Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-03-09 · Byla Nr. A2.6.-4461-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
A2.6.-4461-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02987-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. S.-Č.
Suinteresuotas asmuo
A. D.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-4461-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-02987-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2016 m. kovo 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S.-Č., suinteresuotam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

I. S.-Č., a.k. (duomenys neskelbtini),pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-14 apie 16.00 val. Vilniuje, Žirmūnų gt. 89, I. S.-Č., vairuodama automobilį Peugeot 807, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Land Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. D., ir pastarąjį automobilį apgadino. Šiais veiksmais vairuotoja I. S.-Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliota pareigūnė A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-52246971-16 už tai, kad I. S.-Č. po 2015-12-14 apie 16.00 val. Vilniuje, Žirmūnų gt. 89 sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama KET reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.

I. S.-Č. pažeidimo padarymo faktą, t.y. eismo įvykio padarymą, pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku automobiliu Peugeot 807 atvyko pasiimti berniuko iš darželio, kuris yra Žirmūnų gatvėje, Vilniuje. Statydama automobilį šalikelėje girdėjo pašalinį girgždesį, stabtelėjo, galvojo, kad užvažiavo ant bordiūro, automobilio salone grojo muzika, be to salone triukšmavo duktė. Prisiparkavo pamačiusi laisvą vietą tarp automobilių. Išlipo, apžiūrėjo vairuojamą automobilį iš visų pusių, kad įsitikintų, jog nėra apgadinimų. Tokių nepastebėjo. Nuėjo į darželį paimti sūnaus. Įsodino sūnų į automobilį, dar kartą apžiūrėjo aplink stovinčius automobilius. Darė tai norėdama įsitikinti, ar nekliudė kokio nors automobilio. Nepastebėjo, kad tarp jų būtų buvę automobilių su apgadinimais, įbrėžimais. Galutinai įsitikinusi, kad nesukėlė eismo įvykio, išvažiavo namo. Jei kažkas ir įvyko, t.y. jei manevro metu jos automobilis kliudė kitą, ji tikrai to nesuprato, kitaip jokiu būdu nebūtų pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Vėliau gavo pranešimą iš policijos, kad jos automobilis kliudė stovintį automobilį Land Rover. Nuvyko su savo automobiliu, kuris pareigūnų buvo apžiūrėtas ir jų buvo konstatuota, kad ant dešinių galinių durelių automobilio Peugeot yra vos matomas įbrėžimas. Pati į tai neatkreipė dėmesio. Dėl eismo įvykio sukėlimo nuoširdžiai gailisi. Apie eismo įvykį, kuriuo yra kaltinama, sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnams. Niekas prie jos nepriėjo, nieko nesakė, nors prie darželio ji buvo pakankamai ilgai – apie 40 minučių. Toje vietoje būna kasdien. Išvengti atsakomybės ji nesiekė, automobilio neremontavo. Automobilis apdraustas, visi jo duomenys, dokumentai tvarkingi. Galimai tai įvyko dar ir todėl, kad automobilis pakankamai didelis - minivenas, salone buvo vaikai, grojo muzika. Tikrai nesiekė išvengti atsakomybės. Nori pastebėti, kad po šio įvykio kasdien ir toliau važiuodavo su automobiliu Peugeot prie minėto vaikų darželio, pasirodo, kad jos ir nukentėjusiosios vaikai eina į tą pačią grupę.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas adresu Žirmūnų g. 89, Vilniuje eilėje tarp kitų automobilių stovintis automobilis Land Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 8-9).

Nukentėjusioji A. D. parodė, kad nurodytu laiku atvyko prie vaikų darželio, esančio Žirmūnų g. 89, Vilniuje. Automobilį Land Rover paliko šalia darželio. Grįžusi iš darželio iš liudytojo, kurio telefonas 868344292, sužinojo, kad kitas automobilis, kurio numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas perbraukė jos mašinos bamperį. Apie įvykį pranešė policijai. Po to įvykio automobilis buvo suremontuotas. Kontakto metu buvo apgadintas bamperis, liko įbrėžimas, kurį iki remonto užfiksavo Draudimo kompanija „ERGO“ (b.l. 28-29). Draudimo bendrovė žalą atlygino. Jai pačiai bamperio pažeidimas buvo matomas. Pripažįsta, kad įbrėžimas nedidelis, temo, mašinos švarios nebuvo. Galimai vairuotoja nepajuto kontakto, nesuvokė ir išvažiavo.

