Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vienybės investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4119-467/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vienybės investicija“ ieškinį atsakovams P. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas įgijo teisę į sutartyje nustatytą atlyginimą, nes akcijos pirkėjui buvo parduotos dėl ieškovo suteiktų paslaugų. Teismas nepagrįstai susiejo ieškovo teisę reikalauti sutartyje nustatyto atlyginimo sumokėjimo su akcijų pardavimu „nepriklausomam investuotojui“ ir su akcijų paketo pardavimu. UAB „Kateka“ akcijos turėjo būti parduotos ne bendrai su UAB „Elekta“ akcijomis, o atskirai. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai ir UAB „Elekta“ akcininkai susitarė dėl visų akcijų pardavimo sąlygų po 2013 m. gruodžio 6 d., t. y. jau pasibaigus sutartyje nustatytam sutarties galiojimo laikotarpiui. Net teigiant, kad sutartis ieškovo teisę reikalauti sutartyje nustatyto atlyginimo sumokėjimo sieja ne su akcijų pardavimu ieškovo suteiktų paslaugų rezultate, bet su akcijų pardavimu būtinai sutarties galiojimo metu, ieškovo ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes atsakovai faktiškai sutiko pratęsti sutarties galiojimo laikotarpį. Tokia išvada darytina dėl to, kad atsakovai savo veiksmais (nereiškė pastabų dėl ieškovo teiktų paslaugų ar veiksmų atsakovų interesais akcijų pardavimo pirkėjui procese, nepranešė, kad sutartį laiko pasibaigusia ir pan.) aiškiai sutiko pratęsti sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, nepaisant to, kad ieškovas, naudodamas savo standartinę sutarties formuluotę, sutarties terminą nustatė mėnesiniais, tačiau faktiškai sutarties termino nustatymo tikslas buvo akcijas parduoti iki 2013 metų pabaigos ir šis sutarties tikslas buvo pasiektas. Pirkėjas faktiškai buvo įtrauktas į potencialių investuotojų sąrašą sutarties 6.3 punkto prasme. Sutartis neapibrėžė, kaip turi būti sudaromas potencialių investuotojų sąrašas ir kaip potencialių investuotojų sąrašas turi būti pildomas. Iš prie atsakovų atsiliepimo pridėto ieškovo atstovo M. B. 2013 m. kovo 15 d. elektroninio laiško matyti, kad potencialių investuotojų sąrašas buvo išsiųstas atsakovams elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad potencialių investuotojų sąrašas elektroniniu paštu galėjo būti ir papildytas. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, vadovaujantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, 1.71 straipsnio 1 dalimi, 6.183 straipsnio 1 dalimi, galima teigti, kad 2013 m. lapkričio 6 d. susitikimo metu ir ieškovui 2013 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku persiunčiant atsakovui informaciją apie akcijų pardavimo UAB „Elekta“ akcininkams sandorio struktūrą, į potencialių investuotojų sąrašą buvo įtrauktas naujas potencialus investuotojas – UAB „Elekta“ akcininkai. Taip pat, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, galima daryti išvadą, kad sutarties 6.3 punktas, nustatantis ieškovo teisę gauti sutartyje nurodytą atlyginimą sudarius akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su į potencialių investuotojų sąrašą įtrauktu investuotoju per 6 mėnesius nuo sutarties nutraukimo ne dėl ieškovo kaltės, taikoma taip pat ir tais atvejais, kai sutartis nutraukiama, bet pasibaigia suėjus jos terminui.

