Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje J. S. ir jo įstatyminiam atstovui pareiškėjai R. S., gynėjui advokatui Editai Gaubienei, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotiems atstovams Arūnui Kinderiui ir Kristinai Siriūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. įstatyminio atstovo skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjo Vyto Klimavičiaus 2014-06-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjo Vyto Klimavičiaus 2014-06-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-14142299-14 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį J. S. skirta nuobauda įspėjimas.

2014-06-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56N-14142299-14, kad J. S. 2014-06-03 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) bendruomenės namų pagalbinėse patalpose kėlė triukšmą, o būtent: garsiai rėkavo, tuo trikdydamas viešąją rimtį, o už tai atsakomybė numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.

2014-06-20 nutarimu J. S. skirta nuobauda pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, už aukščiau nurodytą pažeidimą. Nuobaudos rūšis įspėjimas.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-07-14 gautas ir 2014-07-16 priimtas J. S. įstatyminės atstovės skundas ( skundas gautas Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK 2014-07-09), kuriuo ji prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjo Vyto Klimavičiaus 2014-06-20 nutarimą panaikinti, nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, nes jis nepadarė minėto pažeidimo, be to dėl savo psichinės ligos negali būti tinkamas subjektas, o visa tai kelia pagrįstą abejonę dėl administracinės teisės pažeidimo egzistavimo ( b.l. 3-4).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, bylą nutraukti. Paaiškino, kad jis nuo vaikystės serga psichine liga, dėl ko lankė specialią mokyklą. Todėl ne visada supranta ko iš jo norima. Policijos komisariate jis tik pasirašė po jam paduotais dokumentais, nes nelabai moka skaityti ir rašyti. Jokio jam inkriminuojamo pažeidimo jis nepadarė, nes elgėsi tinkamai. Įvykio metu buvo blaivas.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo atstovo skundo netenkinti, nors išreiškė abejones, ar dėl savo negalios jis gali tinkamai suprasti savo veiksmų esmę ir ar gali būti tinkamas subjektas.

Liudytojas M. K., paaiškino, kad tai jis įvykio vietoje daužė sieną ir mėtė per langą lentas. O J. S. įvykio vietoje nieko nedarė, nerėkavo ir nieko nedaužė, o tik buvo viduje.

Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio vietoje sieną daužė ir spardė M. K.. J. S. gal tik kalbėjo garsiau ar riktelėjo.

Liudytojas Vytas Klimavičius parodė, kad surašant pažeidimo protokolą ir nutarimą J. S. rodė jam neįgalumo pažymėjimą, tačiau jame nenurodyta ligos pobūdis, todėl jis nepagalvojo, kad tai gali būti dėl psichinės negalios. Protokolus surašė ir skyrė nuobaudas visiems ten buvusiems asmenims, nesiaiškindamas, ką konkrečiai kuris darė.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas, byla nutrauktina (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183² straipsnio 1 dalį – viešosios rimties trikdymą, gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) yra nustatyti triukšmą keliantys veiksmai; 2) tai buvo daroma viešojoje vietoje; 3) tai sutrikdė viešąją rimtį.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti visi ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Be to teismui kyla pagrįstos abejonės, ar J. S. dėl savo negalios išviso galėjo būti trauktinas administracinėn atsakomybėn net ir nustačius, kad jis padarė pažeidimą ( ATPK 19 str. ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartis administracinėje byloje N261-898/2012).

Policijos pareigūnai pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Administracinį nutarimą surašiusio pareigūno pareiga yra įrodyti pažeidėjo kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai pažeidėjui nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis – o teismo apkaltinančios pažeidėją kaip asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais pažeidėjo kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu tyrimo metu ir teismo posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padarytas pažeidimas ir kad būtent pažeidėjas jį padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).

Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų pažeidėją J. S. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo toks pažeidimas, kad jis yra kaltas dėl jo padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu palikti apkaltinamąjį policijos pareigūno nutarimą.

Teismo nuomone dėl šios pažeidėjo padarytos veikos aplinkybės jau ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai aiškios, nes liudininkai davė prieštaringus parodymus, o M. K. nurodė, kad J. S. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau teismo manymu joks kryptingas tyrimas aiškinantis aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas tikslinant atliktas nebuvo. Todėl reikšmingu papildomų įrodymų nesurinktą ir teismui papildomai nepateikta. Be to, tokių nenuginčijamų įrodymų papildomai nesurinkta ir teismo posėdžio metu.

Todėl, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti neginčytinos ir pagrįstos išvados, kad J. S. sutrikdė viešąją rimtį, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įstatyminio atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o nutarimas panaikinamas, byla nutrauktina, nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas:

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjo Vyto Klimavičiaus 2014-06-20 nutarimą ir J. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.