- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2-99-538/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Trečiasis asmuo
- „BTA I. C.” SE, UAB DK „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Kalmaras“
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. N. (V. N.), advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovo atstovui advokatui D. V., trečiojo asmens „BTA I. C.” SE Lietuvos filialo atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kalmaras“ ieškinį atsakovui A. Z., tretieji asmenys UAB DK „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, „BTA I. C.” SE Lietuvos filialas, dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 374 043,07 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad antstolis A. Z. vykdė išieškojimą iš UAB „Kalmaras“ pagal kelis vykdomuosius dokumentus išieškotojų Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir AB „Lietuvos telekomas“ naudai. Antstolis A. Z. buvo priėmęs vykdymui tokius vykdomuosius dokumentus ir vedė tokias vykdomąsias bylas: 1) išieškotojos Klaipėdos apskrities VMI naudai: vykdomoji byla Nr.0017/02/05980 pagal 2002 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.09-04/81 dėl 30 350 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0017/03/05466 pagal 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 09-04/41 dėl 2002 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 09-04/81 pakeitimo ir 25152,72 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0017/03/05465 pagal 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 09-04/136 dėl 9637,50 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; 2) VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai: vykdomoji byla Nr. 0017/ 02/ 04711 pagal 2000-09-12 sprendimą Nr. 850 (2329 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/02/05233 pagal 2000-11-14 sprendimą Nr. 1064 (4063 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/02/05555 pagal 2001-11-23 sprendimą Nr. 1673 (9323 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/03/05464 pagal 2002-01-24 sprendimą Nr. 38 (1773 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/02/04751 pagal 2003-11-26 d. sprendimą Nr. 37 (10123 Lt skola); 3) AB TEO LT naudai: vykdomoji byla Nr. 0017/02/06153 pagal 2002 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą dėl 13 659,58 Lt išieškojimo. Vykdymo procese 2004-02-17 varžytynėse už 62 400 Lt buvo parduotos ieškovui priklausančios patalpos 1-3 (8,26 kv.m.), 1-4 (4,67 kv.m.), 1-6 (36,02 kv.m.), 1-8 (12,77 kv.m.), 1-9 (1,75 kv.m.), 1-10 (1,73 kv.m.), 1-11 (6,45 kv.m.), 1-13 (30,77 kv.m.), 2-6 (6,20 kv.m.), esančios administraciniame pastate (duomenys neskelbtini). Antstolio A. Z. veiksmai parduodant minėtą turtą iš varžytynių buvo pripažinti neteisėtais, turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-01 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-14 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis.
Ieškovė UAB „Kalmaras“ su išieškotojais Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV Klaipėdos skyriumi ir AB „Lietuvos telekomas“ atsiskaitė ir visus įsiskolinimus padengė 2004-2005 metais, dar tebevykstant ginčui dėl varžytynių teisėtumo. Padengęs savo įsiskolinimus ir suinteresuotas kuo greičiau toliau vykdyti veiklą areštuotame pastate (duomenys neskelbtini), UAB „Kalmaras“ 2005-11-02 raštu pareikalavo, kad antstolis užbaigtų vykdomąsias bylas, tuo siekdamas, kad būtų panaikintas bendrovės pastato areštas, tačiau antstolis atsisakė vykdyti UAB „Kalmaras“ reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad pateikus kasacinį skundą dėl jam nepalankios Klaipėdos apygardos teismo nutarties, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra sustabdęs vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, pripažinusi varžytynių ir antstolio veiksmų neteisėtumą, buvo priimta 2006-02-01, tačiau ir po jos priėmimo, žinodamas apie tai, kad UAB „Kalmaras“ atsiskaitė su išieškotojais, turėdamas oficialius pranešimus iš išieškotojo VSDFV Klaipėdos skyriaus dėl išieškojimo atšaukimo, antstolis A. Z. jokių veiksmų nesiėmė, vykdomųjų bylų neužbaigė, nenuėmė ir arešto UAB „Kalmaras“ administraciniam pastatui. Iki pat 2008 m. kovo mėn. buvo informacija, kad yra vykdomas išieškojimas iš UAB „Kalmaras“. Be to, antstolis A. Z., netinkamai vykdydamas savo pareigas, sudarė įspūdį, jog UAB „Kalmaras“ įsiskolinimai yra žymiai didesni, negu jie iš tikrųjų buvo, tuo dar labiau kenkdamas įmonės reputacijai. Antstolio A. Z. neteisėtais veiksmais ieškovui UAB „Kalmaras“ buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Taip pat egzistuoja visos antstolio civilinės atsakomybės sąlygos. Tai pat nurodo, kad ieškovė patyrė nuostolių ne tik dėl to, kad negalėjo nuomoti patalpų, bet ir dėl to, kad dėl patalpų nenaudojimo ir nepriežiūros itin pablogėjo patalpų būklė. Visus trejus metus, kol minėtos patalpos buvo kito asmens nuosavybėje, patalpomis buvo nesinaudojama, jos nebuvo prižiūrimos. Patalpų būklei esant nepatenkinamai, patalpų UAB „Kalmaras“ negalėjo išnuomoti. Patalpų šildymas buvo autonominis, t. y. nuomininkai šildydavosi elektra. Pardavus patalpas ir nuomininkams išsikėlus, nenaudojamos patalpos drėko, dėl to blogėjo jų būklė. Pagal 2004-01-05 UAB „Lijasta“ pateiktą lokalinę sąmatą ginčo patalpoms suremontuoti prieš pardavimą būtų užtekę 14 208,81 Lt. Tuo tarpu pagal 2007 m. kovo mėnesio UAB „Nerstata“ sąmatą remonto išlaidos išaugo iki 183 051,88 Lt. Taigi, tam, kad patalpos būtų atstatytos į tą būklę, kokioje jos buvo prieš neteisėtai parduodant patalpas iš varžytynių, UAB „Kalmaras“ reikėtų 168 843,07 Lt investicijų (183 051,88 Lt – 14 208,81 Lt). Ši suma taip pat yra UAB „Kalmaras“ nuostoliai, patirti dėl neteisėtų antstolio veiksmų: jei patalpos nebūtų neteisėtai parduotos, jos būtų buvusios naudojamos, taigi, patalpoms nebūtų padaryta žalos, kuri pagal pateiktas sąmatas įvertinta 168 843,07 Lt. Iš viso ieškovas UAB „Kalmaras“ reikalauja 374 043,07 turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 574 043,07 Lt. Taip pat pažymi, kad apskaičiuota turtinė žala yra minimali. Pateikia teismui UAB „O.W. B. Klaipėda“ pasiūlymą UAB „Kalmaras“ dėl pastato (duomenys neskelbtini), pardavimo, iš kurio matyti, kad 2006 metų pabaigoje UAB „Kalmaras“ turėjo realią galimybę parduoti pastatą už 3 mln. litų, tačiau tuo metu pastato patalpos dar buvo areštuotos, todėl sandoris neįvyko. Taigi, reali patirtoji žala yra daug didesnė, negu reikalaujama ieškiniu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad, vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytis žalos atlyginimo, o ieškovas yra jį praleidęs. Be to, ieškovės prašoma atlyginti turtinė žala yra nepagrįsta bei neįrodyta, taip pat remiantis LR Antstolių įstatymu, už antstolių veiklą neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.Taip pat ieškovės reikalavimas dėl žalos, padarytos antstolio 2004-03-16/2004-12-31 ir 2005-01-04/2006-01-03 neteisėtais veiksmais yra nedraudžiamasis įvykis ir draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas antstolis