Nagrinėjant ginčą yra svarbu nustatyti, ar ši sutartis yra laikytina vartojimo sutartimi ir ar jai turi būti taikomi vartojimo sutarties kriterijai, lemiantys sutarties aiškinimo vartotojo naudai ypatybes ir nustačius tokį faktą, sutartį aiškinti pagal vartojimo sutartimis keliamas sutarčių aiškinimo taisykles.Pagal sutartį siekiamas rezultatas buvo bendras UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcijų pardavimas nepriklausomam investuotojui, o ne apelianto atlikti atskiri veiksmai (paslaugos), susiję su UAB „Kateka“ akcijų pardavimu. Analizuojant sutarties vykdymo eigoje apelianto atliktus veiksmus, konstatuotina, kad apeliantas aiškiai suprato atsakovų tikrąją valią ir atsakovų teisėtus lūkesčius (nepriklausomo investuotojo pritraukimas) ir su tokiomis sąlygomis sutiko.Kadangi pirkėjas ir (arba) UAB „Elekta“ akcininkai (fiziniai asmenys) nebuvo įtraukti į potencialių investuotojų sąrašą sutartyje nustatyta tvarka, be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl akcijų perleidimo sandorio iš esmės buvo susitarta ir jis sudarytas pasibaigus sutarties galiojimui ir apeliantui nedalyvaujant, laikytina, jog apeliantas neturi teisės gauti sėkmės mokesčio už UAB „Kateka“ akcijų pardavimą. Nepriklausomi investuotojai sutarties galiojimo metu nebuvo surasti. Sutarties galiojimo laikotarpiu apelianto pastangomis arba žiniomis susitarimas dėl bendro UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcijų paketo perleidimo sandorio nebuvo pasiektas. Tai reiškia, kad nebuvo pasiektas sutarties tikslas, todėl apeliantas neturi teisės reikalauti sėkmės mokesčio, kuris išimtinai buvo susietas su sėkmingu abiejų bendrovės akcijų nepriklausomam investuotojui perleidimo sandorio įgyvendinimu. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad sėkmės mokestis apeliantui turėjo būti sumokėtas tik sudarius akcijų perleidimo sandorį su apelianto paslaugų teikimo metu rastu nepriklausomu investuotoju ir šiuo sandoriu perleidus UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcijų paketą.Vienašaliai apelianto veiksmai, kai jis, jau pasibaigus sutarties galiojimui, gavo informaciją iš teisininkų, kurios po sutarties pasibaigimo negalėjo priimti ir apie tai turėjo informuoti, bet neinformavo, taip pat be atsakovų žinios tarėsi su teisininkais, negali būti laikomi sutarties pratęsimu abiejų sutarties šalių sutikimu, nes tai neatitiko atsakovų valios, taip pat sutarties 9.1 punkte bei CK 6.192 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio UAB „Vienybės investicija“ skundo ribų.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovas pagal tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą tarpininkavimo sutartį įgijo teisę į sutartyje nustatytą sėkmės mokestį.

Iš ieškovo ir atsakovų 2012 m. gruodžio 6 d. tarpininkavimo sutarties Nr. 121206-1 (toliau – tarpininkavimo sutartis) turinio matyti, kad ieškovas įsipareigojo ieškoti potencialių investuotojų ir teikti atsakovams, kaip UAB „Kateka“ akcininkams, konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugas, susijusias su UAB „Kateka“ akcijų perleidimu, o atsakovai, sudarius sandorį, už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti sutartyje aptartą sėkmės mokestį (sutarties preambulė, 1, 2 punktai). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio ieškovui atsiranda teisė į sėkmės mokestį, yra atsakovų sandorio su ieškovo surastu potencialiu investuotoju dėl UAB „Kateka“ akcijų perleidimo (sutartis leido ir įmonės kaip turtinio komplekso perleidimą) sudarymas.

Atsakovai UAB „Kateka“ akcijas 2013 m. gruodžio 27 d. perleido UAB „Telekomunikacijų paslaugų grupė“. Nepaisant to, kad akcijų perleidimas įvyko, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįgijo teisės į sėkmės mokestį.

Visų pirma pirmosios instancijos teismas be akcijų perleidimo sutarties galiojimo metu sėkmės mokesčio mokėjimą susiejo su dar dviem aplinkybėmis. Teismo nuomone, pagal tarpininkavimo sutartį sandoris turėjo būti sudarytas su nepriklausomu ieškovo paslaugų teikimo metu rastu investuotoju; sandoriu turėjo būti perleistas UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcijų paketas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis pagal tarpininkavimo sutartį turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto atlyginimo sumokėjimo tik tuo atveju, jei akcijos parduodamos nepriklausomam investuotojui ir parduodamas akcijų paketas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai apeliacine tvarka apskųstame sprendime nurodė, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.).

Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal tarpininkavimo sutartį apeliantas turėtų teisę reikalauti sutartyje nustatyto mokesčio tik jei UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcijos būtų parduotos kartu, nes tą paneigia tarpininkavimo sutarties nuostatos (pvz., „Akcininkai ir patarėjas sudarė šią sutartį, pagal kurią patarėjas veikia kaip tarpininkas ir patarėjas visų ar dalies akcininkų turimų įmonės akcijų perleidimo klausimais“.<...>), patvirtinančios, kad galėjo būti perleista ir dalis UAB „Kateka“ akcijų, tokiu atveju proporcingai sumažinant ir ieškovui mokėtiną sėkmės mokestį. Be to, tarpininkavimo sutartis dėl UAB „Kateka“ akcijų perleidimo buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 6 d., o dėl UAB „Elekta“ (kartu ir dėl UAB „Teletinklas“) akcijų – 2012 m. gruodžio 10 d. Visgi sutarties vykdymo metu šių įmonių akcijų savininkai, įskaitant atsakovus, tikėdamiesi iš bendro įmonių akcijų perleidimo gauti didesnę kainą, neprieštaravo, kad ieškovas, veikdamas pagal dvi tarpininkavimo sutartis, pardavinėtų minėtas įmones kartu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tarpininkavimo sutarties galiojimo metu sudarinėjo bendrą investuotojų sąrašą UAB „Elekta“ ir UAB „Kateka“ akcijoms parduoti, potencialiems investuotojams siūlė teikti pasiūlymus dėl UAB „Elekta“ (įskaitant 100 proc. UAB „Teletinklas“ akcijas) ir UAB „Kateka“ akcijų pirkimo (I t., b. l. 88-97). Ta aplinkybė, kad abiejų tarpininkavimo sutarčių šalys po sutarties sudarymo neprieštaravo bendram dviejų įmonių akcijų paketų perleidimui, nereiškia, kad ieškovo teisė reikalauti sėkmės mokesčio iš atsakovų egzistuotų tik perleidus UAB „Elekta“ ir UAB „Kateka“ akcijų paketus.

Nepaisant to, teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismo išvadą, pagal kurią teismas ieškovo teisę gauti sėkmės mokestį siejo su nepriklausomo investuotojo suradimu, kuris tarpininkavimo sutarties galiojimo metu nebuvo surastas. Apeliantas teisingai pastebi, kad sutartyse nevartojama sąvoka „nepriklausomas investuotojas“, tačiau nagrinėjamoje byloje šis terminas visų suprantamas kaip akcijų pirkėjas „iš šalies“, neturintis nei UAB „Kateka“ nei UAB „Elekta“ akcijų. Išvada, kad sėkmės mokestis siejamas su nepriklausomu investuotoju, kyla išnagrinėjus tikruosius tarpininkavimo sutarties šalių ketinimus. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad atsakovams akcijas parduoti buvo svarbu iki 2013 metų pabaigos dėl to, kad nuo 2014 metų turėjo būti panaikinta gyventojų pajamų mokesčio lengvata, pagal kurią buvo neapmokestinamos kapitalo prieaugio pajamos už iki 1999 metus įsigytas akcijas. Tai, kad iki tarpininkavimo sutarties sudarymo tarp UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“, t. y. įmonių, kurios užėmė visą rinką kabelinio interneto, kabelinės televizijos ir skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo srityje Panevėžio mieste, vyko derybos dėl UAB „Kateka“ akcijų perleidimo UAB „Elekta“, patvirtino byloje apklausti liudytojai V. M. ir S. S. P. Iki tarpininkavimo sutarties sudarymo vykusios derybos dėl akcijų perleidimo UAB „Elekta“ baigdavosi nesėkmingai. Liudytojas S. S. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad UAB „Elekta“ galimybę įsigyti UAB „Kateka“ svarstė gal septynerius metus, tačiau nepavykdavo susitarti dėl sutarties sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, iki tarpininkavimo sutarties sudarymo vykusios nesėkmingos derybos tarp įmonių, kurios veikė toje pačioje srityje ir teritorijoje, iš esmės rodo, kad tikrasis sutarties šalių ketinimas buvo surasti kitą pirkėją UAB „Kateka“ akcijoms pirkti nei tas, su kuriuo ilgus metus nepavykdavo susitarti. Juo labiau, kai dėl pirmiau nutartyje nurodytų priežasčių pirkėjas turėjo būti surastas ir sandoris dėl akcijų pardavimo įvykti per