- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-156-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- I. B., O. R., A. R., J. R., Ž. B.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovės atstovams G. Ž. , advokatui V.Vaičiūnui
atsakovo atstovei V. I.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo. Tretieji asmenys – I. B. , O. R. , A. R. , J. R. , Ž. B. , I. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2704,60 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2006-04-19 buvo sudaryta savininkui grąžintino gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomos sutartis. Nutraukus sutartį ir atlaisvinus butą, turėjo būti pasirašytas buto priėmimo-perdavimo aktas. 2008-03-14 buto priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes susidarė skola už šaltą vandenį ir nuotekų išvežimą – 360,80 Lt ir pažyma 5 Lt, bei už komunalines paslaugas - 2447,79 Lt, bei už dujas – 129,37 Lt. Dėl sugadinto dujų skaitiklio bute buvo nutrauktas dujų tiekimas. Iš naujo pajungti dujas kainavo 502,49 Lt. Dėl minėtų trūkumų nebuvo galima pasirašyti buto priėmimo-perdavimo akto, todėl nuomos mokestis turi būti paskaičiuotas iki pradinio ieškinio padavimo dienos. Atsakovas atsiskaitė už laikotarpį iki 2008-03-14. Pagal sutartį nustatytas 356,67 Lt mėnesinis nuomos mokestis. Nuo 2008-03-14 iki ieškinio padavimo praėjo 83 dienos, todėl nuomos mokestis sudaro 986,87 Lt. Viso įsiskolinimo ir nuostolių suma 4427,32 Lt. Įsiskolinimo ir nuostolių suma iki 2008-03-14 - 3445,44 Lt. Po pradinio ieškinio padavimo viena iš buvusių buto subnuomininkių apmokėjo savo dalį skolos ir nuostolių 1722,73 Lt. Todėl liko skola 2704,60 Lt sumai. Dublike ieškovė nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 nuostatas savivaldybei perėmus grąžinto savininkui gyvenamojo namo jo dalies, buto nuomininkų teises ir pareigas, nuomos sutartis su nuomininkais, gyvenančiais šiose gyvenamosiose patalpose nenutraukiama. Nuomininkai moka savivaldybei nuompinigius, taip pat apmoka komunalines paslaugas. Savivaldybė moka savininkui nuompinigius kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Laiku nesumokėjus, skaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai. Paaiškino, kad sudarant sutartį nebuvo kalbos, jog minėti komunaliniai ir kiti mokesčiai įeis į nuomos mokesčio sumą. Sutarties 5.7 p. redakcija buvo pasiūlyta atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 liepos 13 d. sprendimu ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl 2704,60 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas konstatavo, kad 2006-04-19 nuomos sutarties Nr. 171 5.7 p. numato, kad savininkas įsipareigoja nereikalauti iš savivaldybės mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalinius mokesčius, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 3 dalį, pareiga mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka tenka savivaldybės nuomininkams, kuriems savininkas turi teisę tiesiogiai pareikšti reikalavimus, susijusius su komunaliniais ir kitais mokesčiais, žalos padarymu ir pan., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo skolos dalį dėl mokesčių už komunalines paslaugas yra nepagrįstas.
Teismas ieškovės argumentą, kad atsisakymas teisės reikalauti iš atsakovo priteisti mokesčius už komunalines paslaugas prilygstamas atsisakymui teisės kreiptis į teismą, kuris negalioja CPK 5 str. 2 d. prasme laikė nepagrįstu. Nuomos sutartis yra galiojanti visa apimtimi. Nuomos sutarties 5.7 p. numatyta sąlyga yra galiojanti, teisėta, nenuginčyta, todėl turi būti vykdoma (CK 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str.). Be to, Nuomos sutarties 5.7 p. nurodyta sąlyga yra imperatyvi, t.y. numatyta ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 3 d. (CK 6.156 str. 4 d.). Taigi, šalys Nuomos sutartimi nustatė konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas, kurių privalo laikytis.
Ieškovės reikalavimą dalyje dėl 502,49 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad 502,49 Lt ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl sugadintos dujų įrangos. Nėra nustatyta byloje, kad dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta nurodyto dydžio žala. Pažymėtina, kad nei specialiosios teisės normos, šiuo atveju reglamentuojančios tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusios nuomos teisinius santykius, nei šalių sudaryta Nuomos sutartis nenumato atsakovo pareigos atlyginti nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų veiksmais. Be to, šiuo atveju ieškovė yra nurodžiusi, kad tretysis asmuo byloje O. R. jai atlygino 1772,73 Lt nuostolių Taigi teismas laikė, kad 502,49 Lt nuostolių suma už sugadintą dujų įrangą ieškovei jau yra atlyginta.
Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 986,87 Lt nuomos mokesčio, susidariusio nuo 2008-03-14 iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2008-06-03 teismas taip pat atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei atsisakius pasirašyti buto perdavimo-priėmimo aktą, butas, (duomenys neskelbtini), 2008-03-14 buvo perduotas savininkei S. Ž. su antstolio pagalba, antstoliui surašant Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taigi antstolės I. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ieškovė yra gavusi 2008-03-12. teismo teigimu, ieškovė nepateikė duomenų, kad buto perdavimo priėmimo aktą būtų ginčijusi, skundusi antstolės veiksmus ar pan. Todėl remiantis Nuomos sutarties 6 p. ieškovei atsisakius pasirašyti aktą, sutarties galiojimas baigėsi po 20 dienų nuo pranešimo apie pareigą priimti turtą dienos. Teismas, remdamasis išdėstytu padarė išvadą, kad atsakovas neturi pareigos mokėti nuomos sutarties 2.1 p. nustatyto nuomos mokesčio, susidariusio po sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 3 d. nustato pareigą subnuomininkams mokėti nuompinigius ir mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas. Tačiau tai nepanaikina nuomininko atsakomybės nuomotojui nustatytos CK 6.490 str. 6 d. Apeliantės teigimu, šiuo atveju kalbama apie tai, kad subnuomininkai privalo apmokėti minėtus mokesčius, tačiau jeigu ši pareiga nevykdoma už tai atsakingas ura nuomininkas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad butą subnuomininkams pagal sutartį suteikė atsakovas. Taip pat atsakovas palaikydavo visus ryšius su subnuomininkais. Ieškovė jokių kontaktų su subnuomininkais neturėjo. Todėl sutarties nuostata, nurodanti nereikalauti mokesčių už šaltą ir karštą vandenį ir kitas komunalines paslaugas iš atsakovo , reikalauti juos iš subnuomininkų, praktiškai neįvykdoma dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nevedė jokios subnuomininkų apskaitos. Su jais netgi nebuvo sudaryta subnuomos sutarčių, kuriose būtų apibrėžti mokesčių už mokėjimo terminai ir sąlygos;Dėl priežastinio ryšio apeliantė pažymi, kad atsakovas nevedė jokios subnuomininkų apskaitos. Dujų įranga buvo sugadinta galiojant sutarčiai, kai bute niekas, išskyrus nuomininkus, negyveno. Kadangi pagal CK 6.490 str. 6 d. nuomininkas atsako nuomotojui už subnuomininkų veiksmus, tačiau atsakovas elgėsi aplaidžiai, galima teigti, kad tarp žalos padarymo ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Apeliantės nuomone, tokiu atveju nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui nuostolius, atsiradusius dėl patalpų pabloginimo;Dėl priėmimo – perdavimo akto apeliantė teigia, kad aktas nebuvo pasirašomas todėl, kad buto būklė per sutarties galiojimo laikotarpį labai pablogėjo. Gavusi pasiūlymą pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, ieškovė nedelsdama pranešė atsakovui apie buto blogą būklę ir būtinumą pašalinti trūkumus. Tačiau atsakovas į tai niekaip nesureagavo, nors 10 d. termino trūkumų pašalinimui pilnai pakaktų. Apeliantės nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, galėjo būti aprašyta tik turto apgailėtina būklė. Tačiau šis protokolas negali konstatuoti sutarties sąlygų įvykdymo. Todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo skųsti antstolio veiksmus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo. Be to, apeliantė, remdamasi CK 6.499 str. 2 d., pažymi, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius, todėl ieškovės reikalavimas dėl 986,87 Lt nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad būtent subnuomininkai atsakingi už mokesčių mokėjimą, o nuo nuomos mokesčio atsakovas yra atleidžiamas. Būtent nuomininkams savininkas turi teisę tiesiogiai reikšti reikalavimus, susijusius su komunaliniais bei kitais mokesčiais Nurodo, kad savivaldybė atlieka tarsi tarpininko funkciją, siekdama įgyvendinti įstatymo leidėjo jai pavestus uždavinius, moka nuomos mokestį gyvenamųjų patalpų savininkui, pati nesinaudoja išnuomotu daiktu. Atsakovas pabrėžia, kad pareiga savininkui pasirašyti Patalpų perdavimo ir priėmimo aktą numatyta nuomos sutartyje. Tačiau ieškovė šios pareigos neįvykdė, ir minėto akto nepasirašė. Be to, nuomos sutarties galiojimas pasibaigia pasirašius Patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, o atsisakymo pasirašyti aktą atveju – po 20 dienų nuo pranešimo apie pareigą priimti turtą gavimo dienos. Taigi 2008-03-14 perdavus minėtąjį butą savininkei, baigėsi atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį. Vadinasi, ieškovės reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008-03-14 iki ieškinio padavimo dienos yra nepagrįstas. Teigia, kad ieškovė taip pat turėjo pagrįsti kuo remiantis būtent iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos yra priteistina suma dėl minėtos žalos atsiradimo. Taip pat nustatinėjant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę ir nukreipiant išieškojimą į atsakovą, ieškovė visiškai nesiaiškino ir netyrė atsiradusios žalos padarymo, nenurodė priežastinio ryšio, neįrodė neteisėto elgesio ir kaltės. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti tinkamu atsakovu šioje byloje. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė pati išreiškia nuostatą laikyti atsakovais minėto buto subnuomininkus, kadangi priimdama skolos ir nuostolių atlyginimą iš subnuomininkės O. R. , taip konkliudentiniais veiksmais išreiškia valią nukreipti ieškinio reikalavimus į buto subnuomininkus. Be to, atsakovas negalėjo nežinoti apie ginčo buto subnuomininkus, kadangi pagal įstatymą savivaldybė turėjo pareigą savininkui grąžintame bute gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantiją, kuri ir buvo subnuomininkams išduota.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi specialiuoju įstatymu, kuris be kitų santykių, reglamentuoja ir nuomininko bei subnuomininkų pareigas, nustato jų turinį, nuomojant bei sunuomojant gyvenamąsias patalpas savininkams grąžintuose namuose. Būtent, Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 str. 3 d. nustato, kad savivaldybė moka savininkui nuomos mokestį, o mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas moka subnuomininkai. Dėl apeliantės argumento, jog ši įstatyminė nuostata nepanaikina nuomininko atsakomybės nuomotojui pagal CK 6.490 str. 6 d., teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso 6.490 str. 6 d. nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Tai reiškia, jog nuomininkas atsakingas nuomotojui nuomos sutartyje aptartomis sąlygomis, o būtent, nagrinėjamu atveju ir nuomos sutartyje numatyta nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį, bei nuomotojo įsipareigojimas mokesčių už komunalines paslaugas iš nuomininko nereikalauti. Kadangi ši sutarties sąlyga atitinka jau minėto specialiojo- Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti sutarties 5.7 punktu.
Ta aplinkybė, kad butą subnuomininkams pagal sutartį suteikė atsakovas, o ieškovė jokių kontaktų su subnuomininkais neturėjo, šiuo atveju savivaldybės, kaip nuomininko atsakomybės apimčiai prieš nuomotoją (ieškovę), įtakos neturi. Sutarties 4 punkte numatyta savivaldybės teisė subnuomoti patalpas tik tiems nuomininkams ir jų šeimos nariams, kurie yra įvardinti valstybės garantijoje nuomininkams. Į bylą pateiktose valstybės garantijose nuomininkui (b.l. 35 ir 37) yra duomenys apie nuomininką ir jo šeimos narius, kuriems suteikiama valstybės garantija, todėl argumentas, kad atsakovas nevedė jokios subnuomininkų apskaitos, yra nepagrįstas.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėjusi komunalinių paslaugų tiekėjams įsiskolinimus, t.y. kad ji apskritai turi reikalavimo teisę, nes atitinkamų paslaugų ji, kaip patalpų savininkė, nei nuomininkui, nei subnuomininkams, nėra suteikusi. Byloje yra tik įrodymas, kad dujų tiekimas adresu (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2003-06-19 dėl sugadinto buitinio dujų skaitiklio (b.l. 15), sąskaita už naują dujų skaitiklį (b.l. 16) bei apmokėjimą už jį patvirtinantis dokumentas (b.l. 17). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iš buvusių subnuomininkų O. R. ieškovei yra sumokėjusi 1772,73 Lt nuostolių, skundžiamame sprendime pagrįstai pasisakė, jo ieškovės realiai patirta nuostolių už dujų įrangos keitimą suma- 502,49 Lt yra jai atlyginta.
Dėl atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį po 2008-03-14 teismas teisingai nurodė, kad tokios pareigos Vilniaus m. savivaldybė neturi, kadangi butas buvo perduotas savininkei 2008-03-14, ką patvirtina antstolės I. B. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 66). Ta aplinkybė, kad savininkė priėmimo- perdavimo akto nepasirašė, nesąlygoja nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį po buto perdavimo, nes tokia pareiga remiantis Civilinio kodekso 6.499 str. 2 d., kyla tik daiktą grąžinus pavėluotai, t.y. nuomos mokestis turi būti mokamas tik už tą laikotarpį, kada daiktas, pasibaigus sutarties galiojimui, nėra perduotas nuomotojui, tačiau jeigu daiktas nėra priimamas paties nuomotojo, pareigos mokėti nuomos mokestį įstatymas nenumato.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, taip pat nepažeidė civilinio proceso normų, pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patirta 24,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, kurios, netenkinant apeliacinio skundo, priteistinos iš apeliantės valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Ž. 24,15 Lt (dvidešimt keturis litus ir 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą 5660.