- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2-1853/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00410-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Egidijus Žironas, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Milašienės, Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto vykdant viešojo pirkimo procedūras, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su viešojo pirkimo procedūrų tęsimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.
Ieškovas UAB „VVARFF“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos - atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Žarėnų miestelio kultūros centro rekonstravimas ir viešosios aplinkos gerinimas“ (Nr. 122094) metu 2012 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą, bei įpareigoti atsakovę ieškovo pasiūlymą įvertinti ir įtraukti į pasiūlymų eilę.
Ieškovas UAB „VVARFF“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Žarėnų miestelio kultūros centro rekonstravimas ir viešosios aplinkos gerinimas“ pirkimo procedūras. Ieškovas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra vienintelis ieškovo interesų gynimo būdas, nes jų nepritaikius, bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, dėl ko galutinis teismo sprendimas nebus įgyvendintas bei ieškovas bus priverstas pateikti naują ieškinį dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Iš šių aplinkybių ieškovas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršys jų teikiamos naudos. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užtikrintas viešojo pirkimo bylose egzistuojantis viešasis interesas, tai yra, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ieškovas, įvertinęs perkamų darbų pobūdį bei tikslą, padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos veikla nesutriks bei nebus pažeistas viešasis interesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „VVARFF“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė supaprastinto atviro konkurso „Žarėnų miestelio kultūros centro rekonstravimas ir viešosios aplinkos gerinimas“ pirkimo procedūras. Teismas nutarė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį, nurodydamas, kad atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo principus ir nesilaikė paskelbto konkurso sąlygų, nepagrįstai sau palankia linkme aiškino konkurso sąlygas, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (skelbimas apie supaprastintą pirkimą, supaprastinto atvirojo konkurso sąlygos, atsakovės atsakymas į pretenziją). Teismas nurodė, kad pirkimo procedūrų sustabdymas taikytinas, kai pateikiamas teismui tiekėjo ieškinys. Kadangi viešieji pirkimai baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, teismas padarė išvadą, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Teismas nusprendė, kad neteisėtai pasirašius sutartį su konkurso laimėtoju ir nepagrįstai neįvertinus kitų kandidatų pasiūlymų, valstybės lėšos gali būti panaudotos neracionaliai. Todėl teismas padarė išvadą, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį, o tuo atveju, jei nutartis nebūtų panaikinta – taikyti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą ne mažesnei kaip 143 900 Lt sumai. Atsakovė nurodo, kad 2012 m. birželio 25 d. buvo pasirašyta projekto „Žarėnų miestelio dalies kultūros centro ir viešosios aplinkos pritaikymas bendruomenės poreikiams“ finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią projektui įgyvendinti skirta 1 331 075 Lt, o atsakovas skirs 107 925 Lt. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, šis projektas nebus laiku įgyvendintas bei atidėtas neribotam laikui, nes nebus laiku atlikti statybos darbai, kurie yra viešojo pirkimo dalykas. Dėl šios priežasties bus pažeistas Telšių rajono savivaldybės bendruomenės viešasis interesas, tai yra teisėti lūkesčiai ilsėtis ir leisti laisvalaikį tinkamai, kokybiškai sutvarkytoje aplinkoje. Be to, bus sustabdyta ekonominė regiono plėtra bei ieškovo privatūs interesai iškelti aukščiau viešojo intereso. Teismas nukrypo nuo savo praktikos, kuomet prašymus dėl viešojo pirkimo stabdymo atmesdavo, jei jie buvo finansuojami iš Europos Sąjungos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Ieškovas UAB „VVARFF“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad racionalus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas, tai yra viešojo pirkimo sutarties su ieškovu, kuris pasiūlė mažiausią kainą, sudarymas ir yra viešojo intereso užtikrinimas. Be to, įstatymo leidėjas numatė trumpus ginčų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminus, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesustabdys viešojo pirkimo procedūrų neribotam laikui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Tuo tarpu CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.
Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl viešojo pirkimo, kurio dalykas – statybos rangos darbų pirkimas, procedūrų teisėtumo. Vadinasi, nesustabdžius šio viešojo pirkimo procedūrų, jos bus baigtos pasirašant viešojo pirkimo sutartį, kurią vykdant bus sukurti dalies visuomenės poreikiams tenkinti skirti materialūs objektai bei už jų pastatymą/įrengimą bus sumokėtos lėšos, kurių didžioji dalis gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šios aplinkybės patvirtina, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kas sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu iš viešojo pirkimo, dėl kurio procedūrų teisėtumo vyksta ginčas, tikslo matyti, kad šis viešasis pirkimas organizuojamas tam, kad būtų pagerinta Žarėnų miestelių viešojo poilsio ir laisvalaikio infrastruktūra. Vadinasi, įgyvendinus viešojo pirkimo tikslą – pagerės Žarėnų miestelio bendruomenės laisvalaikio praleidimo sąlygos. Tačiau šio viešojo pirkimo procedūras sustabdžius, Žarėnų miestelio infrastruktūra, skirta laisvalaikio pramogoms, esmingai nepablogės, o tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokia pati, kokia buvo iki šiol. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dabartinė Žarėnų miestelio kultūros centro pastatas ar infrastruktūra kelia pavojų tam tikros visuomenės dalies sveikatai ar gyvybei, dėl ko būtent viešojo pirkimo procedūrų operatyvumui, o ne viešojo pirkimo procedūrų ir lėšų panaudojimo iš Europos Sąjungos fondų skaidrumui, turėtų būti suteikiama pirmenybė, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstą atsakovės atskirojo skundo argumentą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau pažeis viešąjį interesą nei jų netaikymas (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą atsakovės atskirojo skundo argumentą, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projekto „Žarėnų miestelio dalies kultūros centro ir viešosios aplinkos pritaikymas bendruomenės poreikiams“ vykdymo darbai bus atidėti neribotam laikui (CPK 12 ir 178 str.). Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose, bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino konkrečius bei ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus pirmojoje ir apeliacinėje instancijose (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.). Vadinasi, šios bylos nagrinėjimas neturėtų sutrukdyti įgyvendinti projekto darbus iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.2 punkte nustatyto termino pabaigos – 2013 m. gruodžio 31 d. (b.l. 22). Pastarąją išvadą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad šioje byloje jau 2012 m. rugsėjo 11 d. buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Be to, projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.4 punkte numatyta galimybė projekto darbų vykdymo terminą pratęsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutarties dalykas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų ar valstybės biudžeto, savaime neįrodo, kad šios lėšos bus prarastos, jei viešojo pirkimo procedūros bus sustabdytos. Šią aplinkybę turi įrodyti tas asmuo, kuris ja remiasi (CPK 12 ir 178 str.). Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo bus prarastos iš Europos Sąjungos fondų skirtos lėšos.
Teisėjų kolegija atsakovės atskirojo skundo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo bei argumentus, kuriais atsakovė įrodinėja šio reikalavimo pagrįstumą, atmeta kaip nepagrįstus ir negalinčius sudaryti šiuo atveju atskirojo skundo dalyko bei pagrindo (CPK 301 str., 306 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 2 d., 338 str.). Tokios išvados teisėjų kolegija priėjo atsižvelgusi į tai, kad šios bylos apeliacijos objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos atsakovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas.
Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, dėl ko pagrįstai atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.