Iš policijos pareigūnės A. Š. 2016-02-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad po eismo įvykio, automobilis Land Rover (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas (b.l. 26).

Iš eismo įvykio liudytojo T. Č. rašytinio pranešimo policijai matyti, kad jis atvyko 2015-12-14 apie 16 val. prie vaikų darželio „Vieversys“ pasiimti vaikų ir matė, kaip minivenas Peugeot kliudė stovinčio automobilio Land Rover galinį bamperį. Po to vairuotoja (moteris) prisiparkavo netoliese. Vėliau ji išlipo, apžiūrėjo automobilį bei nuėjo, matomai - į darželį. Po kiek laiko jis matė, kad minivenas išvažiavo. Informavo apie įvykį pasirodžiusią prie automobilio Land Rover vairuotoją (b.l.16).

2016-02-22 policijoje buvo apžiūrėtas automobilis Peugeot 807, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad rasti įbrėžimai dešinės pusės galinių durelių ir tos pusės galinio sparno (b.l. 30).

Iš policijos pranešimų registro išrašo matyti, kad 2015-12-14 16.40.47 val. bendrajam pagalbos centrui A. D. pranešė, kad į pranešėjos automobilį Land Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš tos vietos išvažiavo (b.l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios I. S.-Č. parodymais, nukentėjusiosios A. D. parodymais, policijos pareigūnės A. Š. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, automobilio Peugeot 807 apžiūros protokolu, automobilio Land Rover nuotraukomis iki jis buvo suremontuotas bei kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad vairuodama automobilį I. S.-Č. buvo neatidi, važiuodama pro stovintį automobilį Land Rover nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. I. S.-Č. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad I. S.-Č. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvus jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli apgadinimai, nubrozdinimai (b.l. 9, 11, 28-30). Kaip nurodė I. S.-Č. jai buvo sunku priparkuoti miniveną, nes aplink jos automobilį buvo daug kitų. Ji girdėjo pašalinį garsą, išlipo, apžiūrėjo savo valdomą automobilį ir kitus, tačiau nematė požymių, kad būtų kontaktavusi ir apgadinusį kitą automobilį, todėl ėjo į darželį pasiimti vaiką, o po išvažiavo. Pažymėtina, kad eismo įvyksi įvyko temstant, vakare. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuotoja vairavo pakankamai didelį automobilį - miniveną. Jokių ženklų apie galimą eismo įvykį jai nerodė ir buvęs netoliese liudytojas T. Č. (vėliau jis informavo apie įvykį tiktai Land Rover savininkę A. D.). Kaip liudytojas nurodo rašytiniame pranešime, vairuotojos jis nestabdė, jokių ženklų jai nerodė (b.l.16). Po to vakaro vairuotoja apgadinimų ant savo automobilio nematė, automobilio neremontavo iki 2016-02-22, kuomet jis buvo apžiūrėtas policijoje. Pažymėtina, kad tyčios vengti atsakomybės nebuvimą įrodo ir ta aplinkybė, kad vairuotoja ir toliau tuo pačiu automobiliu sekančiomis dienomis atvykdavo į tą pačią vietą prie darželio pasiimti vaiko. I. S.-Č. turi 16 metų vairavimo stažą ir niekada nevykdė šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Iš abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobūdžio, automobilių apgadinimai itin nedideli, nestiprūs. Taigi, darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos vairuotoja išvažiavo nesuvokusi, kad tapo eismo įvykio dalyve ir kad padarė kitam asmeniui žalos. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad I. S.-Č. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko I. S.-Č. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri augina tris vaikus, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

nutarė:

I. S.-Č., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant I. S.-Č. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16055563213.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski