Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-107/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
1-40-107/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Nukentėjusysis
L. R., R. R.
Kaltinamasis
P. N.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos

Baudž. byla Nr. 1- 40-107/2010 Procesinio sprendimo kategorija

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,nukentėjusiajai L. R., R. R.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Romanui Lupeikai,gynėjai Domicelei Baltrušaitienei,

teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje P. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. N. tyčia nužudė kitą žmogų. Nusikaltimas padarytas esant tokioms aplinkybėms:

2008 m. spalio 21 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime kaltinamasis P. N., pastebėjęs, kad kaimyno A. R. gyvuliai (veršeliai) atklydo į P. N. ganyklą, gyvulius sugaudė, grandinių, prie kurių gyvuliai buvo pririšti, metalinius kuolus sukalė į pakelės medžius. Atvykus A. R. ir benzopjūklu pabandžius grandinių kuolus iš medžių kamienų išlaisvinti, P. N. medžių pjauti neleido, tarp A. R. ir P. N. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu P. N. peiliu vieną kartą dūrė A. R. į krūtinę. Peilio dūriu A. R. buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sienos sužalojimas ir durtinė-pjautinė odos-poodžio žaizda krūtinės kairėje pusėje kairės priekrūtinkaulinės linijos ir kairiojo apatinio šonkaulių lanko projekcijoje, žaizdos kanalas, nusitęsiantis kiaurai per kairio apatinio šonkaulių lanko kremzlinę dalį, širdiplėvę ir širdies dešinio skilvelio priekinę sieną. Taip padarė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to A. R. 2008-10-21 9 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Kaltinamasis P. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. spalio 21 d., apie 8 val. 30 min., buvo namuose ir valgė. Pamatęs, kad į jo ganyklą įprastinį kartą atėjo A. R. veršeliai, trijų veršelių grandinių kuolus įkalė į augančių medžių kamienus. Kai pro savo būsto langą pamatė, kad prie medžių atvažiavo A. R. su savo žmona, atsivežė kirvį ir benzopjūklą, P. N. nuėjo prie jų. Išeidamas iš namų pasiėmė peiliuką, kuriuo naudojosi valgymo metu. Prisiartinęs prie A. R., perspėjo, kad šis medžių nepjautų, nes už tai teks atsakyti, neleido pjauti kaštono. Kai A. R. „pertraukė“ per kaltinamojo švarką, kaltinamasis, gelbėdamas kaštono medį, kurį A. R. norėjo pjauti, metaliniu strypu sudavė per benzopjūklą, norėdamas jį sugadinti. Tuo metu L. R. atėjo laikydama fotoaparatą ir pasakė, kad iš kaltinamojo strypą reikia atimti. R. metalinį strypą atėmė. Tuo metu, nešina grėblio kotu, atėjo kaltinamojo žmona O. N.. A. R. su benzopjūklu puolė prie kaltinamojo, prie jo žmonos, o po to benzopjūklą numetė. Pasiėmęs kirvį, A. R. norėjo parvirtusį P. N. suspardyti, sakė, kad iš jo padarys kotletus, o L. R. pastumdama pargriovė O. N.. Kai P. N. gulėjo ant žemės, o A. R. jį iš visų pusių spardė, gelbėdamas savo gyvybę, kažkaip gulėdamas P. N. peiliu dūrė stovinčiam ir jį apžergusiam A. R. į kažkurią vietą, o atsisukęs pamatė, kad tas liko stovėti kaip stovėjęs, prisidegė papirosą, užsirūkė ir kaltinamajam pasakė: „džiaukis, kad tu suspėjai. Jei ne tu, tai aš.“ Kai A. R. įdūrė, kirvis iš A. R. rankos iškrito. Nuėjęs per kelią, A. R. atsisėdo prie stulpo. Kaltinamasis parodė, kad jis, negalėdamas A. R. įveikti dėl savo amžiaus, gynėsi, nužudyti A. R. nenorėjo, į širdį nesitaikė. A. R. kirvį ir benzopjūklą P. N. parsinešė į savo garažą. Tuos daiktus iš jo paėmė kriminalinės paieškos darbuotojai. Kur padėjo peilį, kaltinamasis prokurorui nesakė, bet peilis buvo surastas ir nufotografuotas.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad įkaltus į medžių kamienus savo veršelių grandinių kuolus ji pastebėjo pirmoji. Bandė akmeniu kuolus išjudinti ir ištraukti, bet nepavykus sugrįžo į namus. Pasiėmė benzopjūklą, kirvį ir atgal prie veršelių nuvažiavo su savo vyru. Prisiartinęs prie kaštono, A. R. pjūklu norėjo medį įpjauti, kad galėtų iškalti kuolą. Tuo metu atskubėjo kaltinamasis su savo žmona. P. N. atsinešė metalinį strypą, o jo žmona grėblio kotą. P. N. metaliniu strypu trenkė per benzopjūklą ir šis užgeso. Tą strypą nukentėjusioji A. R. iš P. N. padėjo atimti, P. N. niekas nespardė, jis, užkliuvęs už pakelės krašto, pargriuvo pats, o strypą pasikišo po savimi. A. R. kirvio rankose neturėjo, pjūklu kaltinamajam negrasino. Išsitraukęs peilį, P. N. vaikščiojo aplinkui ir sakė: „visus išskersiu“, arčiau prieiti jam trukdė besiblaškantis veršis. Nukentėjusioji tuo metu P. N. fotografavo. P. N. peiliu A. R. smogė tuo metu, kai A. R. ir P. N. artinosi vienas prieš kitą. Kaip kaltinamasis peiliu užsimojo, nukentėjusioji matė, o kaip įdūrė A. R., nematė. A. R. buvo atsisukęs į P. N. ir sakė: „durk“.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad su N. konfliktai kildavo ir anksčiau. Kai su broliu atbėgo į įvykio vietą, tėvą rado prie stulpo, P. N. plojo rankomis ir kažko džiaugėsi, o O. N. kalbėjo: „duok tam žalčiui dar“.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad, bėgdamas paskui brolį į įvykio vietą, pasiėmė šakę. Tėvą rado gulintį ant žemės ir jau pamėlynavusį. P. N. džiaugėsi, o jo žmona kalbėjo: „dar du žalčiai atėjo“. Vėliau gyvulius išlaisvinti padėjo tėvo brolis ir kaimynas, o viena grandinė taip ir liko prikalta prie medžio.