A. Z. prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė turi įrodyti , kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kad atsirado žala ir, kad žala yra tiesioginė neteisėtų veiksmų priežastis. Atsakovas nuo 2006-04-13 atliko daugybę procesinių veiksmų kitose vykdomosiose bylose. Ieškovė prašymą dėl turto arešto panaikinimo atsakovui pateikė tik 2007-01-15, raštas buvo gautas 2007-01-29 ir jau sekančią dieną areštas ieškovės turtui buvo panaikintas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtų neteisinga suabsoliutinti atsakovo kaltę. Ieškovė nesikreipdama į atsakovą dėl turto arešto panaikinimo elgėsi neatsargiai ir pagal CK 6.282 str. ieškovo nerūpestingas neveikimas tiesiogiai įtakojo turto arešto trukmę. Teismai nagrinėję atsakovo veiksmų teisėtumą nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovo turtui areštas pritaikytas teisėtai, o vykdomosios bylos užbaigtos nepažeidžiant CPK nuostatų. Dėl šios priežasties ieškovo argumentas, kad dėl pernelyg ilgos arešto trukmės jam atsirado nuostoliai, kuriuos atsakovas privalo atlyginti yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodyta atsakovo kaltė (neteisėti veiksmai) – sąlyga būtina civilinės atsakomybės atsiradimui. Ieškovas esamomis aplinkybėmis nesiėmė jokių veiksmų, kad areštuotą turtą išnuomotų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo reikalaujamos pinigų sumos buvo gautinos t.y., kad buvo atsiradusi reali galimybė minėtas patalpas išnuomoti ir gauti 205200,00 Lt pajamų. Be to tarp teisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo – taip pat ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžioančių neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas neįrodė, kad dėl turto pardavimo iš varžytinių fakto jis patyrė turtinės žalos, ieškovas neįrodė, kad tarp turto pardavimo iš varžytinių ir jo negautų pajamų egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovas taip pat neįrodė, kad jo negautos pajamos yra 205 200 Lt, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų paliudijančių, kad buvo susidariusi reali galimybė patalpas išnuomoti. Atsakovas nėra kaltas dėl to, kad UAB „Savina“ nuomos sutartis nutraukė prieš nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, kadangi pagal CPK 686 str. 1 d. nekilnojamojo turto areštas nuomos sutarčiai nedaro jokios įtakos. Nuomos sutartis UAB „Savina“ nutraukė savo noru ir laisva valia, dėl ko negautos pajamos atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant išnuomoti areštuotas patalpas esančias adresu Pilies g. 10, Klaipėda, ieškovė šių patalpų net nešildė ir neprižiūrėjo daugiau nei 3 metus. Vertinant aplaidų ir pasyvų ieškovo turto valdymą atsakovas daro išvada, kad pajamų iš patalpų nuomos objektyviai nebuvo tikimasi gauti. Ieškovė taip pat nepatiekė jokių įrodymų pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, jos dydį ir sąsajas su atsakovo veiksmais. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dubliku ieškovė UAB „Kalmaras“ nurodo, kad atsakovo motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo yra atmestini ir ieškinys turi būti tenkintas. Sutinka su atsakovu, kad kitos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys – turi būti įrodyti. Mano, kad ieškinyje pateikti argumentai ir pridėti įrodymai yra pakankami nustatyti visas civilinės atsakomybes sąlygas – neteisėtus veiksmus, patirtą žalą, priežastinį ryšį, be to, jie taip pat įrodo ir atsakovo kaltę, nors šios sąlygos Civilinis kodeksas net neįpareigoja įrodinėti. Ieškovas UAB „Kalmaras“ neginčija, kad turto