trumpą laiką. Liudytojas V. M., t. y. asmuo, kuris atsakovui ir pasiūlė susitikti su M. B. (UAB „Vienybės investicija“ direktoriumi) dėl įmonės pardavimo ir kuris dalyvavo visame procese dėl akcijų pardavimo, paaiškino, kad sudarant tarpininkavimo sutartį su ieškovu buvo kalbama apie stambius klientus, tokius kaip UAB „Cgates“, AB Teo ar užsienio juridinius asmenis ir kad būtent akcijų perleidimo tokioms įmonėms butų buvęs tinkamas tarpininkavimo sutarties įvykdymas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad UAB „Elekta“ ir UAB „Kateka“ buvo šalia dirbančios įmonės, kurioms tarpininkavimas dėl akcijų perleidimo viena kitai nebuvo reikalingas. Šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovo sudarytas potencialių investuotojų sąrašas, į kurį įrašyti minėti juridiniai asmenys, taip pat nemažą sąrašo dalį sudaro užsienio juridiniai asmenys. Kaip teisingai nurodo atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, analizuojant sutarties vykdymo eigoje apelianto atliktus veiksmus (potencialių investuotojų sąrašo sudarymas ir pildymas, kvietimų potencialiems investuotojams išsiuntimas bei informacijos pateikimas, taip pat derybų su UAB „Cgates“ organizavimas), galima daryti išvadą, jog ir apeliantui buvo aiškūs atsakovų lūkesčiai ir, siekdamas sutarties tikslo, ieškovas atitinkamai veikė. Nepaisant ieškovo atliktų veiksmų tarpininkavimo sutarties galiojimo metu su ieškovo surastais potencialiais pirkėjais susitarimas dėl akcijų perleidimo sandorio nebuvo pasiektas.

Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad akcijų pardavimas pirkėjui UAB „Elekta“ akcininkų A. G., S. S. P. ir V. V. įsteigtai UAB „Telekomunikacijų paslaugų grupė“ buvo ieškovo suteiktų paslaugų rezultatas. Pats apeliantas nurodo, kad derybos su UAB „Cgates“ vyko 2013 m. rugsėjo – spalio mėnesiais ir 2013 m. lapkričio 6 d. baigėsi nesėkmingai. Byloje yra duomenys, kad 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovas siuntė atsakovui ir UAB „Elekta“ akcininkams „P. skolų sudengimo ir turto įsigijimo struktūra“, iš kurios turinio galima spręsti, kad ji parengta atvejui, kai UAB „Elekta“ perka UAB „Kateka“, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d., siuntė sandorio grafiką. Tačiau duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu būtų leidę ieškovui manyti, kad jis UAB „Elekta“ būtų laikęs tinkamu potencialiu investuotoju tarpininkavimo sutarties prasme, nėra. Iki sutarties galiojimo pabaigos apeliantas potencialių investuotojų nerado, tolimesnėse derybose dėl akcijų perleidimo sandorio nedalyvavo. Kaip jau minėta, tiek UAB „Elekta“, tiek UAB „Kateka“ veikė toje pačioje srityje ir teritorijoje, todėl tiesioginė pagalba dėl akcijų perleidimo UAB „Elekta“ ar jos akcininkams, vertinant ją pagal tarpininkavimo sutarties tikslą ir ja ieškovo prisiimtus įsipareigojimus, nebuvo reikalinga. Dėl šios priežasties tarpininkavimo sutarties galiojimo metu ieškovo atlikti veiksmai (informacinių memorandumų, investuotojų sąrašų parengimas, akcijų paketo pristatymas ir pan.) negali būti laikomi ieškovo indėliu į akcijų perleidimo sandorį UAB „Telekomunikacijų paslaugų grupė“. Nors apeliantas teigia, kad jo vaidmuo akcijų pardavime buvo esminis, t. y. kad būtent jo dalyvavimas lėmė, jog šalys galiausiai susitarė dėl akcijų pardavimo kainos ir sandoris įvyko, tačiau iš byloje esančių duomenų, šalių ir liudytojų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad UAB „Kateka“ ir UAB „Elekta“ akcininkai patys grįžo prie tarpusavio derybų dėl akcijų pardavimo, nes ieškovui vykdant tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus derybos su į potencialių investuotojų sąrašą įrašytu pirkėju UAB „Cgates“ baigėsi nesėkmingai 2013 m. lapkričio 6 d. Kaip jau ne kartą minėta pirmiau šioje nutartyje, atsakovams parduoti akcijas buvo svarbu iki 2013 