutarties 03-01-R04, 2004-07-15 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 5, 2005-01-27 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 11, 2005-01-04 priedo Nr. 11 prie sutarties 03-01-R04, 2004-12-01 priedo Nr. 10 prie sutarties 03-01-R04, 2004-12-30 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 10, 2004-10-28 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 8, 2004-08-26 priedo Nr. 6 prie sutarties 03-01-R04, 2004-09-27 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 7, 2004-07-26 priedo Nr. 5 prie sutarties 03-01-R04, 2004-08-25 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 6, 2004-04-20 priedo Nr. 3 prie sutarties 03-01-R04, 2004-05-24 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3, PVM sąskaitų faktūrų: 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746347, 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746353, 2004-04-15 serija LEC Nr. 1746357, 2004-04-15 serija Nr. 1746356, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435771, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435770, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435809, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435808, 2004-0715 serija VK Nr. 2004009, 2004-07-15 serija VK Nr. 20004008, 2004-08-18 serija VK Nr. 2005025, 2004-08-25 serija VK Nr. 2004027, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004048, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004049, 2004-10-28 serija VK Nr. 2004077, 2004-10-28 serija VK. 2004076, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004106, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004107, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004155, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004156, 2005-01-27 serija VK Nr. 2004208, 2005-01-27 serija VK 2004207, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004280, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004279, 2005-04-20 serija VK Nr. 2004299, 2005-04-21 serija VK Nr. 2004300, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004341, 2005-05-25 serija Nr. VK 2004340, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004339, 2005-06-12 serija VK Nr. 2004368, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamines paslaugas;

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų: 2006-04-03 serija TI Nr. 000001, 2006-04-06 serija TI Nr. 000002, 2006-04-10 serija TI Nr. 000003, 2006-04-17 serija TI Nr. 000004, 2006-04-19 serija TI Nr. 000018, 2006-04-28 serija TI Nr. 000019, 2006-05-04 serija TI Nr. 000029, 2006-05-09 serija TI Nr. 000030, 2006-05-12 serija TI Nr. 000031, 2006-05-16 serija TI Nr. 000033, 2006-05-16 serija TI Nr. 000032, 2006-05-23 serija TI Nr. 000034, 2006-08-14 serija TI Nr. 000058, 2006-08-18 serija TI Nr. 000059, 2006-09-01 serija TI Nr. 000060, 2006-10-16 serija TI Nr. 000073, 2006-10-20 serija TI Nr. 000074, 2006-12-01 serija TI Nr. 000082, 2006-12-04 serija TI Nr. 000083, 2006-12-05 serija TI Nr. 000084, 2006-12-05 serija TI Nr. 000085, 2007-01-04 serija TI Nr. 000107, 2007-01-09 serija TI Nr. 000106, 2007-01-12 serija TI Nr. 000103, 2007-01-23 serija TI Nr. 000105, 2007-01-25 serija TI Nr. 000104, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių remonto darbus.