areštas buvo pritaikytas teisėtai. Neteisėti yra vėlesni antstolio A. Z. veiksmai, t. y. varžytynės, arešto turtui nepanaikinimas ir vykdomųjų bylų neužbaigimas, esant tam pagrindo. Niekaip negalima sutikti, kad turtui pritaikytas areštas buvo teisėtas nuo pat turto arešto akto dienos iki vykdomųjų bylų užbaigimo. Vykdomosios bylos buvo neužbaigtos, o dėl to ir areštas nepanaikintas, neteisėtai: išieškotojui VSDFV Klaipėdos skyriui atšaukus išieškojimą, vykdomieji raštai turėjo būti grąžinti išieškotojui ir vykdomosios bylos šio išieškotojo naudai turėjo būti užbaigtos (CPK 631 str. 1 d. 1 p.; 632 str. 2 p.); išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI panaikinus vykdomuosius dokumentus, vykdomosios bylos šio išieškotojo naudai turėjo būti nutrauktos ir užbaigtos (CPK 629 str. 1 d. 5 p.; 632 str. 3 p.); skolininkui atsiskaičius su išieškotoju AB "Lietuvos telekomas" vykdomoji byla taip pat turėjo būti užbaigta (CPK 632 str. 1 p.). UAB "Kalmaras" ieškiniu neginčija ir neįrodinėja 2003-02-18 d. turto arešto akto teisėtumo, o įrodinėja tai, kad išnykus vykdymo pagrindams, vykdymas turėjo būti užbaigtas ir panaikintos visos vykdymo priemonės, taip pat ir areštas. Negali būti laikoma, kad areštas ir vykdomosios bylos neužbaigimas, nesant jokio vykdymo veiksmų pagrindo, yra teisėtas (CPK 586 str.). Žalą ieškovas patyrė ne dėl turto arešto pritaikymo 2003 metais, bet dėl varžytynių, ilgai trukusio nepagrįsto arešto taikymo, taip pat vykdomųjų bylų neužbaigimo laiku, išnykus vykdymo pagrindams. 2004–2005 metais atsiradus pagrindams užbaigti vykdomąsias bylas, antstolis privalėjo jas užbaigti, išspręsdamas ir klausimus dėl vykdymo išlaidų, tačiau to nedarė. Antstolis nepriėmė reikalingų procesinių sprendimų ne tik teismo proceso dėl varžytynių teisėtumo metu, bet ir labai ilgą laiką po to, kai šis procesas baigėsi. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismai, nagrinėdami antstolio veiksmų teisėtumą, neteisėtų veiksmų nenustatė, taip pat neteisingai nurodo, kad ieškovė pateikė raštą antstoliui dėl arešto panaikinimo tik 2007-01-29, kadangi dar 2005-11-02 ieškovė pateikė anstoliui reikalavimą užbaigti vykdomąsias bylas. 2006 metų pradžioje pats antstolis susirinko duomenis, kad su išieškotojais yra atsiskaityta, tačiau nesiėmė jokių veiksmų vykdymo procesui kuo greičiau užbaigti. Be to, pats antstolis 2007 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr.0017/02/05980 pagal Klaipėdos apskrities VMI vykdomąjį dokumentą Nr.09-04/81 dėl 30 350 Lt išieškojimo užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo įvykdžius ir šio patvarkymo pats nesilaikė. Turto arešto pritaikymas tiesiogiai neturėjo įtakos nuomos sutarčių galiojimui, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, tačiau ieškinyje žala skaičiuota siejant ją ne su turto arešto pritaikymu 2003 metais, ir net ne su tuo momentu, kada nuomos sutartys buvo nutrauktos, bet su turto pardavimo iš varžytynių momentu. Negali kilti abejonių dėl to, kad pardavus turtą iš varžytynių, bendrovei netekus nuosavybės teisės į patalpas, UAB „Kalmaras“ niekaip negalėjo gauti jokių pajamų iš nuomos. Būtent nuo tada yra paskaičiuota reikalaujama žala, kuri yra tiesioginė neteisėtų antstolio veiksmų – neteisėto turto pardavimo iš varžytynių – pasekmė. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo nurodyti kriterijus, pagal kuriuos apskaičiavo neturtinės žalos dydį, tačiau neturtinė žala negali būti apskaičiuota, ji gali būti įvertinta ir ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertino.
Tripliku atsakovas A. Z. nurodo, kad ieškovas, pateikdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad dėl turto pardavimo iš varžytinių fakto jis patyrė turtinės žalos, ieškovė neįrodė, kad tarp turto pardavimo iš varžytinių ir jo negautų pajamų egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovė taip pat neįrodė, kad jos negautos pajamos yra 205 200 Lt, kadangi ji nepateikė jokių įrodymų paliudijančių, kad buvo susidariusi reali galimybė patalpas išnuomoti. Atsakovas nėra kaltas dėl to, kad UAB "Savina" nuomos sutartis nutraukė prieš nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, kadangi pagal CPK 686 str. 1 d. nekilnojamojo turto areštas nuomos sutarčiai nedaro jokios įtakos. Nuomos sutartis UAB „Savina" nutraukė savo noru ir laisva valia, dėl ko negautos pajamos atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat nepatiekė jokių įrodymų pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, jos dydį ir sąsajas su atsakovo veiksmais. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ tripliku į ieškovės UAB „Kalmaras“ dubliką nurodo, kad ieškovės pateiktas ieškinys bei dublikas yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Atsiliepimu į ieškinį, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo atmesti ieškovės UAB „Kalmaras“ ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo panaikintas dėl antstolio netinkamai atliktų veiksmų, tačiau byloje nepagrįstai reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ji neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Antstolis A. Z. vykdė išieškojimą iš UAB „Kalmaras“ pagal kelis vykdomuosius dokumentus išieškotojų Klaipėdos apskrities VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir AB „Lietuvos telekomas“. Antstolis buvo priėmęs vykdymui tokius vykdomuosius dokumentus ir vedė tokias vykdomąsias bylas: 1) išieškotojos Klaipėdos apskrities VMI naudai: vykdomoji byla Nr.0017/02/05980 pagal 2002 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.09-04/81 dėl 30 350 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0017/03/05466 pagal 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 09-04/41 dėl 2002 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 09-04/81 pakeitimo ir 25152,72 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0017/03/05465 pagal 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 09-04/136 dėl 9637,50 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo; 2) VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai: vykdomoji byla Nr. 0017/ 02/ 04711 pagal 2000-09-12 sprendimą Nr. 850 (2329 Lt skola); ykdomoji byla Nr. 0017/02/05233 pagal 2000-11-14 sprendimą Nr. 1064 (4063 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/02/05555 pagal 2001-11-23 sprendimą Nr. 1673 (9323 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/03/05464 pagal 2002-01-24 sprendimą Nr. 38 (1773 Lt skola); vykdomoji byla Nr. 0017/02/04751 pagal 2003-11-26 d. sprendimą Nr. 37 (10123 Lt skola); 3) AB TEO LT naudai: vykdomoji byla Nr. 0017/02/06153 pagal 2002 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą dėl 13 659,58 Lt išieškojimo. Vykdymo procese 2004-02-17 varžytynėse už 62 400 Lt buvo parduotos ieškovui priklausančios patalpos 1-3 (8,26 kv.m.), 1-4 (4,67 kv.m.), 1-6 (36,02 kv.m.), 1-8 (12,77 kv.m.), 1-9 (1,75 kv.m.), 1-10 (1,73 kv.m.), 1-11 (6,45 kv.m.), 1-13 (30,77 kv.m.), 2-6 (6,20 kv.m.), esančios administraciniame pastate (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu 2004 m. kovo 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0017/02/06153, kuriuo atsakovui R. B. už 62 400 Lt buvo parduotos ieškovui UAB “Kalmaras” nuosavybės teise priklausančio administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-3 (8,26 kv.m), 1-4 (4,67 kv.m), 1-6 (36,02 kv.m), 1-8 (12,77 kv.m), 1-9 (1,75 kv.m), 1-10 (1,73 kv.m), 1-11 (6,45 kv.m), 1-13 (30,77 kv.m) ir 2-6 (6,20 kv.m). Įpareigojo antstolį A. Z. grąžinti R. B. 62 400 Lt, kurie 2004 m. kovo 16 d. už parduotą pastato dalį buvo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo antstolio A. Z. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-01 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. 2007-01-15 d. UAB "Kalmaras" kreipėsi į antstolį A. Z. dėl arešto panaikinimo ir areštas, uždėtas pastatui 2003-02-24 , buvo panaikintas 2007-01-30 d. patvarkymu. 2008 kovo mėn. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo. Ieškovė nurodo, kad dėl anstolio veiksmų ji patyrė turtinės ir neturtinės žalos bei prašo ją priteisti.
Dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų
Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Žin., 2002, Nr. 53-2042). Analizuojant antstolio, kaip nepriklausomo valstybės jam pavestas funkcijas vykdančio asmens, civilinės atsakomybės klausimą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad po antstolių sistemos institucinės reformos antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-575-3/2010). Oficiali konstitucinė doktrina taip pat traktuoja, jog po reformos antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, bet jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai (K. T. 2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Dėl to po antstolių sistemos institucinės reformos už neteisėtais antstolio veiksmais padarytą žalą atsako ne valstybė, bet antstolis įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ginčo dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., UAB DK „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., byla Nr. 3K-3-454/2010). Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Dėl neteisėtų veiksmų
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pareikštą reikalavimą atlyginti antstolio veiksmais padarytą žalą kildina iš dvejopo pobūdžio antstolio atliktų neteisėtų veiksmų. Pirma, ieškovė įrodinėja, kad žalos jai padaryta kitoje civilinėje byloje konstatuotais antstolio neteisėtais veiksmais jam neteisėtai parduodant iš varžytynių turtą. Antra, ieškovė teigia, kad antstolis vengė laiku panaikinti areštą turtui ir dėl to ieškovės turtas sugadintas bei ji neteko pajamų. Pirmuoju atveju dėl A. Z., kaip antstolio, veiksmų pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-02-01 nutartimi konstatavo, kad antstolis, parduodamas iš varžytynių skolininkui administraciniame pastate priklausančias atskiras patalpas, nesuformavo atskiro nekilnojamojo turto objekto, ir tuo pažeidė tiek pirkėjo, tiek ir skolininko turtines teises bei atėmė galimybę jomis normaliai naudotis. Patalpos pardavimui parinktos neatsižvelgiant į jų tarpusavio funkcinį ryšį, jų išsidėstymą, teisinę ir faktinę galimybę naudotis jomis tik vienam pirkėjui. Tiek į pirmajame, tiek į antrajame pastato aukšte parduotas patalpas (1-3, 1-4, 2-6) pirkėjas galėtų patekti tik per ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas ir tuo akivaizdžiai būtų pažeistos ieškovo nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija sprendė, kad tinkamai nesuformavus pardavimui iš varžytynių skirto atskiro nuosavybės teisės objekto, objektyviai negalimas ir nesančio vientiso objekto įvertinimas. Dėl to teismų padaryta išvada, kad antstolis pažeidė turto įkainojimo taisykles (CPK 602 straipsnio 6 punktas), taip pat yra pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nustatyti imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai (turto pardavimas ne tuo laiku, kuris buvo paskelbtas, ir pažeidus turto įkainojimo taisykles), kurie sudaro pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 4 ir 6 punktai). Nurodytoje civilinėje byloje konstatuotas antstolio veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas ir jo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 puntas).
Dėl žalos ir priežastinio ryšio
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-476/2008).
Šioje civilinėje byloje prašomą priteisti žalą – 374 043,07 Lt turtinę ir 200 000 Lt neturtinę – ieškovė kildina iš antstolio neteisėto veikimo (neteisėto turto pardavimo iš varžytynių), taip pat, kad nuo 2004 m. sausio mėnesio negavo iš turto pajamų, neteko galimybės išnuomoti patalpas. Ieškovė teigia, kad viso turto arešto metu ji negalėjo patalpų išnuomoti, o ir vėliau 2 metus po turto arešto panaikinimo, patalpos buvo nenuomojamos, kadangi dėl nešildymo ir neprižiūrėjimo jos buvo labai blogos būklės. Nurodo, kad antstolis nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir nepagrįstai nepanaikino nekilnojamojo turto arešto. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad pagal 2004 m. UAB „Lijasta“ parengtą darbų atlikimo sąmatą patalpų (duomenys neskelbtini), remontui buvo būtina 14 208,81 Lt suma. Tuo tarpu pagal 2007 m. kovo mėn. parengtą sąmatą tų pačių patalpų remontui atlikti buvo būtina 183 051,88 Lt suma. Ieškovė nurodo, kad šių sumų skirtumas, t.y. 168 843.07 Lt, yra jo nuostoliai, kadangi patalpų remontui reikalingos išlaidos padidėjo šia pinigų suma. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovė. Pažymėtina, kad prašant prieteisti tiesioginius nuostolius būtina įrodyti, kad ieškovė šiuos nuostolius realiai patyrė. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek asmuo prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio veiksmai įtakojo remonto išlaidų padidėjimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario mėn. nutarties, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl patalpų priežiūros ir išlaikymo. Ieškovė 3 metų laikotarpyje ginčo patalpų neremontavo, nešildė ir neprižiūrėjo. Atsakovas savo veiksmais neįtakojo pastato būklės pablogėjimo ir byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų trukdoma atlikti patalpų remontą, jį prižiūrėti. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės nurodyta žala ir atsirado dėl atsakovo veiksmų. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovo pritaikyto turto arešto ir ginčo patalpų pardavimo iš varžytinių jis negalėjo gauti pelno iš nekilnojamojo turto nuomos. Nurodo, kad pagal ankstesnių nuomos sutarčių sąlygas, ieškovas būtų gavęs pelno iš nuomininkų UAB „Klaipėdos genys“, UAB „Savina" ar kitų nuomininkų. Patikslintame ieškinyje ieškovas kaip savo nuostolių, negautų pajamų, įrodymą pateikia kelių įmonių pasiūlymus nuomotis komercines ir administracines patalpas Pilies g. 10, Klaipėda, bei pasiūlymą šias patalpas pirkti. Byloje esantys įrodymai nepavirtinta, kad šios patalpų nuomos sutartys butų buvę sudarytos, o ieškovo nurodyti nuomininkai iki 2008-2010 m. būtų mokėję nuomos mokestį ar pastatas būtų buvęs parduotas. Ieškovės pateikti nuomos ir pastato pirkimo pasiūlymai nėra komerciniai sandoriai, nei preliminarūs susitarimai, kurie šalims sukurtų tam tikras teises, pareigas ir atsakomybę. Ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų išreiškiančių ieškovo valią sudaryti nuomos sutartis siūlomomis sąlygomis. Pažymėtina, kad ginčo patalpos sudaro tik trečdalį visų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių siekiant išnuomoti patalpas ar jas parduoti, o taip pat ir prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės reikalaujamos priteisti pinigų sumos yra nepagrįstos (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad nuo skundo dėl antstolio veiksmų padavimo, t.y. 2004 m. kovo mėnesio atsakovas vykdomosiose bylose negalėjo atlikti jokių procesinių veiksmų, kadangi vykdomosios bylos buvo sustabdytos (CPK 626 str. 3 p., 627 str. 6 p.). Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo dienos antstolis vykdomųjų bylų negalėjo užbaigti dėl to, kad nebuvo išieškotos visos vykdymo išlaidos. Sutinkamai su sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktas antstolis užbaigdamas vykdomąsias bylas privalo išspręsti ir vykdomųjų išlaidų klausimą dėl ko vykdomųjų bylų užbaigimas po to, kai vykdomosios išlaidos buvo priteistos teismo sprendimu yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų antstolio varžytynėse atliktų veiksmų ir ieškovės nurodomų nuostolių, todėl netenkintinas ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl neturtinės žalos
Ieškovė taip pat reikalauja atlyginti ir neturtinę žalą, nes pablogėjo jos dalykinė reputacija, prarado klientų pasitikėjimą, nebuvo laikoma patikima įmone. Pažymėtina, kad neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6 250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atsvejais. Antstolių įstatymo normos neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl neturtinė žala negali būti priteista (CPK 178 str., CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat iš ieškovės priteistinos atsakovui jo turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).
Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-25 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 7852 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo (t. 1, b. l. 106–107). Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistina 7852 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2009-05-14 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-25 nutartį ir taikė ieškovės reikalavimų užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo antstolio A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 405 200 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-10 nutartimi padidino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi taikyto arešto mastą ir areštavo atsakovo antstolio A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų neradus ar nepakankant – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 168 843,07 Lt sumos. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-14 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-10 nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Kalmaras“ 7 852 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš UAB „Kalmaras“ 5 082 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų A. Z..
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-14 nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-10 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.