- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- AS-502-268-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. K., A. V., M. K., H. K., J. K.
- Advokatai
- Virginija Žukienė
- Kategorijos
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., A. V., M. K., H. K. ir J. K., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Utenos AVA) per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 1/3 dalį 1,64 ha ploto žemės sklypo, esančio Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji, vadovaudamasi 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. rugsėjo arba spalio 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į savo tėvo V. K. tėvo (pareiškėjos senelio) S. K. Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, turėtą žemę atkūrimo. Nurodė, kad jos motina A. K. 1993 m. kovo 25 d. mirė, o jos testamentinė įpėdinė yra pareiškėja. Pabrėžė, jog Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius nepripažįsta, jog pareiškėja pateikė minėtą prašymą. Nurodė, jog pagal 1997 m. liepos 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipnį jos prašymas turėjo būti išnagrinėtas bendra tvarka, tačiau tas nebuvo padaryta, kadangi Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje jos prašymas dingo. Utenos AVA 2007 m. birželio 18 d. raštu Nr. (3.19)-10-412 pareiškėja buvo informuota apie tai, jog ji bendrosios kompetencijos teisme turėtų nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kad minėtas prašymas Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas. Nurodė, kad 1991 m. pareiškėjai pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jai buvo paaiškinta, kad ji, jos motinai gyvai esant, neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į senelio turėtą žemę. Teigė, jog pareiškėjos atstovei R. Z. nuvykus į Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus padalinį Inturkėje susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. turėtą žemę bylos dokumentais, jie buvo pateikti, tačiau byla buvo netvarkinga. Pabrėžė, jog tuomet vienas iš Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų viešai patvirtino, jog pareiškėjos prašymas iš tiesų buvo paduotas, tačiau kažkur pradingo. Manė, jog nelaikytina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi ji jį buvo padavusi laiku. Pažymėjo, jog 2007 m. liepos mėnesį kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama spręsti klausimą dėl Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų sustabdymo ir klausimo išsprendimo iš esmės. Nurodė, kad Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22986, kuriuo jos motinai A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, grąžinant 0,67 ha žemės 2 ha ploto žemės sklype kartu su bendraturčiais S. K., J. K. ir S. N..
Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog terminas su skundu kreiptis į teismą, yra labai trumpas, galutinį prašymą teismui ji suformuluos gavusi atitinkamus Utenos AVA sprendimus. Pažymėjo, jog daugelio dokumentų nuorašai buvo pateikti Molėtų rajono apylinkės teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą, todėl pareiškėja negalinti jų pateikti teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimais Nr. 13-22986, Nr. 13-22987, Nr. 13-22988, Nr. 13-22989 buvo atkurtos nuosavybės teisės A. K., S. K., J. K. ir S. N. Pažymėjo, jog prieš priimant minėtus sprendimus, 2007 m. birželio 14 d. žemės sklypas buvo vietoje paženklintas ir kad pareiškėjos įgaliotas asmuo R. Z. su sklypo ribomis bei plotu sutiko, ką patvirtino ir savo parašu. Laikėsi pozicijos, kad 1991 m. pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio S. K. turėtą žemę, galėjo būti neužregistruotas, kadangi tuo metu buvo gyva jos motina A. K., kuri buvo pirmos eilės įpėdinė.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Žukienė (toliau – ir atstovė) Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:
1) pripažinti, kad pareiškėja nepraleido įstatymu nustatyto termino ir nustatytu laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir Utenos AVA atsisakymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu;
2) pripažinti dalinai negaliojančiomis Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. 17081 dalyje dėl S. K. nuosavybės teisių į 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, bei 2004 m. rugsėjo 29 d. pažymą Nr. 17082 dalyje dėl A. K. nuosavybės teisių į 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime;
3) pripažinti negaliojančiais Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 13-22986 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, A. K. ir 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 13-22987 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, S. K.;
4) įpareigoti Utenos AVA per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 1/3 dalį 1,64 ha ploto žemės sklypo, esančio Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmasis pareiškėjos atstovės patikslinto skundo reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, todėl tokį reikalavimą atsisakytina priimti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi bei Atkūrimo įstatymas 19 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog įgaliotų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos ir pažymėjo, jog pareiškėjai apie skundžiamus aktus jau buvo žinoma paduodant pirminį skundą teismui, kadangi prie jo buvo pridėtas Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 13-22986. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja minėto Utenos AVA sprendimo panaikinti pirminiame skunde teismui neprašė. Nurodė, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreipusis dar 2007 m. liepos 17 d., tačiau skundą, nepašalinus jo trūkumų, buvo atsisakyta priimti. Akcentavo, jog pareiškėja jokių įrodymų, kad apie skundžiamus aktus sužinojo tik 2008 m. vasario mėn., nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja praleido terminą su skundu dėl minėtų aktų kreiptis į teismą. Kadangi pareiškėja neprašė atnaujinti praleisto termino, skundą dalyje dėl antrojo ir trečiojo reikalavimo taip pat buvo atsisakyta priimti. Nurodė, kad ketvirtasis pareiškėjos atstovės patikslinto skundo reikalavimas teismo jau buvo priimtas, todėl antrą kartą spręsti jo priėmimo klausimą, nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Teigė, jog Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikus skundą dėl neveikimo, buvo išreikalautos nuosavybės teisių į S. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo bylos. Nurodo, kad pareiškėjos atstovė 2008 m. vasario 25 d. susipažino su Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 13-22987 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, S. K., taip pat ir su Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymomis Nr. 17081 ir Nr. 17082.
2. Akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, pareiškėja su S. K. atžvilgiu priimtu Utenos AVA sprendimu galėjo susipažinti tik atitinkamus dokumentus pateikus Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
3. Pažymėjo, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. pareiškėja gavo 2007 m. gruodžio 4 d. ir per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į teismą dėl Utenos AVA įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu. Pažymi, jog byloje yra pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog pareiškėja apie skundžiamus sprendimus buvo informuota 2007 m. gruodžio 12 d. Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu. Akcentuoja, jog pareiškėja netgi neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, kuris yra akivaizdžiai praleistas dėl nepateisinamų priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Pirmąkart pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2007 m. gruodžio 20 d. (vokas su 2007 m. gruodžio 20 d. datos spaudu, b. l. 31). Pirminiame skunde buvo nurodytas reikalavimas dėl Utenos AVA įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Patikslintą skundą pareiškėjos atstovė teismui pateikė 2008 m. vasario mėn. (b. l. 43; 49-54).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prie pirminio skundo teismui pridėjo Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 13-22986. Pirminiame skunde teismui nebuvo prašoma panaikinti minėtą sprendimą, tačiau patikslintame skunde dėl minėto sprendimo panaikinimo iš dalies reikalavimas jau keliamas. 2008 m. kovo 12 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio protokole (b. l. 65-66) užfiksuota, jog atsakovo atstovas teigė, kad minėto sprendimo nuorašas pareiškėjai buvo išsiųstas 2007 m. gruodžio 12 d., to nepaneigė teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėjos atstovė. Be to, byloje yra pateikta Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus siunčiamų registruotų laiškų 2007 m. gruodžio 12 d. sąrašo kopija (b. l. 72), iš kurios matyti, kad R. Z. (pareiškėjos įgaliotam asmeniui) minėtas sprendimas buvo išsiųstas 2007 m. gruodžio 12 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jai šis sprendimas buvo įteiktas 2007 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į tai, jog minėto sprendimo kopija buvo pridėta prie 2007 m. gruodžio 20 d. skundo teismui, iki tos dienos pareiškėja su minėto sprendimo turiniu buvo susipažinusi, todėl jo atžvilgiu dar pirminiame skunde teismui galėjo formuluoti atitinkamą reikalavimą. Taigi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis toje dalyje, kurioje remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nurodoma, kad terminas su skundu dėl minėto sprendimo kreiptis į teismą yra praleistas ir nėra prašomą jį atnaujinti, dėl ko atsisakoma toje dalyje priimti patikslintą skundą, yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 13-22986 turinio galima spręsti apie tai, jog nuosavybės teisės į tenkančią dalį, t. y. į 0,67 ha žemės A. K. (pareiškėjos motinai) grąžinant žemę natūra buvo atkurtos 2 ha ploto žemės sklype Nr. 815 bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais S. K., J. K. ir S. N. (b. l. 30). Atsižvelgiant į minėto sprendimo turinį, yra pakankamai akivaizdu, jog analogiški sprendimai buvo priimti ir S. K., J. K. ir S. N. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, susipažinimas su minėto sprendimo turiniu yra pakankamas, kad būtų galima suformuluoti tinkamą reikalavimą dėl analogiško sprendimo, priimto S. K. atžvilgiu, todėl toks reikalavimas taip pat turėjo būti reiškiamas pirminiame pareiškėjos skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Vadinasi, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis dalyje, kurioje remiantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nurodoma, kad terminas su skundu dėl Utenos AVA 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 13-22987, priimto S. K. atžvilgiu, kreiptis į teismą yra praleistas ir nėra prašomą jį atnaujinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. pažymų Nr. 17081 ir Nr. 17082 apskundimo termino pati pareiškėjos atstovė 2008 m. kovo 12 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje pripažino, jog terminas joms apskųsti yra praleistas (teismo posėdžio protokolas, b. l. 65-66). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo prašoma atnaujinti terminą dėl minėtų pažymų apskundimo teismui, darytina išvada, jog Pavežėvio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis ir toje dalyje, kuria buvo atsisakyti priimti patikslintą skundą dėl minėtų pažymų panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atstovės patikslintą skundą ir toje dalyje, kurioje buvo prašoma pripažinti, jog pareiškėja nepraleido įstatymu nustatyto termino ir nustatytu laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad Utenos AVA Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje nėra išlikęs atitinkamas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai yra reikalavimas dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo, kuris nėra teismingas administraciniams teismams (ABTĮ 15 ir 16 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą šio reikalavimo apimtimi.
Pareiškėjos atstovė patikslintame skunde taip pat prašė Utenos AVA atsisakymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjai pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šis reikalavimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu, kadangi yra pernelyg susijęs su kitais prieš tai minėtais patikslinto skundo reikalavimais, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis ta apimti, kuria buvo nuspręsta atsisakyti priimti tokį pareiškėjos atstovės reikalavimą, yra teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko jos naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.