Išvardintus netikrus dokumentus pasirašius UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkui, vyr. finansininkei, direktoriaus pavaduotojai, kasininkui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kasininkui, šie dokumentai per asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo perduoti R. D., o jis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu R. D. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė 176 197,01 Lt žala, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat R. D. nuteistas už tai, kad veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta materialinė žala, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2004 m. kovo mėn. - 2007 m. sausio mėn. laikotarpiu, Vilniaus mieste, žinodamas, kad pagal:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą 2004-08-25 serija LEB Nr. 7253571;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746347, 2004-03-15 serija LEC Nr. 1746353, 2004-04-15 serija LEC Nr. 1746357, 2004-04-15 serija Nr. 1746356, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435771, 2004-05-24 serija LEC Nr. 4435770, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435809, 2004-06-15 serija LEC Nr. 4435808, 2004-0715 serija VK Nr. 2004009, 2004-07-15 serija VK Nr. 20004008, 2004-08-18 serija VK Nr. 2005025, 2004-08-25 serija VK Nr. 2004027, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004048, 2004-09-27 serija VK Nr. 2004049, 2004-10-28 serija VK Nr. 2004077, 2004-10-28 serija VK. 2004076, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004106, 2004-11-29 serija VK Nr. 2004107, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004155, 2004-12-30 serija VK Nr. 2004156, 2005-01-27 serija VK Nr. 2004208, 2005-01-27 serija VK 2004207, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004280, 2004-03-15 serija VK Nr. 2004279, 2005-04-20 serija VK Nr. 2004299, 2005-04-21 serija VK Nr. 2004300, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004341, 2005-05-25 serija Nr. VK 2004340, 2005-05-25 serija VK Nr. 2004339, 2005-06-12 serija VK Nr. 2004368;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2006-04-03 serija TI Nr. 000001, 2006-04-06 serija TI Nr. 000002, 2006-04-10 serija TI Nr. 000003, 2006-04-17 serija TI Nr. 000004, 2006-04-19 serija TI Nr. 000018, 2006-04-28 serija TI Nr. 000019, 2006-05-04 serija TI Nr. 000029, 2006-05-09 serija TI Nr. 000030, 2006-05-12 serija TI Nr. 000031, 2006-05-16 serija TI Nr. 000033, 2006-05-16 serija TI Nr. 000032, 2006-05-23 serija TI Nr. 000034, 2006-08-14 serija TI Nr. 000058, 2006-08-18 serija TI Nr. 000059, 2006-09-01 serija TI Nr. 000060, 2006-10-16 serija TI Nr. 000073, 2006-10-20 serija TI Nr. 000074, 2006-12-01 serija TI Nr. 000082, 2006-12-04 serija TI Nr. 000083, 2006-12-05 serija TI Nr. 000084, 2006-12-05 serija TI Nr. 000085, 2007-01-04 serija TI Nr. 000107, 2007-01-09 serija TI Nr. 000106, 2007-01-12 serija TI Nr. 000103, 2007-01-23 serija TI Nr. 000105, 2007-01-25 serija TI Nr. 000104,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. S., nežinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2004-04-27, 2004-05-23, 2004-06-30, 2004-07-26, 2004-08-25, 2004-09-26, 2004-11-25, 2004-11-25, 2005-01-25, 2005-02-25, 2006-06-25, 2006-09-25, 2006-10-24, 2006-11-21, 2007-01-25, 2007-02-26 užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėn. PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 26 877,51 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo buvo padaryta Lietuvos valstybei – 26 877,51 Lt turtinė žala.

Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. D., veikdamas vieninga tyčia kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 26 877,51 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) už 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesius sumokėjimo, o būtent:

nuo 2003-11-18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotos 2003-12-13 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. LT263921219, adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, 2004 m. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 06-1-00026-07, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu bus sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, R. D. 2004 m. – 2007 m., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios prekės ir paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, anksčiau paminėtas nenustatytas asmuo, vykdydamas bendrą susitarimą, iš R. D. gautus duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o šie žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal gautus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje organizavo žinomai netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 176 197,01 Lt, o būtent:

Minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkui, vyr. finansininkei, direktoriaus pavaduotojai, kasininkui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kasininkui, šie dokumentai per asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo perduoti R. D..

R. D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, o pastarajai įvykdžius kaltinamojo R. D. nurodymą, minėtų netikrų dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 26 877,51 Lt sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2004-04-27, 2004-05-23, 2004-06-30, 2004-07-26, 2004-08-25, 2004-09-26, 2004-11-25, 2004-11-25, 2005-01-25, 2005-02-25, 2006-06-25, 2006-09-25, 2006-10-24, 2006-11-21, 2007-01-25, 2007-02-26 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 26 877,51 Lt PVM.