metų pabaigos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui 2013 m. gruodžio 6 d., sutarties galiojimas nebuvo pratęstas, nes pagal tarpininkavimo sutarties 9.1 punktą sutartis negalėjo būti pakeista kitaip kaip tik visų šalių rašytiniu susitarimu, o toks susitarimas dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo nebuvo pateiktas. Apeliantas nurodo, kad atsakovas faktiškai sutiko pratęsti sutarties galiojimo terminą ir remiasi CK 6.183 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta išlyga, ribojančia rašytinės sutarties sąlygų keitimą ne rašytine forma, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šalys ir po 2013 m. gruodžio 6 d. būtų tęsusios sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas, siekdamas patvirtinti, kad sutartiniai santykiai buvo tęsiami, skunde nurodo, jog atsakovai nereiškė jam jokių pastabų dėl ieškovo teiktų paslaugų, veikimo atsakovų interesais akcijų pardavimo pirkėjui procese, nepranešė, kad sutartį laiko pasibaigusia. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje esant aiškiai apibrėžtam sutarties galiojimo terminui, šiam pasibaigus, atsakovai ir neturėjo pareigos ieškovą informuoti apie sutarties pasibaigimą, nes tą aiškiai nustato sutartis. Byloje nepateikti duomenys, kad atsakovai ar kuris nors iš jų po 2013 m. gruodžio 6 d. būtų kokiais nors savo aktyviais veiksmais leidę ieškovui suprasti, kad sutartyje nustatyti terminai yra pratęsiami. Be to, liudytojai V. M. ir S. S. P.paaiškino, kad derybose, po kurių UAB „Kateka“ akcijos buvo perleistos, ieškovas (jo atstovas) nedalyvavo. Tiek liudytojas V. M., tiek S. S. P. 2014 m. spalio 3 d. teismo posėdyje patvirtino, kad derybos dėl UAB „Elekta“ ir UAB „Kateka“ akcininkų dėl akcijų perleidimo vyko tiesiogiai, nedalyvaujant ieškovo atstovui M. B. S. S. P. patvirtino, kad pirmasis susitikimas dėl UAB „Kateka“ akcijų perleidimo UAB „Elekta“ vyko pas M. B. UAB „Vienybės investicija“ patalpose, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas, vėliau derybos vyko tiesiogiai su atsakovu, dalyvaujant V. M., tiesioginėse derybose šalia atsakovo buvo V. M. Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad liudytojas S. S. P. 2014 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad visą laiką manė, jog su ieškovu bendrauja kaip su atsakovų atstovu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas teismo posėdžio metu negalėjo įvardyti kokių nors konkrečių aktyvių atsakovų veiksmų, kurie būtų patvirtinę šią aplinkybę.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, kad tarpininkavimo sutarties 6.3 punktas taikomas ir tais atvejais, kai sutarties galiojimas pasibaigia suėjus jos terminui. Šiame sutarties punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra aptariami akcininkų įsipareigojimai, jei per šešis mėnesius po sutarties nutraukimo akcininkai sudarytų sandorį su asmeniu, kuris buvo įtrauktas į ieškovo sudarytą potencialių investuotojų sąrašą abiejų sutarties šalių bendru sutarimu. Tarpininkavimo sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta, o baigėsi suėjus joje nustatytam jos galiojimo terminui. Taikyti šią sutarties nuostatą ir tiems atvejams, kai sutartis ne nutraukiama, o pasibaigia jos galiojimo terminas, nėra pagrindo.

Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo įvardijami jo atlikti veiksmai lėmė tai, kad atsakovai pardavė UAB „Kateka“ akcijas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįgijo teisės į tarpininkavimo sutartyje nustatytą sėkmės mokestį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, nepasiekęs tarpininkavimo sutarties tikslo, nepraranda teisės prašyti atlyginti išlaidas, turėtas vykdant tarpininkavimo sutartį, nes tą nustato tarpininkavimo sutarties 2.2 punktas, CK 6.720 straipsnio 5 dalis. Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. `