- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- I-10820-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04343-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovo atstovei J. G. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3 000 (trys tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-12-21 iki 2013-12-25 buvo laikomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) areštinėje nepriimtinomis sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomas, plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus kameros ploto vienam asmeniui reikalavimo, dėl to jam visą būtą areštinėje laiką tekdavo stovėti arba sėdėti, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Kameroje nebuvo ventiliacijos, per tankias grotas pro langelį negalėjo patekti pakankamai gryno oro ir šviesos iš lauko. Kameroje nuolat būdavo drėgna ir tamsu, dėl to čiužinys būdavo šlapias, o gulto pagrindas - surūdijęs ir skylėtas. Gulėdamas tokiame gulte, bijojo susirgti.
Taip pat nurodė, kad dėl netinkamo tualeto įrengimo ir ventiliacijos nebuvimo, kameroje nuolat būdavo blogas kvapas. Tualetas nebuvo atitvertas jokia pertvara nuo likusios kameros, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Dėl to kameroje nuolat kildavo konfliktai.
Teigia, kad laikomas aukščiau nurodytomis sąlygomis Vilniaus AVPK areštinėje patyrė baisius išgyvenimus, pažeminimą, galvos skausmo priepuolius.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK su pareikštu skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 6-12) nurodė, kad policijos areštinės, skirtingai nei Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo įstaigos, yra pritaikytos laikyti asmenis gerokai trumpesnį laiką, todėl jose asmenų laikymo sąlygos gali skirtis nuo laikymo sąlygų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose. Paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje buvo kalinamas nuo 2013-12-22 iki 2013-12-27. Per šį laikotarpį buvo laikomas 16,7 kv. m. ploto kameroje su vienu asmeniu ir 17,4 kv. m. ploto kameroje su dviem-trimis asmenimis. Taigi, pareiškėjui visą jo buvimo areštinėje laiką tekdavo daugiau nei 5 kv. m. kameros ploto. Taip pat, areštinėje laikomiems asmenimis yra leidžiama vieną valandą per parą pasivaikščioti kiemuose. Vilniaus AVPK areštinė neturi duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl blogų laikymo sąlygų.
Pareiškėjo teiginius dėl nepakenčiamų, orumą žeminančių laikymo areštinėje sąlygų laiko nepagrįstais jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad areštinė yra periodiškai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Visuomenės sveikatos centro. 2014 metais vykdytos Vilniaus AVPK areštinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nenustatyta esminių Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820) pažeidimų, o anksčiau užfiksuoti pažeidimai buvo operatyviai pašalinti.
Nurodė, kad areštinės kamerose kiekvienam laikomam asmeniui skiriama lova. Taip pat, įrengiamos spintelės, stalas, suolas arba taburetės, praustuvė, sanitarinis mazgas. Visi baldai yra pritvirtinti nepajudinamai. Maitinimo metu, areštinėse laikomiems asmenims skiriami stalo indai.
Šalies argumentai
Dėl sanitarinio mazgo areštinėje paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punktu, sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tam tikras privatumo apribojimas yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi ir su pačių kalinamųjų saugumu.
Vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356) (toliau – Areštinių veiklos taisyklės) 9.2 punktu, areštinėse laikomi asmenys privalo patys rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose. Tvarka kamerose priklauso ir nuo pačių kalinamų asmenų pastangų ją užtikrinti. Tam tikslui, kalinami asmenys yra aprūpinami valymo inventoriumi. Jeigu būtų tinkamai pasirūpinama tvarka, iš sanitarinio mazgo nesklistų joks nemalonus kvapas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad areštinės kamerose nėra užtikrinamas pakankamas apšvietimas. Pro areštinės langus patenka natūrali šviesa, be to, kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas. Areštinėje laikomi asmenys neretai patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, daužo elektros lemputes. Pasitaikius tokiems atvejams, trūkumai operatyviai šalinami. Be to, tokie trūkumai nenustatyti areštinės tikrinimo metu. Visose areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamojo ventiliacija), languose yra orlaidės. Išmatuota oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis areštinės kamerose atitinka HN 37:2009 reikalavimus.
Atsakovo teigimu, policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi bei būtinomis asmens higienos priemonėmis. Patalynė keičiama pagal jų užterštumą, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vilniaus VPK yra sudaręs sutartis su įmonėmis, teikiančiomis dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos, minkštojo inventoriaus valymo, skalbimo ir kitas paslaugas. Paslaugos teikiamos reguliariai ir kokybiškai. Dėl to, pareiškėjo argumentus, kad minkštasis inventorius nėra valomas, laiko yra nepagrįstais.
Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo psichines ar fizines savybes, reikšmingas vertinant laikymo areštinėje sąlygų neigiamą poveikį, jo mąstą, intensyvumą. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikata ar kitos psichinės arba fizinės savybės galėjo sudaryti sąlygas didesniam nei įprastą neigiamam poveikiui atsirasti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė pergyvenimus, kančias. Be to, nenurodyti konkretūs pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje buvo laikomas pakankamai trumpą laiką – nuo 2013-12-22 iki 2013-12-27. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku, kokiomis neigiamomis emocinėmis ar fizinėmis pasekmėmis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir kuo remiantis buvo įvertinta neturtinės žalos suma. Visi argumentai yra paremti jo asmenine nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas CK 6.245- 6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, rėmėsi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai netinkamų laikymo Vilniaus AVPK areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2013-12-21 iki 2013-12-25, atlyginimo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinę buvo pristatytas 2013-12-22 16.35 val. ir joje buvo laikomas iki 2015-12-27 09.20 val. (7, 14 b. l.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Pareiškėjas skundo padavimo metu buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, todėl nagrinėjant šią bylą turi būti vadovaujamasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis. Taigi, pareiškėjas turi pareigą detaliai apibūdinti teisės aktų neatitinkančias kalinimo sąlygas, o kalinimo įstaiga privalo pateikti įrodymus paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Dėl areštinės kameros ploto
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015-07-16 teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015 pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl teisės aktais nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto areštinėje, turi būti vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m., neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).
Atsakovo atstovas pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko 2015-09-14 tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-51233 (toliau – Tarnybinis pranešimas) (b. l. 14), kuriame apibūdintas pareiškėjo judėjimo areštinės kamerose grafikas. Iš jo matyti, kad pareiškėjas 2013-12-22 buvo laikomas 16,7 kv. m. ploto kameroje su vienu asmeniu. 2013-12-23 buvo pervestas į 17,4 kv. m. ploto kamerą, kurioje buvo laikomas su dviem asmenimis. Nuo 2013-12-24 iki 2013-12-27 buvo laikomas toje pačioje 17,4 kv. m. ploto kameroje su trimis asmenimis. Remiantis nurodytas duomenimis matyti, kad pareiškėjui nuo 2013-12-24 iki 2013-12-27 (3 pilnas paras ir 1 parą tam tikromis valandomis) tekęs gyvenamasis plotas areštinės kameroje buvo 0,65 kv. m. mažesnis, nei numatyta Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte, o nuo 2013-12-22 iki 2013-12-23 pareiškėjui tekęs areštinės kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tai rodo, kad 4 nepilnas paras iš 6 pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį areštinės kameros plotą buvo pažeista.
Dėl kitų laikymo sąlygų
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo ventiliacijos, o tankiai grotuotas langelis neužtikrino tinkamo vėdinimo ir apšvietimo, kamerose buvo šalta.
Higienos normos HN 37:2009 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos higienos normos 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.
Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius 2013 m. spalio-lapkričio mėn. atliko periodinę Lietuvos higienos normos HN 37:2009 normų laikymosi kontrolę Vilniaus AVPK areštinėje (b. l. 15-16). 2013-11-04 Patikrinimo akte (toliau – Patikrinimo aktas) konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 37:2009 27 ir 28.1 punktų reikalavimų pažeidimai, o būtent, kad kamerose 1, 2, 3, 6 ir 17 buvo susidėvėjusi grindų danga, nuo sienų vietomis nubyrėję dažai, dušinėje nubyrėję sienų keraminės plytelės, nuo lubų nubyrėjęs tinkas, nubyrėję sienų dažai (b. l. 15-16). Kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų nenustatyta.
Vilniaus AVPK atsiliepime nurodė, kad Vilniaus AVPK areštinėje yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Patikrinimo aktas patvirtina, kad policijos areštinės kamerose yra langai, kameros vėdinamos per langus.