Tokiu būdu, R. D., veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 26 877,51 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas valstybei 26 877,51 Lt turtinę žalą, šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis nuo 2003-11-18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotos 2003-12-13 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad 2004 m. kovo mėn. - 2007 m. sausio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, pažeisdamas 2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 str.1 d. (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą – “pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir ( arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” bei 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“,

pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus:

ir nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 176 197,01 Lt sumą, tame tarpe 26 877,51 Lt PVM, ir tokiu būdu jis t.y. R. D., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” 2004, 2005, 2006, 2007 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais R. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruota 2003-12-13 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), atstovaujama direktoriaus R. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 26 877,51 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) už 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesius sumokėjimo, o būtent: R. D., nuo 2003-11-18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, 2004 m. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad šis už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateiks jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu jai bus sumažintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtino PVM dydis.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, R. D. 2004 m. – 2007 m., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios prekės ir paslaugos ir kokiomis kainomis turtėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas asmuo, vykdydamas bendrą susitarimą, iš R. D. gautus duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kurie žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal gautus duomenis, nenustatytomis aplinkybėmis organizavo žinomai netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimą apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 176 197,01 Lt:

R. D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė pats ir nurodė UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, o pastarajai įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą R. D. pateiktus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus dokumentus ir jų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesius padidinus paslaugų pirkimo PVM 26 877,51 Lt. sumai bei šias suklastotas deklaracijas 2004-04-27, 2004-05-23, 2004-06-30, 2004-07-26, 2004-08-25, 2004-09-26, 2004-11-25, 2004-11-25, 2005-01-25, 2005-02-25, 2006-06-25, 2006-09-25, 2006-10-24, 2006-11-21, 2007-01-25, 2007-02-26 pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apgaule buvo panaikinta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 26 877,51 Lt. PVM.

Tokiu būdu kaltinamasis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule panaikino dalį turtinės prievolės – 26 877,51 Lt. mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas valstybei 26 877,51 Lt. turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įregistruota 2003-12-13 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), atstovaujama direktoriaus R. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent:

R. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2004 m. kovo mėn. – 2007 m. sausio mėn., Vilniaus mieste, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, žinodamas, kad pagal:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą 2004-08-25 serija LEB Nr. 7253571;

sandoriai nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėn. PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė L. S., nežinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti darbai ir paslaugos realiai atlikti nebuvo, 2004-04-27, 2004-05-23, 2004-06-30, 2004-07-26, 2004-08-25, 2004-09-26, 2004-11-25, 2004-11-25, 2005-01-25, 2005-02-25, 2006-06-25, 2006-09-25, 2006-10-24, 2006-11-21, 2007-01-25, 2007-02-26 užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėn. PVM deklaracijas. Šie suklastoti dokumentai buvo panaudoti sukčiaujant, apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, panaikinant dalį šios bendrovės turtinės prievolės – 26 877,51 Lt. mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo ir tuo Lietuvos Respublikos valstybei buvo padaryta 26 877,51 Lt turtinė žala.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įregistruota 2003-12-13 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), atstovaujama direktoriaus R. D., kuris turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. D., nuo 2003-11-18 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotos 1991-02-15 Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad 2004 m. kovo mėn. - 2007 m. sausio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, pažeisdamas

2002 m. kovo mėn. 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 58 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui“, 64 str.1 d. (įsigaliojo nuo 2002-07-01) nuostatą – “pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir ( arba) paslaugų teikimui, bei turimas apskaitos dokumentas privalo turėti visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus” bei 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“,

pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus:

Minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus dokumentus įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 2004 m. kovo mėn. – 2005 m. sausio mėn., 2005 m. kovo mėn. – 2005 m. birželio mėn., 2006 m. balandžio mėn. – 2006 m. gegužės mėn., 2006 m. rugpjūčio mėn. - 2006 m. spalio mėn., 2006 m. gruodžio mėn. – 2007 m. sausio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos – paslaugų pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 176 197,01 Lt sumą, tame tarpe 26 877,51 Lt PVM. Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškreipė tikrąją bendrovės ūkinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” 2004, 2005, 2006, 2007 ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygas, todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, naikintina.