Liudytoja O. N. parodė, kad R. gyvulių grandinių metalinius kuolus į medžių kamienus įkalė jos vyras P. N.. Pro savo namo langą pastebėjusi, kad kaimynas A. R. spardo gulintį ant žemės jos vyrą, pasiėmė grėbliakotį ir nuėjo į įvykio vietą gelbėti vyro. Spardydamas A. R. rankose neturėjo nieko. Ką tuo metu veikė L. R., nematė. Kirvis ir pjūklas buvo ant žemės, prie kaštono. L. R. iš O. N. grėbliakotį atėmė, ją pačią pastūmė ir taip parvertė. Liudytoja matė, kad tuo pačiu grėbliakočiu L. R. mušė P. N.. A. R. tuo metu stovėjo. Kai L. R. iš P. N. rankų išmušė peilį ir norėjo jį paimti, O. N. suspėjo peilį pagriebti. Peilį ji įmetė į agrastų krūmą. Kada P. N. A. R. įdūrė peiliu, nematė. Liudytoja parodė, kad R. gyvuliai būdavo nepririšti, atklysdavo į N. pievas ir anksčiau.

Liudytojas F. Š. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra jo kaimynai. P. N. ir R. tarpusavio santykiai tapo blogi jau prieš 10 metų. Su L. R. santykiai pablogėjo, nes liudytojas matė tai, ko matyti neturėjo. Liudytojas iš savo sodybos kiemo matė, kaip 2008 m. spalio 21 d., apie 7-tą ar 8 val. 30 min., P. N. R. gyvulių grandines kalė prie medžių, matė, kaip apie 9 val. A. R. atsivežė benzopjūklą ir bandė medį nupjauti, bet tam sutrukdė P. N.. Abu susistumdė. Ar P. N. turėjo ką nors rankose, nematė, nes stebėjo ne visą laiką. A. R. parvertė P. N. ant žemės ir jį spardė. Liudytojas parodė, kad A. R. sudavė ir O. N.. Kad A. R. būtų mojavęs kokiais nors daiktais, nematė. Kad kam nors sudavė P. N., liudytojas nematė. Matė, kaip L. R. mobiliuoju telefonu fotografavo.

