Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Rimgaudo Šliko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Administracinių nusižengimų protokolas M. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d., 16.19 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, (nustatytas 0.91 promilės neblaivumas), neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, automobilis neapdraustas, neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir remiantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bauda, be vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl M. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių konstatavimo ir veikų teisinės kvalifikacijos, šios aplinkybės nėra ginčijamos. Apeliaciniame skunde keliamas skirtos nuobaudos, o būtent netaikyto automobilio konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl apygardos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

7. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 3 dalimi, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Kaip matyti, pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, asmenims, nubaustiems pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. T. y. šiuo atveju numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl automobilio konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

8. Nagrinėjamu atveju automobilis „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad M. K. yra faktinis automobilio savininkas. Šią aplinkybę apklausiamas teisme patvirtino pats pažeidėjas M. K., nurodydamas, kad automobilį iš T. A. pirko detalėms (išardymui). Aplinkybę, kad M. K. nusipirko automobilį iš T. A. patvirtina ir byloje pateikta transporto priemonės pirkimo rašto kopija (b. l. 10). Taigi, nors teisės aktų nustatyta tvarka M. K. nebuvo įregistravęs minėto automobilio, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad M. K. yra faktinis automobilio savininkas, todėl šios transporto priemonės konfiskavimas, remiantis ANK 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis yra galimas.

11. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio nekonfiskavimo. Skiriant nuobaudą (taip pat ir administracinio poveikio priemonę), reikia įvertinti pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, vertinant visų įrodymų kontekste, taip pat administracinės nuobaudos paskirtį: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

12. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju M. K. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga, sudaro pagrindą spręsti, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonė privalo būti konfiskuota, priešingu atveju nebus pasiekti minėti, ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuobaudos tikslai.

13. Kaip teisingai pažymėjo Institucija apeliaciniame skunde, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neturint tam teisės, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, apie ką byloja ir sankcija už šią veiką. Nagrinėjamu atveju, M. K. būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vairuodamas neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai netvarkingą automobilį, kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių, tačiau šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos padidintą pavojingumą, tyčinę kaltės formą. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b. l. 14-15) matyti, kad M. K. 2007 m. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, o 2004 m. ir 2007 m. jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Maža to, administracinis nusižengimas, už kurį M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2014 m., taip pat susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu esant neblaiviam. Ir nors šios nuobaudos nėra galiojančios, tačiau jos vertintinos kaip kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie didelį jo neatsakingumą bei polinkį daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taipogi spręstina, kad praeityje skirtos nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekė, kaltininko elgesio nepakeitė, nes jis ir toliau važinėja automobiliu neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones bei esant neblaiviam. Pažymėtina ir tai, kad šį kartą jis be analogiško administracinio nusižengimo padarė ir dar du administracinius nusižengimus susijusius su transporto priemonių dalyvavimu viešajame eisme reikalavimų pažeidimais, kas tik patvirtina jo atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

14. Taigi, apygardos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (šiurkštus ir pavojingas nusižengimas), jo padarymo aplinkybes (būdamas neblaivus vairavo neįregistruotą, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, techniškai netvarkingą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės), pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (prisipažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta), į paskirtos piniginės nuobaudos dydį (ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijos minimumas) bei į pažeidėją neigiamai charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog tik paskyrus M. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai, tarp jų siekis apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus ateityje ir tinkamai nubausti M. K.. Spręsti, kad šiuo atveju taikant turto konfiskavimą bus pažeistas proporcingumo principas, nėra pagrindo.

15. Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl administracinio nusižengimo priemonės – automobilio „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskavimo, keistinas, paskiriant minėtą administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria neskirtas automobilio „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „F. F.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.