Pasak apelianto, traukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, be kitų sąlygų, būtina nustatyti, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, siekė naudos ne sau, o juridiniam asmeniui ar veikė jo interesais. Būtent šių aplinkybių, atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenustatė ir neaptarė. Skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, jog juridinio asmens interesas buvo nesumokėti PVM mokesčio į valstybės biudžetą ir tai, kad nuteistojo R. D. pasisavinti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Tačiau apeliantas teigia, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados dar neįrodo, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokios nors naudos iš R. D. daromų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl fizinio asmens nusikalstamų veikų juridinis asmuo sumažino į valstybės biudžetą mokėtino PVM mokesčio dydį. Mokėtino į valstybės biudžeto PVM tarifas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 18 %. Iš liudytojo R. Č. parodymų viso proceso metu matyti, kad R. D. jam už suklastotus dokumentus sumokėdavo apie 22 % nuo fiktyvaus sandorio sumos. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę apeliantas daro išvadą, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios finansinės naudos sumažinant mokėtiną PVM mokestį valstybei, kadangi didesnę sumą nei 18 % R. D. perduodavo liudytojui R. Č.. Juridinio asmens tikslas yra pelno siekimas, savo turto didinimas ir pan., todėl tos pačios išlaidos – ar jos būtų mokamos į valstybės biudžetą, ar sumokamos tretiesiems asmenims už fiktyvius dokumentus, abiem atvejais reiškia juridinio asmens turto sumažėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Antrasis apygardos teismo nuosprendyje nurodytas argumentas, jog pasisavinti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, apelianto nuomone, taip pat yra nepagrįstas. Juridinio asmens pinigai yra apskaitomi ir laikomi įmonės buhalterijoje. Esant būtinybei apmokėti už prekes, įsigytas įmonės reikmėms, už jas atsiskaitoma pervedant pinigus iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos. Todėl, apelianto manymu, nėra jokios logikos, kad nuteistasis juridinis asmuo pervestų pinigus už neva jo naudai įgytas prekes, tačiau faktiškai tų prekių negaudamas turėtų iš to kokios nors naudos. Taip pat atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu pripažįstant, kad ši nuosprendį priėmusio teismo išvada yra teisinga, tokiu atveju R. D. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už juridiniam asmeniui priklausančių lėšų pasivavinimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, panaudodamas suklastotus dokumentus – sąskaitas faktūras, iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pasisavino pinigines lėšas – 176 197,01 Lt. Ši pasisavinta pinigų suma, apelianto teigimu, yra gerokai didesnė nei ta, kurią išvengė sumokėti į valstybės biudžetą UAB “(duomenys neskelbtini)”. Todėl akivaizdu, kad R. D., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, siekė naudos ne juridinio asmens naudai, o sau asmeniškai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pinigus R. D. gaudavo iš juridinio asmens kasos pagal avansinę apyskaitą. Tai reiškia, kad juridinis asmuo pastarajam pinigus duodavo avansu. Perdavus tokiu būdu pinigus R. D., jis privalėjo su UAB “(duomenys neskelbtini)’ atsiskaityti, o tai padaryti galėjo dviem būdais: grąžinant gautą ir nepanaudotą avansą arba pristatant dokumentus, patvirtinančius pinigų panaudojimą įmonės inetersais. Todėl, apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendyje nustatyta schema, pagal kurią R. D. pirmiausia pasisavindavo pinigus, o po to dokumentai būdavo panaudojami sukčiavimams mokesčių srityje daryti juridinio asmens naudai, yra nepagrįsta, kadangi pagal buhalterinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, juridinis asmuo, vykdydamas buhalterinę apskaitą, privalo joje atspindėti visas ūkines operacijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad buhalterinę apskaitą tvarkę UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojai nežinojo apie tai, kad jiems pateikti ir į buhalterinę apskaitą įtraukti dokumentai yra fiktyvūs. Todėl, atstovo nuomone, juos į buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas įtraukė sąžiningai klysdami.

Juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad fizinis asmuo R. D. šioje byloje nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės UAB “(duomenys neskelbtini)” turto pasisavinimą. Todėl, apelianto nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką, visos kitos R. D. padarytos nusikalstamos veikos, kuriomis buvo bandoma nuslėpti padarytą turto pasisavinimą, ir už kurias skundžiamu nuosprendžiu nuteista UAB “(duomenys neskelbtini)”, negali būti pripažįstamos kaip padarytos juridinio asmens naudai ar interesais.

Šalies argumentai

Nuteistojo juridinio asmens UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria UAB “(duomenys neskelbtini)” pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis R. D. savo apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl jam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtųjų bausmių yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl keistinas.

Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai paskyrė jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, tačiau teigia, kad nustatydamas jos dydį, apygardos teismas neatsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – į tai, kad apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi, padėjo greičiau atskleisti nusikaltimus bei jų padaryme dalyvavusius asmenis. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, turi šeimą, mažametį vaiką bei legalų pragyvenimo šaltinį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš juridinio asmens pasisavinti pinigai buvo panaudoti išimtinai įmonės reikmėms, kadangi tuo metu juridinio asmens finansinė padėtis buvo sunki, nes reikėjo išsilaikyti rinkoje, kurioje buvo didelė konkurencija. Anot apelianto, Vilniaus apygardos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau jis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės, R. D. nuomone, rodo jo, kaip kaltininko, mažesnį pavojingumą. Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, neatsižvelgė į tai, kad jo kaip bendrininko vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus sąžiningumo bei protingumo principus, R. D. teigimu, jam paskirtoji bausmė – bauda turėtų būti sumažinta.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Visos apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl už jas paskirtosios bausmės turėjo būti suendrintos bausmių apėmimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendyje nustatytu terminu, per kurį apeliantas turi sumokėti paskirtąją baudą. Nuteistasis teigia, jog atlyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą, jo finansinė padėtis gerokai pablogėjo, todėl jis neturi galimybių per nustatytą šešių mėnesių laikotarpį sumokėti dar ir paskirtąją baudą. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu jis dirba UAB „Martono taksi“, kur uždirba tik 250 – 300 Lt per mėnesį. Be to, jis turi šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas. Todėl nustatytas šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas sukeltų sunkias pasekmes ne tik pačiam apeliantui, bet ir jo šeimai.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: sušvelninti jam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes; jas subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą; nustatyti 36 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo baudos sumokėjimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis R. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė juridinio asmens apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D. nurodė šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei L. S. į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti netikrus dokumentus – fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, taip pat šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas bei pateikti jas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu, panaudojant apgaulę, buvo panaikinta dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 26 877, 51 Lt PVM. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – nuteistojo R. D., juridinio asmens atstovo A. T., liudytojų L. S., R. Č. parodymus, rašytinius bylos duomenis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) tvarka užfiksuoti atitinkamuose dokumentuose, konstatavo, kad byloje nustatytos visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. D. nusikalstamas veikas vykdė veikdamas savo vadovaujamos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, kadangi įmonė išvengė prievolės sumokėti dalį pridetinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmiau nurodytomis apygardos teismo išvadomis ir tvirtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad dėl R. D. nusikalstamų veiksmų juridinis asmuo būtų turėjęs kokia nors turtinę naudą. Priešingai, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios finansinės naudos sumažinant mokėtiną PVM valstybei, kadangi didesnę sumą nei 18 % R. D. perduodavo liudytojui R. Č.. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais ir konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas juridinį asmenį UAB ”(duomenys neskelbtini)” kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino ir taikė BK 20 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo nuosprendžio priėmimą šioje dalyje.

BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui; 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu; 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taigi, yra dvi esminės juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų grupės: viena yra susijusi su subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniais požymiais, o kita apibūdina pačią veiką, jos padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar naudą).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje neginčijamai nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, susijusios su subjektu, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį. Nuteistojo R. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, byloje įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu išsamiai ir visapusiškai ištirtais įrodymais. Šios aplinkybės savo apeliaciniuose skunduose neginčija nei pats nuteistasis R. D., nei juridinio asmens atstovas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta ir ta aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. D. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius, todėl dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Taigi, akivaizdu, jog R. D. padėtis UAB ,,(duomenys neskelbtini)” inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu visiškai atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius. Tačiau, kaip teisingai nurodoma juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atstovo apeliaciniame skunde, nepakanka byloje nustatyti vien tik nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens specifinius požymius. Taip pat būtina nustatyti ir antrą, pačią nusikalstamą veiką apibūdinančią sąlygą, t. y. jos padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar naudos jam).

Pažymėtina, kad juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Teismų praktikoje nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose).

Šiame kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningą sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Iš tiesų kiekviena atskirai paimta nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą, padarymo. Taigi tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais. Kita vertus, ir negavus naudos, bet nustačius kaltininko – fizinio asmens siekį gauti tokią naudą, tai gali rodyti fizinio ir juridinio asmenų ryšį.

Teismų praktikoje nurodoma, kad kai kartu su fiziniu asmeniu kaltinamas ir juridinis asmuo ir kai kaltininkas – fizinis asmuo, kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje, savo nusikalstama veika yra gavęs turtinę naudą, pavyzdžiui, pasisavinęs juridinio asmens pinigus, būtina tirti, kur buvo naudojami fizinio asmens pasisavinti pinigai: asmeniniams poreikiams ar bendrovės naudai ar interesais. Tai yra svarbi faktinė aplinkybė sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, todėl ją būtina nustatyti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė lemia ir juridinio asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, teisę į gynybą, bei padeda teisiškai įvertinti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukeliamais padariniais.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Antai Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį ,,gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan“. Tokio ryšio nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan“.

Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas.

Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės.

Šioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis R. D., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004 metų kovo mėnesio iki 2007 metų sausio mėnesio, veikdamas bendrininkų grupe, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (176 197, 01 Lt) UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: R. D. laikotarpiu nuo 2004 metų kovo mėnesio iki 2007 metų sausio mėnesio, per asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančias, kad minėtos bendrovė neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nupirko paslaugų už 176 197,01 Lt.; tęsdamas nusikalstamą veiką R. D., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, pasirašė žinomai netikrus dokumentus ir nurodė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei L. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, visus šiuos netikrus dokumentus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą; be to, R. D., žinodamas, kad minėti dokumentai yra netikri ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nėra įvykę, jis pagal kasos dokumentus imitavo, jog 176 197,01 Lt atsiskaitė grynais pinigais bei asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagal pateiktus kasos dokumentus perdavė tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, kurį jie pasidalijo tarpusavyje ir tokiu būdu R. D., padedant asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 176 197,01 Lt.