Liudytojas V. L. parodė, kad kaimynai R. ir N. nuo seno tarpusavyje pykosi dėl žemių, dėl nepririštų gyvulių. Nepririšti R. gyvuliai eidavo į N. sodą, kur buvo geresnė žolė. Įvykio rytą, dar nebuvo 8 valandų, liudytojas matė, kaip P. N. kalė R. veršelių grandinių kuolus prie medžių. Kai A. R. benzopjūklu norėjo pjauti medį, P. N. kažkuo trenkė per benzopjūklą, bandė jį atimti, su A. R. susistumdė. Ant kelio jie vienas prieš kitą mosavo rankomis. Benzopjūklą A. R. numetė. P. N. rankose turėjo pagalį ar kažką kitą. A. R. P. N. pargriovė ir 4 ar 5 kartus jam įspyrė. Kai P. N. vėl atsistojo, kažką A. R. kalbėjo ir vėl stumdėsi. Liudytojas tuo metu nusisuko, vėliau pamatė, kad A. R., prieš tai stovėjęs ant kelio, kažkur dingo. A. R. buvo sukniubęs kitoje kelio pusėje. Tuo metu L. R. pradėjo šaukti, P. N. lenta ar kažkuo kitu sudavė per nugarą. Liudytojas matė, kaip į pagalbą savo vyrui atbėgo O. N.. Ji rankose nieko neturėjo. Ją puolė A. R. ir L. R.. Kai O. N. bandė vyrą užstoti, A. R. koja jai spyrė 2 kartus į krūtinę, ir ji kūliais nusirito į griovį. Liudytojas matė, kaip L. R. fotografavo, P. N. rankoje peilio nematė.

2008-10-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime nustatyta, kad šiaurinėje žvyrkelio pusėje yra R. pieva, o į pietus nuo žvyrkelio yra N. pieva. 42 m 60 cm atstumu nuo P. N. sodybos, prie elektros stulpo, rasta kepurė. P. N. pievoje, palei kelią, auga kaštonai, gluosniai. Į kai kuriuos medžius įkalti metaliniai kyliai, prie kurių grandinėmis pririšti keturi veršiai. Kaštono, į kurį įkaltas kylis, kamiene matyti pjovimo žymė (t. 1, b. l. 5–7, 8–10).

2008-10-21 kratos P. N. sodyboje metu, netoli ūkinio pastato, po agrastų krūmu surastas ir paimtas peilis (t. 1, b. l. 12–13, 14), kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (t. 1, b. l. 15–18).

2008-10-21 iš P. N. buvo paimti ir apžiūrėti A. R. kirvis ir benzopjūklas (t. 1, b. l. 19, 20–23).

2008-10-21 R. R. tyrėjai pateikė žuvusio tėvo rūbus, apavą, laikmeną (CD), kurioje įrašyti L. R. fotografuoti vaizdai, atimtą iš P. N. metalinį strypą (t. 1, b. l. 24).

Vaizdo įrašymo laikmenos – kompaktinio disko (CD) – apžiūros metu nustatyta, kad L. R. 2008-10-21 konfliktą su P. N. nuo 7 val. 56 min. iki 8 val. 3 min. užfiksavo aštuoniomis nuotraukomis. Vienoje iš nuotraukų matyti žvyrkeliu ateinantis ir lazda pasiramsčiuojantis P. N.. Keturiose nuotraukose užfiksuota, kad P. N. ir pievoje, ir ant žvyrkelio atvirai demonstruoja peilį, kurį laiko dešinėje rankoje. Peilio ašmenys nukreipti į viršų. Šalia P. N. stovi O. N., ir jie abu tarpusavyje apie kažką kalbasi (t. 1, b. l. 25–29).

Metalinis strypas apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Net nuotraukoje matyti, kad vienas strypo galas yra nusmailintas ir pritaikytas dūrimui (t. 1, b. l. 30–33).

Žuvusiojo A. R. rūbų apžiūros metu nustatyta, kad kairė bliuzono rankovė, marškinėlių kairė rankovė, golfo kairė rankovė suplyšusios. Viršutiniuose rūbuose rasta dūrio peiliu pėdsakų. Ant striukės, kelnių ir batų rasta purvo pėdsakų (t. 1, b. l. 35–40).

2009-02-06 nukentėjusioji L. R. tyrėjai pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti nugara į fotografavusį ir priekine kūno dalimi į pargriuvusį ant žvyrkelio šlaito P. N. pasisukęs stovintis A. R.. A. R. rankos pasuktos į dešinę pusę, rankų pirštai išskėsti link P. N. lyg po kokio veiksmo ar kažkokiam veiksmui paruošti (t. 1, b. l. 42–43).

Kaltinamojo P. N. rūbų apžiūros metu ant švarko ir kelnių rasta panašių į purvą dėmių (t. 1, b. l. 45–48).