Atsižvelgiant į minėtos higienos normos nuostatas, matyti, kad apšvietimas kamerose yra užtikrinamas ne tik per langus, bet ir dirbtinio apšvietimo pagalba. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad areštinės kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patikrinimo akte pažymėta, kad visose kamerose įrengti nauji šviestuvai.
Pateiktame 2015-09-14 Tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad areštinėje sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atskirti ne žemesnėmis kaip 120 – 130 cm aukščio sienelėmis, virš jų yra įrengtos mechaninės ištraukiamosios oro ventiliacijos. Vilniaus visuomenės sveikatos centras Patikrinimo akte nurodė, kad tikrintose kamerose yra šalto vandens tiekimo kranai, praustuvai, sanitariniai įrengimai (unitazai), spintelės. A
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Vilniaus VPK areštinės kamerų sanitarinė būklė, taip pat jose įrengtas sanitarinis mazgas bei kamerose esanti oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija) atitinka HN 37:2009 reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad HN 37:2009 2 p. įtvirtinta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, Taisyklių 9.2 p. nustatyta, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). Taigi, už kamerų švarą ir tvarką atsakingi patys joje laikomi asmenys, kuriems Vilniaus AVPK areštinė išduoda valymo inventorių.
2015-09-14 Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad čiužiniai laikomiems areštinėje asmenis yra išduodami apvilkti dezinfekavimui atsparia, neperšlampama medžiaga. Šios aplinkybės patvirtintos ir Patikrinimo akto duomenimis (b. l. 14, 15-16). Be to, nustatyta, kad Vilniaus AVPK 2013-10-30 yra sudaręs sutartį su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis dėl minkšto inventoriaus (lovos čiužinių, antklodžių, pledų, pagalvių) dezinfekcijos paslaugų ( b. l. 22-25) ir su UAB „Švaros etalonas“ skalbimo paslaugų sutartį (b. l. 26-27), kuriomis remiantis yra užtikrinamas areštinėje laikomų asmenų aprūpinimas dezinfekuoti minkštu inventoriumi ir švaria patalyne. Minėtos aplinkybes paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl drėgnų čiužinių išdavimo suimtiesiems.
Pareiškėjas nurodė ir tai, kad dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų patyrė galvos skausmus. Iš atsakovo pateiktų pareiškėjo kratų ir apžiūrų, atliktų 2013-12-22 (b. l. 17) ir 2013-12-27 (b. l. 18) protokolų matyti, kad pareiškėjas neturėjo jokių pretenzijų dėl sveikatos būklės. Taigi, atsakovui pateikus objektyvius įrodymus, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais ar negalavimais, pareiškėjo teiginiais dėl patirtų galvos skausmų priepuolių laikytini nepagrįstais.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2013-12-24, 2013-12-25, 2013-12-26 pilnai ir 2013-12-27 iki 9.20 val. buvo laikomas Vilniaus AVPK areštinės kamerose, neužtikrinant jam minimalaus 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui normos, t. y. pažeidžiant Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkto reikalavimų nuostatas. Taigi, Vilniaus AVPK areštinės administracija CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės. Minėta, kad asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Vilniaus AVPK areštinėje būtų buvęs laikomas suimtas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjo apgyvendinimas areštinės kameroje, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimų, truko trumpą laiko tarpą (nepilnas 4 paras). Vertintina ir tai, kad pareiškėjas, kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti, nurodė didžiulį sukrėtimą, pablogėjusią sveikatą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į areštinės administraciją dėl suėmimo sąlygų gerinimo ar į gydytojus dėl sveikatos ar psichologinių problemų. Nurodydamas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog netinkamos gyvenimo sąlygos, nors ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo žeminančios pareiškėjo orumą, o tik sukeliančios minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei įvertinęs aptarto pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjui nepilnai 4 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui areštinės kameroje norma; nukrypimas nuo normos buvo 0,65 kv. m.), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo V. K. teisė į asmenims, kuriems paskirtas suėmimas, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista laikotarpiu nuo 2013-12-24 iki 2013-12-27. Teismo vertinimu, pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl pripažinus, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikos teisės aktais garantuojamas teises, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad V. K. teisė, į asmenims, kuriems paskirtas kardomoji priemonė - suėmimas, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą laikotarpiu nuo 2013-12-24 iki 2013-12-27 buvo pažeista.
V. K. skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.