Pats nuteistasis R. D. viso proceso metu neneigė pirmiau nurodytų objektyvių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Antai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuo 2003 metų pabaigos iki 2008 metų pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2005 metais jis susipažino su R. Č., kuris pasiūlė parūpinti fiktyvius buhalterinius dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, kasos pajamų orderius, kurių pagrindu būtų galima neteisėtai išgryninti įmonės pinigus. R. D. sutiko su tokiu pasiūlymu ir su R. Č. sutarė, kad už šią paslaugą jam bus sumokėta pinigų suma, atitinkanti pridetinės vertės mokestį nuo kasos pajamų orderiuose nurodytos neva atliktų paslaugų kainos bei trys procentai nuo likusios sumos, taigi, iš viso 21 procentai nuo visos sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos. Nors R. Č. perduotose PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose buhalteriniuose dokumentuose nurodytos įmonės jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė ir darbų neatliko, jis, kaip įmonės vadovas, nurodė šiuos fiktyvius dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą. R. D. tvirtino, kad išgrynintus pinigus jis panaudojo įmonės reikmėms, atliekant statybinius darbus, tačiau apie tokius jo veiksmus jokie kiti įmonėje dirbę ar jos akcijas turėję asmenys informuoti nebuvo (5 t. 10-12, 31-33 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje R. D. patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, apmokėdamas už atliktus statybinius darbus (5 t.148-150 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis davė ir apeliacinės instancijos teisme (6 t. 5-6 b.l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi R. D. parodymais dalyje dėl iš įmonės pasisavintų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių, kadangi nuteistojo parodymai šioje dalyje paneigiami kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra UAB „Automobilis“ (5 t. 135 b.l.), o pastarosios įmonės akcininkai yra R. D. (turimų akcijų skaičius – 2434), A. M. (turimų akcijų skaičius – 2433) ir R. S. (turimų akcijų skaičius – 12 084) (6 t. 29 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti juridinio asmens atstovo apeliaciniame skunde minimas aplinkybes, teismo posėdyje apklausė UAB „Automobilis“ akcininkus R. S. bei A. M.. R. S. nurodė, jog jis turi kontrolinį UAB „Automobilis“ akcijų paketą. R. D. taip pat buvo šios įmonės akcininkas ir buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi kokius nors sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat liudytojas paaiškino, kad nei jis, nei kiti įmonės akcininkai nežinojo apie R. D. neteisėtus veiksmus pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Vos tik išaiškėjus aplinkybėms apie neteisėtai pasisavintas pinigines lėšas, R. D. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. R. S. patvirtino ir tai, kad iš tiesų, R. D. vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje buvo atliekami statybiniai darbai, kuriuos iš savo lėšų didele dalimi finansavo ne pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos akcininkė UAB „Automobilis“. Ši įmonė nuolat investavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi pastaroji dirbo nuostolingai arba turėdavo tik labai mažai pelno (6 t. 59-60 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. M.. Jis paaiškino, kad jis taip pat buvo UAB „Automobilis“, vėliau reorganizuoto į UAB „Autounija“, akcininku. R. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė ir vienintelė akcininkė buvo UAB „Automobilis“, direktorius. Šis liudytojas patvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pirkusi kokias nors paslaugas ar kitaip bendradarbiavusi su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t. 57-58 b.l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. T. nurodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra saugoma jokių finansinių dokumentų, patvirtinančių, kad įmonė būtų mokėjusi už kokius nors statybos darbus (5 t. 150-151 b.l.).

Taigi liudytojų R. S. ir A. M. parodymais paneigiamas nuteistojo R. D. aiškinimas, kad visus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavintus pinigus jis panaudojo įmonės reikmėms, o būtent apmokėjimui už statybinius darbus. Pagrindinis akcininkas R. S. kategoriškai teigė, kad už R. D. minėtus statybos darbus apmokėjo UAB „Automobilis“ iš savo lėšų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo bloga. Pastarąja aplinkybę patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (6 t. 42-43 b.l.). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų būtų mokama už kokius nors atliktus statybos darbus. Be to, kaip nurodė liudytojas R. S., išaiškėjus, jog R. D. galimai neteisėtai savinosi įmonės lėšas, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų nedelsiant buvo atleistas. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės, visų pirma, paneigia R. D. aiškinimą, kad jis neteisėtai pasisavintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms; antra, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis, neteisėtai savindamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, veikė pažeisdamas šio juridinio asmens ir jo akcininkų interesus. Tai reiškia, kad nuteistojo R. D. tyčia atliekant paminėtas nusikalstamas veikas buvo vieninga ir nukreipta ne į siekį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” padėti išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, o į UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turto – piniginių lėšų pasisavinimą, t.y. į siekį gauti turtinės naudos ne įmonei, o sau asmeniškai. Juridinis asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl nuteistojo R. D. padarytų nusikalstamų veiksmų, kurių pasekoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nepagrįstai už neatliktus darbus pagal R. D. žinomai fiktyvias PVM sąskaitas - faktūras pervedė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” priklausančius pinigus, patyrė didelę, 176 197, 0 Lt vertės, žalą. Būtent nuo šios sumos UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir nesumokėjo 26 877, 51 Lt dydžio mokesčių į valstybės biudžetą ir tokiu būdu padarė žalą valstybei. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti patikimą išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” inkriminuotose nusikalstamose veikose nėra trečios sąlygos, būtinos traukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, - fizinis asmuo R. D., darydamas nusikaltimus, veikė ne juridinio asmens naudai ar interesams, o siekdamas asmeninės naudos. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl juridinio asmens UAB “(duomenys neskelbtini)” nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

Dėl nuteistojo R. D. apeliacinio skundo.