2008-10-22 specialisto išvada Nr. M 874/08 (03) patvirtina, kad A. R. mirė nuo kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sienos sužalojimo, sužalojant širdį, tai sukėlė kraujo sankaupą širdplėvės ertmėje ir širdies tamponadą. A. R. mirė 2008-10-21 9 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. A. R. buvo padaryti šie sužalojimai: kiaurinis durtinis–pjautinis krūtinės ląstos sienos sužalojimas ir durtinė–pjautinė odos–poodžio žaizda krūtinės kairėje pusėje kairės priekrūtinkaulinės linijos ir kairio apatinio šonkaulių lanko projekcijoje, žaizdos kanalas, nusitęsiantis kiaurai per kairio apatinio šonkaulių lanko kremzlinę dalį, širdplėvę ir širdies dešinio skilvelio priekinę sieną. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu vienašmeniu daiktu į kairę krūtinės apatinę dalį iš priekio į užpakalį (t. 1, b. l. 53–55).

2008-10-22 specialisto išvada Nr. G 2049/08 (03) patvirtino, kad P. N. galvoje, nugaroje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje rankoje aptiktos poodinės kraujosruvos, dešinės plaštakos, kairės kojos odos nubrozdinimai padaryti bukabriauniais daiktais prieš 1–3 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimas kairiajame petyje padarytas prieš 7–9 paras iki apžiūros. Šie sužalojimai P. N. sveikatą sutrikdė nežymiai (t. 1, b. l. 61). Visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais traumuojančiais smūgiais bei dinaminiais poveikiais (t. 1, b. l. 63).

2008-10-28 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja O. N. parodė vietą netoli kaštono, kur A. R. spardė jos vyrą P. N.. Apie tai, kad A. R. dar kaip nors mušė jos vyrą ar ją pačią, O. N. šio ikiteisminio tyrimo veiksmo metu neparodė. Ji parodė, kad A. R. jai ir jos vyrui grasino pakeltu į viršų kirviu, o L. R. O. N. du kartus parvertė ant žemės. Liudytoja parodė, kad P. N., išmušdama iš jo rankos peilį, per nugarą ir galvą pagaliu mušė L. R.. O. N. taip pat parodė, kur agrastų krūme prie savo sodybos paslėpė P. N. peilį (t. 1, b. l. 69–73).

2008-11-11 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 84–94) nukentėjusioji L. R. parodė, kad peilis P. N. rankoje atsirado tada, kai ji su savo vyru A. R. iš P. N. atėmė metalinį strypą, kuriuo P. N. smogė per benzopjūklą. Laikydamas rankoje peilį, P. N. bandė priartėti prie A. R., bet jam trukdė prie kaštono pririštas veršis. Tuo metu O. N. šaukė: „maža jumis suskiai paskersti“. Kai P. N., laikydamas peilį rankoje, išėjo ant žvyrkelio, priešais jį ant kelio išėjo A. R.. L. R. parodė, kad abu vyrai artėjo vienas prie kito, parodė, kaip P. N. užsimojo dešine ranka, kurioje laikė peilį. Tuo metu L. R. stovėjo A. R. už nugaros. A. R. atsisuko į L. R., pasikėlė savo rūbus, pasakė: „žiūrėk“. L. R. matė, kad buvo įdurta ties kūno viduriu. Nuotraukose Nr. 9, 10 (t. 1, b. l. 91) L. R. rodo tą pačią vietą, kurią užfiksavo fotonuotraukoje Nr. 066 (t. 1, b. l. 43), kur iš P. N. buvo atimtas metalinis strypas.

2008-10-28 parodymų patikrinimo vietoje metu P. N. parodė (t. 2, b. l. 17–23), kur prie medžių prikalė A. R. gyvulių grandines, kur trenkė per A. R. benzopjūklą metaliniu strypu, patvirtino, kad peilį iš kišenės išsitraukė po to, kai iš jo R. atėmė metalinį strypą. P. N. parodė, kad peilį iš kišenės išsitraukė, atsistojęs nuo žemės, ir peiliu A. R. dūrė, kai abu stovėjo (t. 2, b. l. 23, fotonuotrauka Nr. 9).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. R. charakteristikoje pažymėjo, kad A. R. pradėjo ūkininkauti, pasinaikinus kolūkiams. Susigrąžinta žemė ribojosi su P. N. žeme. Prasidėjo įvairūs nesutarimai dėl palaidų galvijų, dėl įvažiavimo į žemę (t. 1, b. l. 59).

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato informacijoje rašoma, kad nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 Kretingos rajono PK buvo užregistruoti du pareiškimai apie kaimynų N. ir R. konfliktus. Abu kartus P. N. skundėsi dėl R. (t. 2, b. l. 34). Iš Kretingos rajono policijos komisariato 2009-07-22 rašto P. N. turinio ir 2009-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad fizinį smurtą prieš P. N. vartojo L. R. (t. 3, b. l. 44, 45).

Iš 2001-09-18 Kretingos rajono policijos komisariato rašto L. R. turinio matyti, kad fizinį smurtą tais metais prieš L. R. pavartojo P. N. (t. 2, b. l. 125). Iš 2005-05-23 Kretingos rajono policijos komisariato rašto A. R. turinio, 2005-05-16 medicinos specialisto išvados Nr. G 1038/05 (03) matyti, kad P. N. fizinį smurtą vartojo ir prieš A. R., sužalojo jį metaliniu strypu ar vamzdžiu (t. 2, b. l. 127, 128, 129, 130).

Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-06-17 pranešimo L. R. turinio matyti, kad 2003 metais tarp R. ir N. buvo kilę ginčai dėl žemės ir kelio plotų (t. 2, b. l. 126).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. N. ir žuvusysis A. R. gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime. Tarp šių kaimynų nesantaika vyravo nuo pat žemės plotų privatizavimo pradžios. Kai kada konfliktų metu buvo pavartojamas ir fizinis smurtas. Kaltinamasis turėdavo priekaištų R. ir dėl to, kad blogai pririšti R. gyvuliai atklysdavo į N. valdas. 2008 m. spalio 21 d., apie 9 val., kaltinamasis P. N., pastebėjęs, kad kaimyno A. R. veršeliai atklydo į P. N. žemės plotą, gyvulius sugaudė, grandinių, prie kurių gyvuliai buvo pririšti, metalinius kuolus sukalė į pakelės medžius. Kai atvykęs A. R. benzopjūklu pabandė vieną grandinės kuolą išpjauti iš kaštono kamieno, P. N. tam pasipriešino. Tarp A. R. ir P. N. kilo konfliktas, kurio metu P. N. tyčia peiliu vieną kartą dūrė A. R. į krūtinę. Peilio dūriu A. R. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jo gyvybės išgelbėti nepavyko, nuo padaryto sužalojimo A. R. 2008-10-21 9 val. 50 min. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Kaltinamasis P. N. parodė, kad peiliu įdūrė netyčia, kad dūrė gindamasis, tačiau tokios gynybos versijos nepatvirtina nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad P. N. A. R. gyvulių grandines prie medžių kamienų prikalė norėdamas A. R. pamokyti, kad šis geriau pririštų gyvulius savo pievoje. Kad A. R. būtų sunkiau metalinius kuolus (kylius) išlaisvinti, P. N. juos į medieną įkalė kiek įmanoma giliau. P. N. suprato, kad tokiais veiksmais ir neleisdamas kylių iš medienos išpjauti sukels dar aršesnį konfliktą, ir to norėjo. Kai A. R. ir L. R. atvažiavo prie įkaltų grandinių kylių, kad juos išlaisvinti, P. N. į įvykio vietą prie R. nuėjo rankoje nešdamasis metalinį strypą, o kišenėje peilį. Kaltinamasis taip apsiginklavo iš anksto suprasdamas, kad panaudoti benzopjūklą trukdys, numatė, kad grumtynėse su R. metalinė lazda ir peilis gali praversti. Todėl, kai metalinę lazdą R. iš kaltinamojo atėmė, kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, kaimynų pagalbon nekvietė, kitokių priemonių paaštrėjusiam konfliktui išspręsti nesiėmė, bet iš kišenės išsitraukė peilį, tuo akivaizdžiai duodamas suprasti apie savo ketinimus, peiliu grasino ir jį ilgai demonstravo net tuo metu, kai L. R. jį fotografavo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. R. netikėjo, jog P. N. gali peilį panaudoti, todėl tiesioginio kontakto su kaltinamuoju nevengė. Ikiteisminio tyrimo metu P. N. tvirtino, kad prieš pat smogiant peiliu A. R. jam grasino kirviu, o teisiamajame posėdyje parodė, kad įdūrė netyčia stačiam, kažkaip gulėdamas ant žemės. Nei viena, nei kita versija bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 str. 1 d.). Asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 2 d.). Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (BK 28 str. 3 d.).