Nuteistasis R. D. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nurodo, kad jam paskirta netinkamai individualizuota, aiškiai per griežta bausmė. Be to, anot nuteistojo, nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias BK bendrosios dalies nuostatas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Be to, nusikalstama veika šiurkščiai pažeidžia kitų žmonių teises ir laisves, svarbiausias teisės ginamas vertybes, dėl to ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis priemonėmis. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą R. D. pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas viso proceso metu pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, tokiu būdu padėdamas atskleisti nusikalstamas veikas ir nustatyti jas vykdžiusius asmenis, be to, jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės pagrįstai pripažintos R. D. atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teigiamai charakterizuojančias apeliantą bei apibūdinančias jo šeiminę bei turtinę padėtis. Tai, kad apelianto asmenybės, susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių apygardos teismas neįvertino taip, kaip to norėtų jis pats, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pagal kuriuos, jam paskirtoji bausmė turėtų būti sušvelninta dar ir todėl, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra nesmurtinės, taigi, mažesnio pavojingumo, pažymi, kad kiekvienos BK specialiojoje dalyje esančios nusikalstamos veikos pavojingumą įvertino įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas atitinkamą bausmę. Tuo tarpu teismas, individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vertina tik konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nusikaltimu ir jį padariusiu asmeniu. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. D. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu, be kita ko, pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Vadinasi, įstatymų leidėjas neteisėtą didelės vertės svetimo turto pasisavinimą įvertino kaip sunkų nusikaltimą.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas sprendė, kad BK 183 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių skyrimas R. D., neatitiktų teisingumo principo, todėl jo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Taigi, skiriant R. D. bausmę BK bendrosios dalies normos (BK 54, 61 straipsniai) taikytos tinkamai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad už tyčinius sunkų (BK 183 straipsnio 2 dalis), apysunkius (BK 300 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus jam paskirtos bausmės (baudos) yra aiškiai per griežtos ir neteisingos. Pažymėtina, kad nuosprendį prėmęs teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalimi numatė ilgesnį galutinės subendrintos bausmės – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio baudos sumokėjimo terminą, tokiu būdu sudarydamas galimybę R. D. įvykdyti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių papildomų argumentų, kurie nebuvo žinomi apygardos teismui ir kurių pagrindu reikėtų nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kriminaline bausme siekiame ne tik prevencinių tikslų. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vien ta aplinkybė, kad R. D. po įvykdytų nusikalstamų veikų daugiau nenusikalto, negali būti pakankamai reikšminga ir lemti bausmės švelninimą.

Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai pritaikė ir BK 63 straipsnio nuostatas bei teisingai subendrino R. D. paskirtąsias bausmes. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet bendrinant bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, taikomas bausmių apėmimo būdas. Tai atvejai, kai: yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaip jau buvo minėta, R. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio bei pasirinkto bausmių bendrinimo būdo matyti, kad apygardos teismas sprendė, jog apelianto nusikalstamos veikos sudaro realią nusikaltimų sutaptį, todėl dalį paskirtųjų bausmių subendrino taikydamas dalinio sudėjimo būdą. Tuo tarpu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad R. D. įvykdyti nusikaltimai sudaro realią, o ne idealią sutaptį. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Šiuo atveju iš pirmiau aptartų R. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad visi apelianto nusikalstami veiksmai, nukreipti į PVM grobstymą, buvo savarankiški ir atlikti skirtingu metu bei skirtingomis aplinkybėmis. Vadinasi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad jie sudaro idealią sutaptį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

Juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Kęstutis JucysAloyzas Kruopys