Kad A. R. būtų ką nors turėjęs rankose ir tuo daiktu grasinęs P. N., teisiamajame posėdyje neparodė nei liudytoja O. N., nei liudytojai F. Š., V. L., nei nukentėjusioji L. R.. Toks pavojus, kurį būtų kėlę P. N. A. R. veiksmai, nuo kurių būtų reikėję gintis peiliu, nenustatytas. Toks pavojus P. N. nekilo net tuo metu, kai jis buvo parvirtęs ant žemės, o R. iš jo atiminėjo metalinį strypą. Liudytojai F. Š., V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad parvirtusį ant žemės P. N. A. R. spardė, bet ir tuo metu niekas iš šių liudytojų nematė reikalo įsikišti. Byloje nustatyta, kad P. N. grūmėsi nenorėdamas atiduoti metalinės lazdos. Kai jis laikė peilį prieš dūrį ir po dūrio, L. R. P. N. sudavė keletą smūgių pagaliu per galvą, ranką. Po paskutinių smūgių kaltinamasis peilį pametė. Taip parodė pats P. N. ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 11, 18–19). Teisiamajame posėdyje O. N. parodė, kad grėblio kotu P. N. mušė L. R. (t. 2, b. l. 123). Medicinos specialistas ant P. N. kūno aptiko sužalojimus, kurie buvo padaryti ne mažiau kaip septyniais traumuojančiais kontaktiniais smūgiais, tačiau sužalojimas kairiajame petyje konflikto laikotarpiui nepriskirtinas, nes padarytas anksčiau. P. N. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 61), o sužalojimai padaryti, remiantis kaltinamojo, nukentėjusiosios L. R., liudytojos O. N. parodymais, atimant iš P. N. strypą ir mušant po dūrio A. R. peiliu. Tikėtina, kad tai galėjo matyti ir liudytojai F. Š., V. L.. A. R. kirviu ar kitu daiktu kaltinamajam pavojaus nekėlė, kaltinamasis prieš durdamas peiliu jokioje būtinosios ginties situacijoje atsidūręs nebuvo.

Jokio didelio išgąsčio kaltinamasis nepatyrė nei prieš dūrį peiliu, nei po jo. Tai patvirtina aktyvus kaltinamojo pasiryžimas tęsti konfliktą su R. po gyvulių grandinių prikalimo prie medžių, po to, kai iš jo buvo atimtas metalinis strypas. P. N. atvirai demonstravo peilį ir juo grasino, o po dūrio peiliu pasiėmė A. R. benzopjūklą, kirvį ir parsinešė į namus. Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis P. N. fiziologinio afekto būsenos nebuvo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis padarė prielaidą, kad gal norėjo įdurti A. R. į koją, bet ne į širdį (t. 2, b. l. 115). Tačiau tokį dūrį peiliu, koks užfiksuotas medicinos specialisto išvadoje, kaltinamasis A. R. padarė ne gulėdamas ant žemės, o taip, kaip parodė parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu 2008-10-28. Kad iki dūrio peiliu P. N. ir A. R. stovėjo vienas priešais kitą, stovėdama už A. R. nugaros, matė ir tai patvirtino nukentėjusioji L. R. parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-11-11. Neabejotina, kad A. R. į krūtinę peiliu kaltinamasis dūrė tyčia. Durdamas peiliu į krūtinę, turintis gyvulių skerdimo praktikos P. N. (kaltinamojo parodymais neseniai buvo pjovęs avį) suprato, kad savo veika kėsinasi į A. R. gyvybę, tokias pasekmes numatė, ir, nors A. R. gyvybės atimti nenorėjo (taip tvirtino pats kaltinamasis, smūgio peiliu nepakartojo), galimam A. R. gyvybės atėmimui buvo abejingas.

Kaltinamojo tyčia laikytina netiesiogine, o jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis netiesiogine tyčia padarė labai pavojingą nusikaltimą žmogaus gyvybei, tam panaudojo peilį, prikaldamas gyvulių grandines prie medžių, taip sumanė žuvusįjį pamokyti, iš jo pasišaipyti, tuo sukėlė konfliktą, pasibaigusį A. R. mirtimi. Suprantamas kaltinamojo pyktis dėl to, kad palaidi R. gyvuliai atklysdavo ir į kaltinamojo žemės valdas, bet kaltinamojo taikytos priemonės aiškiai neatitiko žuvusiojo kaltės ir jo veiksmų, kuriais buvo siekiama ištraukti grandinių kylius iš medžių. Pats kaltinamasis kylius į medžius, juos žalodamas, įkalė taip, kad dar daugiau nežalojant medžių juos ištraukti nebuvo įmanoma. Kaltinamojo parodymais, į gluosnius grandinių kylius sukalė todėl, kad A. R. būtų sunkiau juos ištraukti (t. 2, b. l. 9), o puolė grumtis su A. R. būk tai gelbėdamas klevuką.

Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis yra garbaus amžiaus, vedęs, neteistas. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad P. N. turi sveikatos problemų (t. 2, b. l. 39, 40–41, t. 3, b. l. 20–22), tačiau, kad būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu ar būtų buvęs kokios nors psichinės veiklos sutrikimo būsenos, ir dėl to būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės, nebūtų galėjęs tų veiksmų valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu, tokių duomenų byloje nėra (t. 3, b. l. 15–16). Kaltinamasis yra senatvės pensininkas (t. 2, b. l. 42). Nuo 1979 iki 1988 metų P. N. kaip geras darbuotojas, racionalizatorius, buvo skatintas Garbės raštais (t. 2, b. l. 53–59). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas charakteristikoje apie P. N. pažymėjo, kad N. žemė ribojasi su A. R. žeme, todėl kaimynai nesutarė. P. N. buvo ūmaus būdo, niekuo nepasitikintis (t. 2, b. l. 36). P. N. elgesys tuojau pat po A. R. nužudymo ir vėliau, taip pat bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nepanašus į elgesį žmogaus, kuris užjaustų našlę ir jos vaikus, labai išgyventų dėl to, ką padarė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kaltinamajam P. N. pareiškė ieškinį dėl 7120 litų išieškojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriui, nes Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo (nauja 2004-11-04 įstatymo redakcija Nr. IX-2535 įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d., Valst. žin., 2004, Nr. 171-6295) 18 straipsnio 1 dalies pagrindu juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Prokuroras vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, kuria remiantis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Prokuroro civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 7120 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyrius žuvusiojo A. R. vaikams R. R. ir E. R. išmokėjo kaip valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2008-10-21 iki 2010-05-31. Prokuroro ieškinys pagrįstas dokumentais, todėl, remiantis ieškinyje nurodytais pagrindais ir vadovaujantis BPK 109, 113 straipsniais, 115 str. 1 d., ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovai L. R., A. R., R. R., E. R. prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinės žalos: L. R. – 120000 Lt, A. R. – 80000 Lt, R. R. – 80000 Lt E. R. – 80000 Lt. Ieškinyje ir patikslintame civiliniame ieškinyje ieškovai savo teises į neturtinės žalos atlyginimą motyvavo, jų argumentai įtikinantys.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Žuvo jaunas, darbingas, šeimą sukūręs žmogus. Žuvus A. R., jo žmonos ir jo vaikų gyvenimas pasunkėjo ne tik ekonomiškai, bet ir dvasiškai. Netekus tėvo, išlaikyti ūkį didesnė našta tenka ne tik žuvusiojo žmonai L. R., bet ir žuvusiojo vyresniesiems sūnums. Suprantami ir šios šeimos narių dvasiniai išgyvenimai, šeimą ištikęs dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, ko sugrąžinti pinigais neįmanoma, bet bandyti bent kiek nors tas pasekmes sušvelninti būtina. To siekiant būtina atsižvelgti ir į realias Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje paminėtas kaltinamojo galimybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, kad piniginės sankcijos nevirstų keršto kaltinamajam įrankiu.

Civilinio kodekso 6.284 straipsnis numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.284 str. 1 d.). Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 str. 2 d.). Socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). Jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 str.).

Nukentėjusioji ūkininkė L. R. deklaravo, kad jos vardu įregistruotas ūkis 2007 metais gavo 182552,66 Lt neapmokestintų pajamų (t. 1, b. l. 123–125). Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, pakeitęs Laikinąjį fizinių asmenų pajamų mo­kesčio įstatymą, numato, kad pajamų mokestį moka kiekvienas apmokestinamųjų pajamų gavęs Lietuvos Respublikos gyventojas. Ūkininko ir ūkio narių gautos pajamos už ūkininko ūkyje vyk­domą žemės ūkio veiklą iki 2008-10-21, kai žuvo A. R., apmokestinamos nebuvo. Tačiau neapmokestinamos pajamos nėra grynosios pajamos, kurios apskaičiuojamos iš ūkininko neapmokestinamų pajamų atėmus išlaidas. Jokių duomenų apie tai, kokias išlaidas patyrė R. ūkis 2007 metais, kad būtų galima bent apytiksliai apskaičiuoti grynąsias pajamas, tekusias ūkiui ir kiekvienam žuvusiojo A. R. šeimos nariui atskirai, teismui nepateikta. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje pareikštą prašymą priteisti iš kaltinamojo atitinkamas po A. R. žūties netektas pinigų sumas žuvusiojo šeimos narių išlaikymui, apskaičiuojant tuos dydžius remiantis tik neapmokestintomis pajamomis, būtų neteisinga, toks skaičiavimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Kadangi civilinio ieškinio dalies dėl prašymo priteisti iš kaltinamojo išlaikymą R. R., E. R. tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, negalima, civiliniams ieškovams paliekama teisė į tos ieškinio dalies patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

R. šeimos sudėties pažymoje nurodyti trys žuvusiojo sūnūs: A., gim. (duomenys neskelbtini), R., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114). Pažymoje Nr. 5 apie deklaruotą gyv. vietą nurodyti sūnūs R. ir E. R. (t. 1, b. l. 115). Pažymoje Nr. 6 nurodytas ir A. R. (t. 1, b. l. 116).

Kiekvieno iš nukentėjusiųjų pareikšti reikalavimai neturtinei žalai atlyginti, imant atskirai, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra aiškiai per dideli, bet tai, kad tuos reikalavimus reiškia keturi nukentėjusieji, kad jų reikalaujama priteisti neturtinė žala iš viso sudaro 360000 Lt, padėtį šiai žalai atlyginti komplikuoja. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad iš kaltinamojo reikalaujama priteisti 9331,84 Lt turtinės žalos, dideli reikalavimai kaltinamajam pareikšti dėl R. R., E. R. išlaikymo, prašoma iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt advokatui už pagalbą atstovaujant nukentėjusiuosius.

Kaltinamasis P. N. yra 72 metų amžiaus, vedęs, pensininkas, jo nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų, remiantis bylos duomenimis (t. 1, b. l. 145–149, 150–153, 158–163, 167, 170, 172–174, 176–179, 2, b. l. 46–50, 51–52, 61), nukentėjusiųjų pareikštiems reikalavimams patenkinti visa apimtimi gali neužtekti. SODROS pažyma apie P. N. nuo 2008-04-06 iki 2009-03-31 išmokėtas pinigų sumas patvirtina, kad jo gaunama senatvės pensija nėra didelė (t. 2, b. l. 61).

Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio kriterijus neturtinės žalos dydžiui įvertinti pinigais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai neturėtų būti laikomi pažeistais, jei iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. R. būtų priteista 50000 litų, vyresniems žuvusiojo vaikams A., R., kurie pajuto didesnį tėvo netekties sielvartą ir jų daliai tekusią gyvenimo naštą negu jaunylis jų brolis E. – po 30000 litų, jauniausiajam sūnui E. (gim. (duomenys neskelbtini) ) – 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Prašoma priteisti 9331,84 Lt dydžio turtinė žala yra pagrįsta dokumentais (t. 2, b. l. 93–107). Ta ieškinio dalis mažintina iki 9000 litų, nes degalai, kurių pirkimą taip pat prašoma atlyginti (t. 2, b. l. 104–105), yra pagrindo manyti, buvo naudojami ne vien reikalams, susijusiems su nusikaltimo pasekmėmis, tvarkyti.

L. R. išlaidos dėl 1000 litų sumokėjimo advokatui už pagalbą patvirtintos pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b. l. 107), todėl iš kaltinamojo priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Kretingos rajono apylinkės prokuratūra pareiškė 3030,16 Lt civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti Valstybinei ligonių kasai už A. R. gydymą ligoninės stacionare (t. 1, b. l. 129–130). Ieškinys pagrįstas dokumentu apie gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 127), todėl tenkintinas.

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje saugomus daiktus: žaizdos išpjovą, kepurę, metalinį strypą, peilį, kitus įvairius rūbus (10 vienetų), kurie paminėti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2009-09-30 lydraštyje Nr. 30-69-16561 (t. 2, b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Benzopjūklas ir kirvis grąžinti nukentėjusiajai L. R. 2009-09-30 (t. 2, b. l. 131).

Proceso išlaidų (BPK 103 str.) byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

P. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam dešimt (10) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės, nuteistajam P. N. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą.

Priteisti iš P. N. L. R. 9000 litų A. R. laidojimo ir su tuo susijusioms išlaidoms atlyginti, vieną tūkstantį (1000) litų, sumokėtų advokatui už pagalbą, 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. N. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 30000 litų neturtinei žalai atlyginti, R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 30000 litų neturtinei žalai atlyginti, E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš P. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kalvarijų g. 147, LT 08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, a.s. LT 21700010002484333 AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, tris tūkstančius trisdešimt (3030) litų 16 ct A. R. gydymo ligoninės stacionare išlaidų.

Priteisti iš P. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriui, Savanorių g. 25, LT-97111 Kretinga, įmonės kodas 191851257, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, Kretingos skyrius, banko kodas 40100, septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt (7120) litų ryšium su našlaičių pensijos išmokėjimu R. R. ir E. R..

Pripažinti civiliniams ieškovams L. R., R. R., E. R. teisę į ieškinio dėl išlaikymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje saugomus daiktus: žaizdos išpjovą, kepurę, metalinį strypą, peilį, rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Valužis